Įsikrauna greičiau
Štai žinomas keliautojas Vitoldas Milius elektromobiliu „Kia EV6 GT“ lenktyniaudamas su traukiniu pavasarį nuvažiavo nuo Vilniaus iki Krokuvos. Maršrutas į vieną pusę driekėsi apie 800 km. Automobilių entuziastui ne tik pavyko aplenkti traukinį, bet ir dar sykį įsitikinti, kad ilga išvyka tam tinkamu elektra varomu modeliui jau nebekelia didesnių rūpesčių.
Kasmet bent keletą kartų į panašias azartiškas keliones elektra varomomis transporto priemonėmis išsiruošiantis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius nė nebando nuneigti, kad ilgos išvykos dyzelinu varomais automobiliais vis dar gali būti greitesnės. Svarbiau tai, kad tiems, kurie elektromobilius vairuoja kasdien ir į ilgas keliones leidžiasi retkarčiais, atsarginės vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės atostogoms jau nebereikia.
„Infrastruktūros sąlygos ir patys automobiliai taip sparčiai keičiasi į gerąją pusę, kad vis didesniam elektromobilių vairuotojų skaičiui didelių iššūkių ilgose kelionėse tiesiog nebelieka. Tuomet likę dalykai priklauso tik nuo vairuotojo elgesio ir pasirinkimų“, – apibendrina V. Milius.
Jo teigimu, vairuotojams naudingus pokyčius labiausiai lemia kelios aplinkybės. Visų pirma, vis daugiau elektromobilių aprūpinami spartesnio įkrovimo įranga. Štai jo kelionei į Krokuvą pasirinktas „Kia EV6“ modelis dėl 800 V elektros sistemos gali priimti net iki 210 kW spartos įkrovimą, todėl jo 77,4 kWh talpos baterijos energijos atsargas nuo 10 iki 80 proc. galima papildyti vos per 18 min. arba per 4,5 min. įkrauti bateriją tiek, kad energijos užtektų dar 100 km nuvažiuoti.
Sparčiojo įkrovimo stotelėse greitai pasipildyti energijos atsargas gali vis platesnio elektromobilių asortimento savininkai. Štai „Toyota bZ4X“ modelį galima įkrauti iki 150 kW, „Volkswagen ID.5“ – iki 135 kW, o „Nissan Ariya“ – iki 130 kW galia.
„Tai labai reikšmingai pakeičia keliavimą. Juk išvažiavus į tolimą kelią svarbu žinoti, kad neteks daug laiko sugaišti įkrovimo stotelėse. Antras dalykas – gerokai padaugėjo zonų, kuriose yra daug įkrovimo taškų. Ankstesnėse kelionėse susidurdavome su jų stoka: jeigu stotelė būdavo užimta, reikėdavo laukti, nes dažniausiai energijos sąnaudų nebeužtekdavo važiuoti toliau. Tačiau daugėja tokių aikštelių, kuriose yra daug įkroviklių. Dėl to taip pat nebelieka nerimo, kad teks sugaišti daugiau laiko nei leidžia elektromobilio galimybės ir įkrovimo stotelės galingumas“, – pastebi specialistas.
Pakanka vieno
Ilgose kelionėse svarbus ir transporto priemonės komfortas. Tačiau šioje kategorijoje šeimyninių elektromobilių kūrėjai kompromisų dažniausiai neieško. Kadangi elektrinėse transporto priemonėse yra mažiau į erdvę pretenduojančių mechanizmų, kaip antai varančiųjų velenų, ją galima išnaudoti keleivių patogumui.
Štai ant išskirtinai elektromobiliams sukurtos platformos suprojektuotas vidutinio dydžio (ilgis – 4 695 mm) EV6 modelis pasižymi limuzinams būdingu (2 900 mm) atstumu tarp ašių. Tai leidžia sukurti erdvų keleiviams saloną. Kito minėto modelio „Volkswagen ID.5“ bagažinės talpa siekia 549 litrus, o „Škoda Enyaq“ elektriniame SUV telpa iki 570 litrų.
V. Miliaus pastebėjimu, vertinant visas aplinkybes, vieno ilgesnį atstumą nuvažiuojančio elektromobilio jau gali pakakti didžiajai daliai vidutinės šeimos lūkesčių išpildyti. Galiniais ratais varoma 229 AG „Kia EV6“ su 77,4 kWh baterija nesustodama viena įkrova nurieda iki 528 km.
Panašius atstumus gali įveikti ir daugiau vidutinio dydžio elektrinių krosoverių. Pavyzdžiui, galiniais ratais varomas „Volkswagen ID.5“ su 82 kWh baterija nuvažiuoja iki 556 km, „Nissan Ariya“ su 87 kWh talpos, baterija pasiekia iki 536 km, o „Toyota bZ4X“ su 71,4 kWh baterija įveikia iki 436 km.
„Įkrovimo vietoje sugaišti nedaug laiko, vos spėji nuveikti, ką buvai numatęs, o per labai trumpą laiką įsikrauni papildomus 200 ar 300 kilometrų. Tiek nuvažiavęs tiesiog vėl greičiausiai turėsi priežastį sustoti. Svarbu, kad matomos ir stotelių savininkų pastangos jas įrengti ten, kur jau yra kokia nors infrastruktūra: degalinės, parduotuvės, restoranai, vaikų žaidimo aikštelės. Tad įsikraunant elektromobilį galima greitai apsipirkti, užeiti į tualetą ar į kavinę“, – patirtimi dalijasi patyręs keliautojas.
Europos alternatyviųjų degalų stebėjimo (EAFO) organizacijos duomenimis, baigiantis 2023 metams, Europos Sąjungos keliuose buvo per 630 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, iš jų 13 proc. sudarė sparčiojo įkrovimo stotelės. Daugiausia jų įrengta Nyderlanduose ir Vokietijoje. Lietuvoje šiuo metu veikia arti 1 400 viešųjų elektromobilių įkrovimo taškų.
Tobulina programėles
V. Milius atkreipia dėmesį, kad pamažu sprendžiama ir dar viena prieš keletą metų elektromobilių vairuotojus itin erzinusi problema.
„Pagerėjo įkrovimo taškų operatorių programėlių vartotojo sąsajos. Jos tapo draugiškesnės vartotojui, intuityvesnės, todėl visa procedūra taip pat pagreitėjo ir supaprastėjo“, – sako žurnalistas.
2024 m. gegužės 1 d. „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruotas 13 301 grynasis elektromobilis ir 8 833 iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai.
