Europoje ir kituose pasaulio regionuose aktyvią plėtrą demonstruojantis gamintojas „BYD“ vien 2020 m. gavo 220 mln. eurų paramos, o po dviejų metų subsidijų suma šoktelėjo iki net 2,1 mlrd. eurų.
„BYD“ konkurencinį pranašumą turi ir kitose srityse. Kadangi Kinijos vyriausybė tiesiogiai kontroliuoja elektromobiliams skirtų komponentų tiekimo grandinę, „BYD“ juos gali įsigyti žymiai palankesnėmis kainomis negu bet kuris kitas konkurentas.
Tokio pobūdžio lengvatinės sąlygos leido „BYD“ įjungti aukštesnę plėtros pavarą, užimti dominuojančią poziciją Kinijoje. Be to, šiuos pranašumus „BYD“ išnaudojo vykdant agresyvią plėtrą į Europos Sąjungą, kur vietos gamintojų sukurti automobiliai yra gerokai brangesni.
Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos institutas tvirtina, jog 2022 m. beveik visi elektromobilių gamintojai Kinijoje gavo tiesioginių išmokų iš vyriausybės.
Tyrimo išvados tik dar kartą patvirtino Europos Komisijos nuogąstavimus ir įtarimus, jog Kinijos vyriausybė tiesiogiai prisideda prie nesąžiningos konkurencijos skatinimo. Prancūzijos vyriausybė netgi pažymėjo, jog Kinijoje pagamintų modelių perteklius kelia ekonominę grėsmę.
Europos Komisija jau kurį laiką atlieka tyrimą, siekdama išsiaiškinti ar Kinijoje pagaminti elektromobiliai į Europą atvyksta turėdami vieną ir labai aiškų tikslą – sumažinti vietos gamintojų konkurencingumą.
Atsižvelgus į Europos Komisijos išvadas, Europos Sąjunga gali pritaikyti atitinkamo dydžio tarifus, kurie padėtų sumažinti ar netgi panaikinti Kinijos gamintojų pranašumą.
Vadovaujantis „Reuters“ artimais šaltiniais, šis tyrimas turėtų būti užbaigtas iki lapkričio mėnesio, tačiau importo tarifus EU gali nustatyti gerokai anksčiau – jau liepos mėnesį.
Europos Komisija taip pat pranešė, jog pradėjo į Europą plūstančių kiniškų elektromobilių registravimą. Ši priemonė, teoriškai, suteikia galimybę iš anksto pasiruošti automobilių apmokestinimui, jeigu tyrimo pabaigoje bus padaryta išvada, jog Kinijos gamintojai yra subsidijuojami Kinijos vyriausybės.
