Lenkai kadaise mokėjo pagaminti prašmatnias transporto priemones. O Belgai automobilį galėjo duoti už šokoladą.
Štai su tokiomis transporto istorijos įdomybėmis praėjusį savaitgalį jau 15-ą kartą Biržiečius ir miesto svečius supažindino senovinių automobilių suvažiavimas „Nesenstanti Klasika“.
Elektromobiliai jau buvo pranašesni už benzininius
Šiandien į elektromobilius mes žiūrime kaip į didelę naujovę, tačiau estas Ullar Suvemaa mėlynu tarpukario laikotarpio savaeigiu vežimu ant scenos Biržų aerodrome užvažiavo be jokio garso. Jo daugiau nei 90-ies metų amžiaus automobilis „Detroit Electric“, kaip išduoda pavadinimas – taip pat elektrinis.
XIX ir XX amžių sandūroje tik atsiradus asmeniniam automobiliui dėl populiarumo varžėsi trys pavaros tipai: garo variklis, vidaus degimo variklis ir elektros motorai. Pastarieji ankstyvaisiais 1900-aisiais buvo populiariausi. Garo varikliai buvo sudėtingi naudoti, ir tapo senstančia technologija, vidaus degimo varikliai dar buvo gana sudėtingi ir brangūs, o ir benzino tekdavo vaistinėse ieškoti. Bet kai žmonės išmoko iš žemės gelmių dideliais kiekiais siurbti naftą, šiandien galime matyti, kaip pasikeitė istorija.
„Rasti elektrinį praėjusio amžiaus pradžioje pagamintą elektromobilį dabar yra sudėtinga. Šį radau prieš 5 metus Vokietijoje, ilgą laiką jis buvo restauruojamas, dabar trečią kartą juo išvažiuoju į kelią“, – sakė U. Suveremaa, nuo Sodeliškių dvaro, kur rugpjūčio 4-6 dienomis vyko senovinių automobilių suvažiavimas „Nesenstanti Klasika“, atvažiavęs iki Biržų aerodromo.
Jo 1930-ųjų „Detroit Electric“ viena įkrova nuvažiuoja 65 kilometrus, o įkrauna estas automobilį iš buitinio lizdo. Jam atiteko apdovanojimas, už geriausią restauraciją.
Lietuviškasis „Concours d‘Elegance“
„Nesenstanti Klasika“ – tai tarsi lietuviškas „Concours d‘Elegance“ atitikmuo, kuris kartą metuose iš privačių kolekcijų garažų ir muziejų ištraukia įspūdingiausius ir didžiausią istorinę vertę turinčius senovinius bei klasikinius automobilius. Į jau 15-ąjį klubo „Klasika“ organizuojamą renginį susirinko 121 transporto priemonė iš 7 valstybių. Rugpjūčio 5-osios, šeštadienio popietę į Biržų aerodromą suvažiavo 23 senoviniai automobiliai, 33 klasikiniai europietiški modeliai, 21-as amerikietiškas klasikinis automobilis, 32 sovietiniai automobiliai, du sunkiosios technikos eksponatai ir 8-ios dviratės bei triratės transporto priemonės.
Seniausiu automobiliu atvažiavo Albinas Monstavičius. Jo „Minerva BB Tourer“ galėjo švęsti 111 metų gimtadienį.
„Šis automobilis buvo padovanotas belgų šokolado gamintojui, kuris sugalvojo, kaip padaryti kietą šokolado apvalkalą saldainiams, nes iki tol šokoladas buvo skystas. Pas mane jis atsidūrė toks, koks yra, restauruoti nereikėjo, nes stovėjo muziejuje Belgijoje“, – apie 1912-ų metų rankena užvedamą milžinišką savaeigę karietą pasakojo A. Monstavičius, kartu į „Nesnenstančią Klasiką“ atvežęs ir tikrą lenktynių legendą – „Bentley Speed 8“.
