Kadaise reklamos buvo kuriamos kitaip – drąsiai, išradingai ir su aiškia žinute. Vienas geriausių pavyzdžių – legendinė „Audi“ reklama, kuri net po 38 metų išlieka vienu įspūdingiausių rinkodaros triukų automobilių industrijoje.
„Audi“ kelias į elitą: technologijų pranašumas
1986-ieji buvo unikalaus „Audi“ virsmo laikotarpis. Tuo metu markė dar tik kūrė savo, kaip aukščiausios klasės gamintojo, įvaizdį.
Vadovaujant Ferdinandui Piechui, „Audi“ transformavosi iš gana nuosaikios automobilių markės į technologijų lyderį, kurios šūkis „Vorsprung durch Technik“ (liet. „Pranašumas per technologijas“) tapo ne tik reklamine fraze, bet ir realybe.
Vienas pagrindinių šio pranašumo elementų buvo „Quattro“ visų varančiųjų ratų pavara. Nors šiandien toks sprendimas automobiliuose yra įprastas, devintame dešimtmetyje tai buvo tikra retenybė. „Audi“ reikėjo būdo pademonstruoti savo naujovę taip, kad tai atrodytų ne tik įtikinamai, bet ir efektingai.
Genialus marketingo triukas – užvažiavimas į slidinėjimui skirtą trampliną
Taip gimė viena garsiausių visų laikų automobilių reklamų. „Audi 100 CS quattro“ buvo pastatytas slidinėjimui skirto tramplino pabaigoje ir vairuotojui buvo liepta užvažiuoti į šio tramplino viršūnę.
Taip, jūs perskaitėte teisingai. Automobilio vairuotojui buvo lieta nenuslysti žemyn, kaip tai įprastai daro slidininkai, bet užvažiuoti į įkalnę.
Ši reklama buvo absoliučiai kitokia nei to meto analogai. Be nereikalingų žodžių, be emocingų pasakojimų, be įkyrių aktorių. Tiesiog automobilis, vairuotojas, sraigtasparnis, sniegu padengtas tramplinas ir viena aiški žinutė: „Audi Quattro“ gali tai, ko negali kiti.
Paslaptingas lynas – apsauga ar gudrus triukas?
Kad ir kokį įspūdingą įvaizdį sukūrė ši „Audi“ reklama, ją vis dar gaubia neatsakyti klausimai.
Gamintojas oficialiai teigė, kad automobilis buvo pritvirtintas saugos lynu, kuris turėjo vienintelę paskirtį – apsaugoti automobilį nuo galimo slydimo atgal, jei ekstremalus bandymas būtų nepavykęs.
Tačiau skeptikai atkreipė dėmesį į tai, kad reklamos vaizduose lynas beveik nematomas, o ten, kur jį įmanoma įžiūrėti, jis visuomet buvo įtemptas.
Ar „Audi“ iš tiesų pasikliovė vien savo technologijomis, ar, vis dėlto, pasitelkė papildomą pagalbą? Po beveik keturių dešimtmečių šis klausimas, vis dar, lieka neatsakytas.
