Kurį – benzinu ar baterijose kaupiama elektros energija varomą – naują automobilį atsieis turėti pigiau? Atsakymas – kaip ant delno vertinant panašios komplektacijos modelių įsigijimo kainą salone, tačiau situacija gerokai pasikeičia suskaičiavus visas galimas išlaidas, kurias teks patirti naudojantis išsirinkta transporto priemone.
Jeigu naujai įsigyto automobilio neplanuojate laikyti tik garaže, eksploatacinių sąnaudų nepavyks išvengti, todėl specialistai rekomenduoja apskaičiuoti ir jas, o tuomet jau palyginti, galutinius skaičius pridėjus prie perkamo modelio kainos. Išvydę rezultatą, galite nustebti.
Perka ir be paramos
Rinktis netaršų transportą Lietuvoje skatina ir pati valstybė – perkant naują elektromobilį galima pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstomas 5 000 eurų dydžio subsidijas ir taip pastebimai nurėžti įsigijimo kainą. Pavyzdžiui, pasinaudojus tokia subsidija, Lietuvoje gana paklausus elektrinis miesto visureigis „Kia e-Niro“ kainuotų nuo 34 990 eurų, arba 10 000 daugiau nei analogiško modelio hibridinė benzininė versija.
Dėl itin sparčiai augančio elektromobilių populiarumo nuo 2021-ųjų gegužės iki šių metų birželio mėnesio numatyta paskirstyti 5 mln. eurų paramos suma buvo išdalinta jau sausį, todėl perskirsčius Klimato kaitos programos lėšas skirtas dar 1 mln. eurų elektromobilių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Vis dėlto automobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius sako, kad net ir be šios paskatos, suskaičiavus viso eksploatacijos laikotarpio išlaidas, dažnu atveju skaičiai rodykles nusvers elektrinio transporto naudai. Todėl, specialisto teigimu, subsidijos yra sveikintinos, bet elektromobiliais vairuotojai dažniausiai domisi dėl kitų sumetimų.
„Lietuviai yra labai pažangūs ir elektromobilius dažniausiai renkasi dėl jų technologinio pirmavimo. Žinoma, kai subsidija sudaro dešimtadalį ir daugiau automobilio kainos, ji turi įtakos pasirinkimui, tačiau nėra pats svarbiausias kriterijus“, – pažymi ekspertas.
Elektromobiliai vis dar pastebimai brangesni už modelius su vidaus degimo varikliais, tačiau, vystantis technologijoms ir augant elektrinio transporto pasiūlai, šis atotrūkis mažėja.
Pavyzdžiui, naujas visais ratais varomas 277 kW galios šeimos elektromobilis „Kia EV6“ su 77,4 kWh talpos baterija ir gausia įranga kainuoja nuo 62 490 eurų. O gerai sukomplektuotas panašaus dydžio abiem ašimis varomas „Volkswagen Tiguan“ su 2 litrų darbinio tūrio 180 kW galios benzininiu varikliu ir automatine pavarų dėže nesunkiai perkopia 50 000 eurų.
Aiškesniam vaizdui – platesni paskaičiavimai
L. Boguševičiaus teigimu, norint pamatyti visapusišką vaizdą, svarstant naujo automobilio variantus būtina įvertinti ne tik įsigijimo kainą, bet dar bent šešetą kitų veiksnių. Pirmasis jų – gyvenamoji vieta.
„Ar gyvenama nuosavame name, ar kotedže, ar daugiabutyje name su požemine stovėjimo aikštele. Jeigu visi atsakymai neigiami, tuomet elektromobilis iš esmės nebesvarstytinas“, – atskleidžia specialistas.
Tuomet, anot jo, pereinama prie planuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičiavimo. Dažniausiai naujas automobilis Lietuvoje perkamas penkerių metų laikotarpiui, per kurį planuojama įveikti 100 tūkst. km.
„Vertiname, kad vidutinė benzinu varoma mašina 100 km realiai sudegina apie 8 litrus degalų. Šiandienos kainomis tai būtų 12 eurų, todėl per visą planuojamą važinėti laikotarpį degalams būtų išleista apie 12 000 eurų“, – skaičiuoja ekspertas.
