Apie keturių varančiųjų pavaros privalumus galėtų papasakoti ne vienas gamintojas, ypač „Audi“, „Lancia“, „Subaru“ ar „Mitsubishi“ – bendrovės, kurios Pasaulio ralio čempionato arenoje, būtent dėl keturių varančiųjų ratų pavaros, vienu metu triuškindavo savo konkurentus.
Jeigu šie gamintojai sugebėjo savo naudai išnaudoti papildomą varančiąją ašį, laikas atsigręžti į tuos, kurie buvo atsakingi už konfigūracijos sumanymą.
Užmirštasis
Užuominų apie automobilį, turintį keturių varančių ratų pavarą, galima atrasti dar XIX amžiaus pabaigoje, kuomet visuomenei buvo pristatytas pirmasis automobilis, tačiau siekdami atrasti tikrąjį šios technologijos pionierių, iškart atmetėme įvairiausius eksperimentus su garo mašina ar elektros pavara. Visgi, keturių varančiųjų ratų pavara automobilyje atsirado pirmame, visapusiškai moderniame automobilyje, kurio autoriai buvo „Spyker“ markės inžinieriai.
Tai buvo dvivietis „Spyker 60HP“ modelis, kuris tuomet išsiskyrė dėl gausybės savybių. Pavyzdžiui, tai buvo pirmasis lengvasis automobilis turėjęs 6 cilindrų benzininį variklį arba stabdžių sistemą, kuri lėtino visus keturis ratus. Tačiau pati įdomiausia naujovė buvo keturių varančiųjų pavara.
Pagal pirminį planą, olandų gamintojas naująjį modelį norėjo pristatyti „Paryžius-Madridas“ lenktynių metu, tačiau dėl skirtingų, ne visuomet „Spyker“ vadovams priimtinų priežasčių, pirmieji automobiliai buvo pagaminti tik 1903 metų gruodį. Nepavykus sudalyvauti ilgame ir sudėtingame maratone, vėliau „Spyker 60HP“ dalyvavo įvairiose sprinto varžybose, kuriose nepraleido progos pademonstruoti savo pranašumą prieš kitus, analogiškus ratuočius.
Tarnavo armijoje
Jeigu olandiškas „Spyker“ buvo pirmasis sportinis automobilis, turėjęs keturių varančiųjų ratų pavarą, tai amerikiečių „Four Wheel Drive Auto Company“, įkurta 1908 metais, keturių varančiųjų ratų pavarą sugebėjo išnaudoti masinėje gamyboje. Būtent ši bendrovė, pirmojo pasaulinio karto metu, amerikiečių ir britų armijoms tiekė dviejų ir trijų tonų sunkvežimius.
Iš tiesų, visais ratais varomi automobiliai, iki 1930-ųjų metų buvo naudojami išimtinai kariuomenėje, bet tuomet iniciatyvos ėmėsi „Marmon-Herrington“ bendrovės darbuotojai. Jie „Ford“ važiuoklės pagrindu suprojektavo keturiais ratais varomą pikapą ir sunkvežimį, kurį iš pradžių pasiūlė armijai, o vėliau ir civiliams.
Šios bendrovės sukurtas sunkvežimis labai greitai išpopuliarėjo naftos pramonėje, kur transporto priemonėms keliami reikalavimai buvo ypatingai griežti. Visgi, atokesnėse vietovėse esančius gręžinius pasiekdavo tikrai ne kiekviena transporto priemonė.
Keturių varančiųjų ratų pavarai pradėjus plisti tarp sunkvežimių ir kitos sunkiosios technikos, 1936 metais Japonijoje sukurtas „Kurogane Type 95“ tapo pirmuoju masinės gamybos automobiliu, turėjusiu keturių varančiųjų ratų pavarą.
Iš pradžių, šis kompaktiškas kabrioletas(arba pikapas ar keturių durelių sedanas) buvo skirtas aukštas pareigas kariuomenėje užimantiems kariškiams, tačiau vėliau supratus, jog šis automobilis gali tapti papildomu pajamų šaltiniu, „Kurogane Type 95“ buvo leista įsigyti ir civiliams.
„Kurogane Type 95“, tam tikra prasme, buvo laikomas automobilių industrijos pradininku, tačiau pergalę antrajame pasauliniame kare šventę amerikiečiai susikrovė visus įmanomus laureatus su kompaktiškuoju „Jeep“. Antrojo pasaulinio karo ikona bei simbolis, kurių per pražūtingą konfliktą buvo pagaminta milijonai vienetų.
