Tokie atvejai ne tik prisideda prie aplinkos taršos, bet ir didina gaisrų riziką atliekų rūšiavimo gamyklose. Specialistų teigimu, šiuo metu net iki 99 proc. visų elektromobilių baterijų yra išardomos neteisėtai.
Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.
Skelbimai – tik ledkalnio viršūnė
Nelegali rinka veikia atvirai – internete nesunkiai randama skelbimų, siūlančių supirkti bet kokios būklės elektromobilių baterijas.
Ardytojai iš tokių baterijų atrenka veikiančias celes, kurias pritaiko savadarbiams energijos kaupikliams – žvejybai, kemperiams, saulės elektrinėms ar net buityje. Nereikalingos baterijų dalys dažnai atsiduria bendrojo naudojimo konteineriuose, o tai gali baigtis pavojingais incidentais.
„Elektromobilių baterijos yra aukštos įtampos įrenginiai, reikalaujantys specialių žinių ir saugos priemonių. Kai tokios baterijos ardymas vyksta garaže ar bute – tai rimtas pavojus tiek aplinkai, tiek žmonėms“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Gaisrai – tik pasekmė
Aplinkos apsaugos instituto (AAI) duomenimis, Lietuvoje eksploatuojamų elektrinių transporto priemonių baterijos iš viso sudaro daugiau kaip 11 tūkst. tonų, o kasmet šių atliekų susidaro daugiau nei 1000 tonų. Tačiau 2022 m. oficialiai buvo sutvarkyta vos 1,86 tonos pramoninių (įskaitant elektromobilių) baterijų atliekų. Likusios – dingsta iš oficialios tvarkymo sistemos.
„Nelegaliai tvarkomos baterijos reiškia ne tik aplinkosaugos, bet ir didžiulę gaisrų riziką. Elektromobilių baterijos gali užsidegti staiga, o ugnis plinta žaibiškai. Vienas incidentas atliekų tvarkymo aikštelėje gali sukelti milijoninius nuostolius“, – perspėja AAI vadovas Alfredas Skinulis.
Vertingos žaliavos prarandamos
Kiekvienoje elektromobilio baterijoje yra vidutiniškai 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario – medžiagų, kurias galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai baterijos patenka į licencijuotas rankas.
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, oficialūs atliekų tvarkytojai ne tik tinkamai nukenksmina baterijas, bet ir išsaugo jose slypintį potencialą: „Kai kuriuos elementus galima panaudoti energijos kaupikliams, o netinkamus – perdirbti, išgaunant vertingas medžiagas. Tai žiedinės ekonomikos principas, kurio laikytis tiesiog būtina.“
Atsakomybė slypi ne tik pas tvarkytojus
A. Skinulio teigimu, pagrindinė atsakomybė tenka ne atliekų tvarkytojams, bet gamintojams ir importuotojams: „Nuo jų požiūrio ir skiriamo finansavimo priklauso, kiek atliekų bus sutvarkyta legaliai. Dabartinis teisinis reglamentavimas neleidžia užtikrinti stabilaus ir pakankamo finansavimo, todėl susidaro palanki terpė nelegalų veiklai.“
Pasak jo, vienintelis veiksmingas kelias – ekonominės sankcijos toms įmonėms, kurios nevykdo pareigų. „Svarbu ne sankcijų dydis, o tai, kad jos būtų neišvengiamos“, – pabrėžia jis.
Kol nelegalūs supirkėjai siūlo užmokestį, legaliai veikiantys atliekų tvarkytojai sunkiai gali su jais konkuruoti. Vis dėlto gyventojams primenama, kad saugiausia ir atsakingiausia – panaudotą elektromobilio bateriją perduoti oficialiam atliekų tvarkytojui.
Kaip elgtis su senomis baterijomis?
Naudotas elektromobilių, pramonines baterijas ir akumuliatorius galima pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba perduoti licencijuotiems atliekų tvarkytojams. Ir svarbiausia, kad gyventojai tai gali padaryti nemokamai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