Suskaičiuoti, kiek atsieis elektros energija, sudėtingiau, nes elektromobilių savininkai vis dar turi daugybę galimybių papildyti akumuliatorių atsargas nemokamose viešosiose įkrovimo stotelėse. Tačiau net jeigu baterija būtų kraunama vien namuose ir būtų mokama 0,2 euro už kilovatvalandę, netgi važinėjant ne itin ekonomiškai ir kelionėse vidutiniškai sunaudojant 20 kWh energijos 100 km, per visą 100 tūkst. km distanciją už elektros energiją tektų pakloti iki 4 000 eurų.
Finansavimas palankesnis netaršiam transportui
Automobilį įsigyjant lizingu, taip pat teks apskaičiuoti ir finansų įstaigos nustatytas metines palūkanas. O jos daugeliu atveju yra palankesnės perkantiesiems netaršų transportą. L. Boguševičiaus skaičiavimu, perkant benzininį automobilį jos gali sudaryti 2,1 procento, o varomą elektros energija – jau tik 1,5.
„Jeigu automobilio kaina siekia 65 tūkst. eurų, grubiai skaičiuojant, per penkerius metus galima dar beveik 2 tūkst. eurų sutaupyti vien palūkanoms mokėti. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad anksčiau elektromobilių nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas konservatyviau, o dabar jau vertinamas panašiai kaip automobilių su vidaus degimo varikliais“, – dėsto pašnekovas.
Ketvirtas reikšmingas palyginamasis veiksnys yra techninio aptarnavimo kaštai konkrečiam automobiliui. L. Boguševičiaus tvirtinimu, aptarnavimo darbų kaina rinkoje yra panaši, tačiau elektromobiliai turi mažiau komponentų, kuriuos reikia pakeisti sukorus 100 tūkst. km.
Pavyzdžiui, dėl energijos regeneracijos sistemos mažiau apkraunama elektromobilių stabdžių sistema, todėl jos diskų ar kaladėlių per 100 tūkst. nuvažiuotų kilometrų keisti net neprireiks. Elektriniuose automobiliuose mažiau detalių, todėl ir mažiau yra kam gesti.
Anot specialisto, draudikai elektromobiliams taiko panašias sąlygas kaip ir įprastiems automobiliams, tad, norint gauti tikslius skaičius, taip pat reikėtų žiūrėti konkrečių modelių įvertinimus draudikų skaičiuoklėse.
Vienintelis aspektas, kiek iškeliantis elektromobilių kasko draudimo kainą, yra susijęs su tuo, kad draudikai savo formulėse vertina automobilio galią ir jo kainą. O elektromobiliai dažniausiai pasižymi didesniu kilovatų skaičiumi ir aukštesne įsigijimo kaina nei modeliai su vidaus degimo varikliais.
Neįvertinamas parkavimo veiksnys
Specialistas pažymi, jog daugelis su elektromobiliu susijusių privalumų dažnai nevertinami finansine išraiška, nors tą padaryti įmanoma. Galimybė už dyką įsikrauti baterijas, nemokamos parkavimo vietos bei važiavimas specialiomis eismo juostomis per spūstis – tai tik dalis elektromobilių pranašumų.
„Galime suskaičiuoti, kiek laiko sutaupome greičiau keliaudami per miestą, ir padauginti iš savo uždarbio. Dirbant arčiau Vilniaus centro, vien už parkavimą galima susimokėti 3 eurus per dieną, kas yra apie 60 eurų per mėnesį arba 3 600 eurų per penkerius metus. Jų nereikėtų mokėti turint elektromobilį“, – atkreipia dėmesį L. Boguševičius.
Taigi vien įvertinus elektromobilio ir benzininio automobilio eksploatacijos išlaidas, per penkerius metus susidaro 13 600 eurų skirtumas. Suprantama, tokie skaičiavimai gali kisti priklausomai nuo subjektyvių sąlygų, tačiau svarbiausia, kad juos gali atlikti kiekvienas vairuotojas ir tiksliai sudėlioti tikrąją naudojimosi savo automobiliu kainą.