Automobiliai, su gilia lietuviška istorija
Geriausio senovinio automobilio titulas atiteko 1935 metų „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“ savininkui Stanislovui Bartkevičiui. Šis modelis ne tik itin retas, puikiai restauruotas, bet būti ir išskirtinai lietuvišką istoriją.
Tokie „Mercedes-Benz“ buvo gaminami tik aukščiausiems Vermachto armijos pareigūnams. Po antro pasaulinio karo, kaip karo grobis, su kitais automobiliais, šis eksponatas buvo atgabentas į Maskvą. Surinkti trofėjiniai automobiliai buvo suvaryti į pamaskvės laukus ir vėliau išdalinti įvairioms sovietinėms organizacijoms. Nuo 1947 iki 1957 m. šis mersedesas priklausė tuometiniam Kauno politechnikos institutui ir buvo tarnybiniu rektoriaus Kazimiero Baršausko automobiliu. 1957 m., kaip susidėvėjęs, buvo nurašytas iš instituto balanso ir turėjo būti priduotas į metalo laužą. Per didelius vargus, žinant tų metų tvarką, nurašytą automobilį pavyko nusipirkti Bartkevičių šeimai. Kiek vėliau, šis „Mersedesas“ tapo vienu iš 1974-ais m. įkurto pirmojo Lietuvoje senovinių automobilių klubo eksponatu, o jo savininkas – Julius Bartkevičius, šio klubo nariu. Dabar automobilį prižiūri Juliaus sūnus Stanislovas, dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose senovinių automobilių renginiuose, istorinis modelis filmavosi kino filmuose „Velnio aritmetika” , „Nenugalimasis”, „Karo belaisviai”, „Dievų miškas”, „Dėdė Adolfas”. Automobilio autentiškumas yra įvertintas ir pripažintas Vokietijos „Mercedes-Benz“ veteranų klubo ekspertų. Tokių modelių pasaulyje yra tik du.
Įdomų „Polski Fiat 518 C“ į parodą atsivežė ir Aleksandras Obymacha. 1934-ųjų kabrioletas buvo lenkų automobilių pramonės pasididžiavimu. Lenkai gamino automobilius pagal „Fiat“ licenciją, o 518 C buvo prabangiausias modelis, gaminamas tik pagal užsakymą.
„Lenkai tarpukariu turėjo išties gerą automobilių pramonę, tačiau istorija susiklostė labai dramatiškai, ir karas padarė savo darbą. Tokių automobilių beveik nelikę, net patys lenkai nelabai pamena, kad tokius gamino. Visos gamyklos buvo subombarduotos, neišliko jokių brėžinių, detalių ar artefaktų apie tokius automobilius, kaip ir pačių automobilių Lenkijoje. Šį radau Vilniaus rajone. O man yra svarbūs mano krašto automobiliai“, – istoriją pasakojo kolekcionierius A. Obymacha, kasmet atsivežantis vieną po kito įdomesnius didžiojo prizo vertus automobilius.
Kiti „Nesenstančios klasikos“ nominantai
Tačiau šiemet „Nesenstančios Klasikos“ didysis prizas atiteko Aleksandro varžovui latviui Janiui Oskerko, kuris atsivežė kitą „Fiat“. Didžiulį, prabangų ir puikiai atrestauruotą 1924-ųjų „Fiat 519“ modelį.
Geriausiu klasikiniu automobiliu buvo paskelbtas latvio Marko Mejerovo 1959-ųjų „Mercedes-Benz 300 SC“. Gražiausiu automobiliu įvardintas Sigito Zajarsko 1932-ųjų „Chrysler CP8 Convertable Coupe“. Geriausias amerikietiškas automobilis – esto Andrus Joessaar 1958-ųjų „Buick Special“. Geriausias sovietinis automobilis – Rolando Kripaičio 1958-ųjų „GAZ 21 Volga“. Geriausias motociklas – Aido Gicevičiaus DKW SB 500, pagamintas 1934-aisiais.