Pergalė antrajame pasauliniame kare pasitarnavo ne tik Jungtinių Valstijų įvaizdžiui visame pasaulyje. Kareivius vežiojęs „Jeep“ netrukus buvo pritaikytas bendro naudojimo keliams, o visa kita – tik istorija. Pirmoji „CJ-2“ ir antroji „CJ-2A“ versijos tapo tikru fenomenu.
Įkvėpti „Jeep“ sėkmės
Amerikiečių „Jeep“ tapo tikru įkvėpimo šaltiniu kitoms kompanijoms. Viena iš jų buvo britų „Land Rover“, kurios dizaineris Maurisas Vilksas, savo ūkyje naudodamas originalųjį „Jeep“, šventai tikėjo, jog gali sukurti geresnę „Jeep“ versiją, karo nualintai šaliai.
Kadangi šalyje reikalingų resursų pasirinkimas nebuvo didelis, britas pirmąjį „Land Rover“ visureigį sukonstravo iš tvirto plieno ir aliuminio. Pastarąją medžiagą britas pasirinko vien dėl to, jog jos buvo apstu ir ji buvo pigi, nes anuomet ją gausiai naudojo aviacijos pramonė.
Vėliau rinkoje pasirodė japoniška amerikietiško visureigio versija – „Toyota Land Cruiser“. Jūsų nuostabai, pastarąjį visureigį „Toyota“ sukūrė Jungtinių Valstijų prašymu, kuriai tuo metu verkiant reikėjo transporto priemonių pastiprinimo vykstančiam karui Korėjoje.
Pirmoji „Land Cruiser“ versija iš esmės buvo labai tiksli „Jeep“ visureigio kopija. Tarp jų buvo galima atrasti tik vieną skirtumą – japoniškame „Land Cruiser“ nebuvo palėtintos pavaros. Nepaisant to, būtent „Land Cruiser“ buvo pirmasis automobilis pasaulyje, sugebėjęs užsiropšti į Fuji kalno viršūnę.
Sovietų interpretacija
Amerikiečiai turėjo „Jeep“, britai – „Land Rover“, japonai – „Toyota“. Visos didžiosios pasaulio valstybės turėjo savo visureigį, kuriuo galėjo naudotis kariuomenė ir civiliai. Tokią pačią užgaidą turėjo ir tuometiniai Sovietų Sąjungos lyderiai. Visgi, kaip jie gali turėti, o mes ne? Tai tiesiog netoleruotina.
Sovietų inžinieriai su keturių varančiųjų pavara pradėjo eksperimentuoti dar prieš prasidedant antrajam pasauliniam karui. Už pravažių automobilių kūrimą ir tobulinimą tuomet buvo atsakinga kompanija „GAZ“. Niūriose ir šaltose dirbtuvėse gimė tokie modeliai kaip: „GAZ-61“, „GAZ-64“, „GAZ-67“ ir „GAZ-69“. Tai buvo skirtingos, bet ir tuo pačiu panašios visureigių evoliucijos, kurios buvo giriamos dėl puikių pravažumo savybių.
Paskutinė „GAZ“ visureigio evoliucija – „GAZ-69“ sulaukė didžiausio pripažinimo. Per ilgai trukusį gamybos laikotarpį „GAZ“ pagamino virš 600 tūkst. visureigio vienetų, kurie riedėjo skirtinguose Sovietų Sąjungos kampeliuose.
Pilnaverčiu „GAZ-69“ įpėdiniu tapo visiems puikiai žinomas „UAZ-469“. Kone populiariausias ir žinomiausias rusiškas visureigis, kuris su įvairiausiomis modifikacijomis serijinėje gamyboje išliko iki šių dienų.
Revoliucija
1963-ieji. Įsiminkite šią datą. Būtent 1963-aisiais „Jeep“ pristatė visureigį, kuris dar kartelį sukėlė revoliuciją visureigių segmente.
Iki tol visi visureigiai, be išimčių, buvo gaminami su išskirtinai vienu tikslu – patogiai ir saugiai įveikti bekelę. Tuo tarpu „Jeep Wagoneer“ buvo kuriamas galvojant apie šeimas, žmones, kurie neturi nei noro, nei ūpo išvažiuoti į bekelę, bet nori turėti visureigiškos išvaizdos automobilį.
Būtent „Jeep Wagoneer“ laikomas ne tik visureigių revoliucijos pradininku. Jis taip pat tapo SUV tipo automobilių klasės pradininku. Mašinų, dėl kurių šiomis dienomis einama iš proto.
„Jeep Wagoneer“ rinkoje pasirodė septyneriais metais anksčiau už kitą, aukštesnės klasės visureigį – „Range Rover“, kuris sugebėjo užgožti itin svarbų ir reikšmingą „Jeep Wagoneer“ debiutą.
