Iš pirmo žvilgsnio ralio automobilis ir standartinis – visiškai skirtingi. Bet ar tikrai? Tiesą sakant, minėto ralio bolido konstrukcija stebėtinai artima tam modeliui, kurį galima nusipirkti salone.
Kaip diena ir naktis?
Į jau minėtą standartinę „Škoda Fabia“ montuojamas galingiausias 1,5 litro darbinio tūrio variklis pasiekia 150 AG. Tuo tarpu „Rally 2“ klasės automobiliai ginkluoti 1,6 litro agregatais, pasiekiančiais 280 AG ir 430 Nm sukimo momentą. Be to – jie varomi visais ratais, o standartinis modelis – vien priekiniais. Lenktyninėje versijoje tiek priekyje, tiek gale įrengta „McPherson“ tipo važiuoklė, o paprastame keturratyje tokia įtaisyta tik priekyje.
Įprastas hečbekas laimi tik pavarų skaičiumi. Jame montuojama dviejų sankabų automatinė DSG transmisija turi 7 pavaras, o ralio automobilyje – 5 pavarų sekvencinė dėžė. O kur dar išplatintas kėbulas, aerodinaminiai aptakai ir visai kitaip atrodantis salonas. Tai – visiškai kito kalibro ginklai skirtingiems tikslams siekti.
Vis dėlto tai – ne visai tiesa. Ralio bolidas dalijasi nemaža dalimi konstrukcinių sprendimų su standartiniu automobiliu, nes taip liepia ralio techninis reglamentas.
„Rally2“ yra kėbulinio transporto kategorija automobilių sporte. Čia gali važiuoti tik masiškai gaminami modeliai, be to, turi būti išlaikyta jų bazė. Jei ralyje lenktyniauja „
Škoda Fabia“ ar „Ford Fiesta“, automobilyje turi būti išlaikytas standartinis kėbulas bei konstrukciniai lanžeronai – modifikuoti galima tik dugną, kad tilptų visų varančiųjų ratų pavara. Jeigu variklis, pavyzdžiui, standartiniame automobilyje įmontuotas skersai, taip turi būti ir ralio versijoje“, – aiškina patyręs šturmanas
Mindaugas Varža, kurio įmonė „MV Sport“ pati konstruoja ralio aparatus.
Po gražiais skaičiais slepiasi standartinis kėbulas
Techninius reikalavimus sportiniams automobiliams nustatanti Tarptautinė automobilių sporto federacija turi du prioritetus – varžybų saugumas ir geros konkurencinės sąlygos sportininkams. Pasak M. Varžos, jei nebūtų automobilių homologacijos reikalavimų ir griežto techninio reglamento, kova iš trasos persikeltų į garažus ir laimėtų didžiausius biudžetus valdančios komandos.
Dabar technikos suvienodinimas, kai ralio bolidai paremti standartiniais modeliais, lemia artimesnę kovą, kur didelę reikšmę turi ekipažas. Tačiau į rėmus įsprausti inžinieriai vis vien ieško būdų, kaip savo kūrinį padaryti dar greitesnį.
„Transporto priemones kuriantiems inžinieriams nuo standartinio automobilio mazgų tvirtinimo vietų leidžiama nukrypti tik keliais procentais. Ir tai labai riboja konstruktorius. Pats šiuo metu renku N5 klasės automobilius, kuriems galioja panašios taisyklės, tad turiu galvoti, kaip ką daryti, kad jie būtų greitesni. Tos taisyklės neleidžia sukurti kosminio laivo. Regis, smulkmenos, bet įkiša tave į rėmus ir atsiremiame į fizikos dėsnius“, – su sportinių automobilių konstrukcine dalimi supažindina M. Varža.
Automobilio dydis – svarbus kriterijus
Kadangi „Rally2“ ir visos kitos žemesnio lygio tarptautinės ralio bolidų kategorijos artimiau susietos su standartiniais automobiliais, tai daro įtaką ir modelių pasirinkimui. Kodėl ralio trasose zuja maži miesto automobiliai, tokie kaip „Škoda Fabia“, „Ford Fiesta“, „
Citroën C3“, „Hyundai i20“, o ne didesni ar mažesni? Nes tai, anot M. Varžos, – optimalus dydis.
„
Octavia“ ar „
Mondeo“ ralio trasose neišvysite, nes konstruktoriai didelį dėmesį kreipia į ratų bazės ilgį, kėbulo svorį, žiūri, kad jo balansas būtų optimalus. Jie renkasi tokį automobilį, kuris įsitektų siauruose posūkiuose ir kurio viduje patogiai sutilptų du vairuotojai, atsarginis ratas bei degalų bakas. Gal ir „Toyota Aygo“ galėtų būti greitas, bet jis jau per mažas. Ir nėra taip, kad gamintojai rinktųsi mažiausius modelius. „Volkswagen“ turėjo „Lupo“, bet iš jo ralio automobilio nepadarė, bazei pasirinko „Polo“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, jau standartinėse versijose maži miesto automobiliai pasižymi išskirtiniu vikrumu, geromis valdymo savybėmis, kurios didesniems modeliams yra pasiekiamos tik su sportiškesnių važiuoklių parinktimis. Jų salone yra pakankamai vietos, tad, sumontavus saugos lankus, be vairuotojų, telpa M. Varžos minėtas atsarginis ratas, degalų bakas, įrankiai ir kiti būtini vežtis atributai.
Pranašumą lemia ir milimetrai
Vis dėlto ralio automobiliai nėra visiškai vienodi. Jie skiriasi savo valdymo subtilybėmis. Pavyzdžiui, Justas Simaška, pernai Europos ralio čempionate lenktyniavęs dviem skirtingais bolidais, atkreipia dėmesį į tai, kad „Peugeot 208 Rally4“ ant asfalto yra greitesnis už „Ford Fiesta Rally4“, kuriuo jis važiavo ant žvyro dangos.
Tam įtakos turi tai, kad „Rally2“ ir žemesnių klasių modeliai yra konstruojami ant standartinio kėbulo. Sportinės detalės sudedamos ten, kur yra numatyta gamintojo. Automobiliai turi skirtingo ilgio ratų bazes, skirtingas tarpuvėžes, dėl to – ir skirtingą ratų bei kėbulų geometriją. Šiuo atveju erdvinis transporto priemonės dalių išdėstymas daro įtaką jos valdymo savybėms.
Štai čekiški automobiliai garsėja erdvumu. Ir naujoji „Škoda Fabia“ kasdienybėje gali pasigirti didele erdve gale sėdintiems keleiviams dėl santykinai ilgos ratų bazės – 2,465 m, tačiau šis skaičius itin naudingas ir „Škoda Motorsport“ ralio padaliniui. Toliau į kėbulo kampus nustumti ratai lemia didesnį stabilumą ir automobilio klusnumą.
Čekų komandos rezultatai – labai iškalbingi. Per pastaruosius 7 metus WRC2 čempiono titulas 6 kartus buvo iškovotas „Škoda Fabia“ automobiliu. Pastaruosius dvejus metus jis dominavo ir Europos ralio čempionate.
