Didieji automobilių gamintojai į elektromobilius bandė investuoti ne vieną ir du kartus, tačiau kiekvienas bandymas atsisakyti tradicinių vidaus degimo variklių baigdavosi didžiuliu nuostoliu. Kodėl? Nes technologijos nebuvo pasiekusios dabartinio lygio ir dėl to, jog žmonėms aplinkosauga tiesiog nerūpėjo.
Vis dėlto, automobilių pramonės istorijos vadovėlyje surastume ne vieną įdomų ir gan puikų pavyzdį kaip didžiulio koncerno darbuotojai inicijuodavo modernesnės, efektyvesnės ir švaresnės transporto priemonės sukūrimo projektus. Vienas iš jų – elektra varomas „Mercedes Benz LE 306“.
1972 metų kovą, specialiai elektromobiliams skirtoje transporto priemonių parodoje, „Mercedes Benz“ pristatė elektros energija varomą „LE 306“ autobusiuką, kuris turėjo pademonstruoti kaip ateityje galėtų atrodyti lengvojo komercinio automobilio ateitis.
Parodoje automobilis sulaukė pakankamai daug dėmesio. Įvairios įmonės pradėjo domėtis automobilio eksploatacinėmis savybėmis, kokią distanciją automobilis gali nuvažiuoti su pilnai įkrautomis baterijomis.
Kai kurie parodos lankytojai netgi buvo pasiruošę įsigyti keletą „Mercedes Benz LE 306“ mašinų, tačiau vokiečių koncerno atstovai visų susidomėjimą labai greitai numalšino pasakę, jog „LE 306“ pilnai veikiančio prototipo fazę pasieks tik metų eigoje.
Kadangi vokiečiai mėgsta ištesėti savo pažadus, tų pačių metų rugpjūtį, o tiksliau – 1972 metų olimpinių žaidynių metu, į gatves išriedėjo keletas „Mercedes Benz LE 306“ prototipų.
Elektros energija varoma mašina buvo sukurta naudojant populiaraus „Mercedes Benz“ modelio pagrindą. Tradicinį vidaus degimo motorą pakeitė „Varta“ akumuliatoriai ir elektros motoras, kurio pajėgumas svyruodavo nuo 47 iki 75 arklio galių. Tuomet gamintojas tvirtino, jog 22 kWh talpos bateriją turėjęs furgonas su pilna įkrova galėjo nuvažiuoti nuo 50 iki 100 kilometrų.
Įdomu yra tai, jog šis „Mercedes Benz“ autobusiukas buvo aprūpintas stabdžių regeneracijos sistema, kuri stabdymo metu sukauptą energiją nusiunčia į akumuliatorius. Tokiu būdu mašinoje sukrauti akumuliatoriai ne taip greitai išsikraudavo ir padėdavo užtikrinti savotišką energijos sąnaudų balansą.
Negana to, furgonas buvo suprojektuotas taip, jog esant poreikiui „Mercedes-Benz“ serviso darbuotojai galėtų per maždaug 30 min. galėtų pakeisti išsikrovusias baterijas. Vėlgi – sumanymas, kurį šiandien siekia plačiai išnaudoti Kinijos automobilių gamintojas „NIO“.
„Mercedes-Benz“ inžinieriams išanalizavus pirmojo elektrinio furgono privalumus ir trūkumus, jie devinto dešimtmečio pradžioje pristatė „LE 306“ modelio įpėdinius.
1980-aisiais pirmiausiai debiutavo paštininkams skirtas furgonas „307 E“, kurio nuvažiuojamas atstumas siekė 70 kilometrų, o 1988 metais prie jo prisijungė keleivinis furgonas „308 E“.
Sekantį dešimtmetį „Mercedes-Benz“ elektrinio furgono idėjos tai pat neapleido. Vėliau gamintojas iš Vokietijos pristatė 150 kilometrų nuvažiuojančias „Sprinter“ ir „Vito“ versijas.