Kurį – benzinu ar baterijose kaupiama elektros energija varomą – naują automobilį atsieis turėti pigiau? Atsakymas – kaip ant delno vertinant panašios komplektacijos modelių įsigijimo kainą salone, tačiau situacija gerokai pasikeičia suskaičiavus visas galimas išlaidas, kurias teks patirti naudojantis išsirinkta transporto priemone.
Jeigu naujai įsigyto automobilio neplanuojate laikyti tik garaže, eksploatacinių sąnaudų nepavyks išvengti, todėl specialistai rekomenduoja apskaičiuoti ir jas, o tuomet jau palyginti, galutinius skaičius pridėjus prie perkamo modelio kainos. Išvydę rezultatą, galite nustebti.
Perka ir be paramos
Rinktis netaršų transportą Lietuvoje skatina ir pati valstybė – perkant naują elektromobilį galima pretenduoti į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skirstomas 5 000 eurų dydžio subsidijas ir taip pastebimai nurėžti įsigijimo kainą. Pavyzdžiui, pasinaudojus tokia subsidija, Lietuvoje gana paklausus elektrinis miesto visureigis „Kia e-Niro“ kainuotų nuo 34 990 eurų, arba 10 000 daugiau nei analogiško modelio hibridinė benzininė versija.
Dėl itin sparčiai augančio elektromobilių populiarumo nuo 2021-ųjų gegužės iki šių metų birželio mėnesio numatyta paskirstyti 5 mln. eurų paramos suma buvo išdalinta jau sausį, todėl perskirsčius Klimato kaitos programos lėšas skirtas dar 1 mln. eurų elektromobilių įsigijimo išlaidoms kompensuoti.
Vis dėlto automobiliais prekiaujančios bendrovės „Deals on Wheels“ vadovas Laurynas Boguševičius sako, kad net ir be šios paskatos, suskaičiavus viso eksploatacijos laikotarpio išlaidas, dažnu atveju skaičiai rodykles nusvers elektrinio transporto naudai. Todėl, specialisto teigimu, subsidijos yra sveikintinos, bet elektromobiliais vairuotojai dažniausiai domisi dėl kitų sumetimų.
„Lietuviai yra labai pažangūs ir elektromobilius dažniausiai renkasi dėl jų technologinio pirmavimo. Žinoma, kai subsidija sudaro dešimtadalį ir daugiau automobilio kainos, ji turi įtakos pasirinkimui, tačiau nėra pats svarbiausias kriterijus“, – pažymi ekspertas.
Elektromobiliai vis dar pastebimai brangesni už modelius su vidaus degimo varikliais, tačiau, vystantis technologijoms ir augant elektrinio transporto pasiūlai, šis atotrūkis mažėja.
Pavyzdžiui, naujas visais ratais varomas 277 kW galios šeimos elektromobilis „Kia EV6“ su 77,4 kWh talpos baterija ir gausia įranga kainuoja nuo 62 490 eurų. O gerai sukomplektuotas panašaus dydžio abiem ašimis varomas „Volkswagen Tiguan“ su 2 litrų darbinio tūrio 180 kW galios benzininiu varikliu ir automatine pavarų dėže nesunkiai perkopia 50 000 eurų.
Aiškesniam vaizdui – platesni paskaičiavimai
L. Boguševičiaus teigimu, norint pamatyti visapusišką vaizdą, svarstant naujo automobilio variantus būtina įvertinti ne tik įsigijimo kainą, bet dar bent šešetą kitų veiksnių. Pirmasis jų – gyvenamoji vieta.
„Ar gyvenama nuosavame name, ar kotedže, ar daugiabutyje name su požemine stovėjimo aikštele. Jeigu visi atsakymai neigiami, tuomet elektromobilis iš esmės nebesvarstytinas“, – atskleidžia specialistas.
Tuomet, anot jo, pereinama prie planuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičiavimo. Dažniausiai naujas automobilis Lietuvoje perkamas penkerių metų laikotarpiui, per kurį planuojama įveikti 100 tūkst. km.
„Vertiname, kad vidutinė benzinu varoma mašina 100 km realiai sudegina apie 8 litrus degalų. Šiandienos kainomis tai būtų 12 eurų, todėl per visą planuojamą važinėti laikotarpį degalams būtų išleista apie 12 000 eurų“, – skaičiuoja ekspertas.
Suskaičiuoti, kiek atsieis elektros energija, sudėtingiau, nes elektromobilių savininkai vis dar turi daugybę galimybių papildyti akumuliatorių atsargas nemokamose viešosiose įkrovimo stotelėse. Tačiau net jeigu baterija būtų kraunama vien namuose ir būtų mokama 0,2 euro už kilovatvalandę, netgi važinėjant ne itin ekonomiškai ir kelionėse vidutiniškai sunaudojant 20 kWh energijos 100 km, per visą 100 tūkst. km distanciją už elektros energiją tektų pakloti iki 4 000 eurų.
Finansavimas palankesnis netaršiam transportui
Automobilį įsigyjant lizingu, taip pat teks apskaičiuoti ir finansų įstaigos nustatytas metines palūkanas. O jos daugeliu atveju yra palankesnės perkantiesiems netaršų transportą. L. Boguševičiaus skaičiavimu, perkant benzininį automobilį jos gali sudaryti 2,1 procento, o varomą elektros energija – jau tik 1,5.
„Jeigu automobilio kaina siekia 65 tūkst. eurų, grubiai skaičiuojant, per penkerius metus galima dar beveik 2 tūkst. eurų sutaupyti vien palūkanoms mokėti. Taip pat svarbu turėti omenyje, kad anksčiau elektromobilių nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas konservatyviau, o dabar jau vertinamas panašiai kaip automobilių su vidaus degimo varikliais“, – dėsto pašnekovas.
Ketvirtas reikšmingas palyginamasis veiksnys yra techninio aptarnavimo kaštai konkrečiam automobiliui. L. Boguševičiaus tvirtinimu, aptarnavimo darbų kaina rinkoje yra panaši, tačiau elektromobiliai turi mažiau komponentų, kuriuos reikia pakeisti sukorus 100 tūkst. km.
Pavyzdžiui, dėl energijos regeneracijos sistemos mažiau apkraunama elektromobilių stabdžių sistema, todėl jos diskų ar kaladėlių per 100 tūkst. nuvažiuotų kilometrų keisti net neprireiks. Elektriniuose automobiliuose mažiau detalių, todėl ir mažiau yra kam gesti.
Anot specialisto, draudikai elektromobiliams taiko panašias sąlygas kaip ir įprastiems automobiliams, tad, norint gauti tikslius skaičius, taip pat reikėtų žiūrėti konkrečių modelių įvertinimus draudikų skaičiuoklėse.
Vienintelis aspektas, kiek iškeliantis elektromobilių kasko draudimo kainą, yra susijęs su tuo, kad draudikai savo formulėse vertina automobilio galią ir jo kainą. O elektromobiliai dažniausiai pasižymi didesniu kilovatų skaičiumi ir aukštesne įsigijimo kaina nei modeliai su vidaus degimo varikliais.
Neįvertinamas parkavimo veiksnys
Specialistas pažymi, jog daugelis su elektromobiliu susijusių privalumų dažnai nevertinami finansine išraiška, nors tą padaryti įmanoma. Galimybė už dyką įsikrauti baterijas, nemokamos parkavimo vietos bei važiavimas specialiomis eismo juostomis per spūstis – tai tik dalis elektromobilių pranašumų.
„Galime suskaičiuoti, kiek laiko sutaupome greičiau keliaudami per miestą, ir padauginti iš savo uždarbio. Dirbant arčiau Vilniaus centro, vien už parkavimą galima susimokėti 3 eurus per dieną, kas yra apie 60 eurų per mėnesį arba 3 600 eurų per penkerius metus. Jų nereikėtų mokėti turint elektromobilį“, – atkreipia dėmesį L. Boguševičius.
Taigi vien įvertinus elektromobilio ir benzininio automobilio eksploatacijos išlaidas, per penkerius metus susidaro 13 600 eurų skirtumas. Suprantama, tokie skaičiavimai gali kisti priklausomai nuo subjektyvių sąlygų, tačiau svarbiausia, kad juos gali atlikti kiekvienas vairuotojas ir tiksliai sudėlioti tikrąją naudojimosi savo automobiliu kainą.
