Ką tik įsigytas, išvargęs ir purvinas bendražygis - Hermis
Baltas it sniegas. Gal šiek tiek parūdijęs, tačiau laukiantis savo paskutinės kelionės…
Kiek daugiau nei prieš metus, aš ir mano geras bičiulis Mantas, leidomės į kvapą gniaužiančią bei daug nuotykių žadančią kelionę autostopu. Du jauni ir savimi pasitikintys avantiūristai nieko nenujausdami pasirinko maršrutą Roma - Vilnius.
Tam tikrų atsitiktinumų dėka, šį kartą keliauju ne tik su kita kompanija, bet ir visiškai skirtinga idėja. Idėja, kuri daugeliui, vargu, ar pasirodys originali, tačiau, esu tikras, kad mūsų laukia nė kiek nemažiau netikėtumų.
Visada žavėjausi žmonėmis, kurie siekia iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau. Žaviuosi ir tais, kurių garsiai apdainuoti planai nelieka tik beprasmėmis kalbomis. Todėl niekas pernelyg nenustebo išgirdę apie mūsų idėją. O ji - labai paprasta: kuo galima senesniu automobiliu pasiekti Graikijos sostinę Atėnus ir visiškai kitu maršrutu, aplankant Makedoniją, Serbiją bei Rumuniją, sugrįžti atgal į Lietuvą.
Stop. Iš anksto apsidrausdamas nuo tolimesnių diskusijų, noriu pabrėžti, kad garsių žurnalistų - keliautojų Vytaro Radzevičiaus ir Martyno Starkaus kelionės mūsų planui įtakos neturėjo. Bet apie viską nuo pradžių.
Istorija prasidėjo lietingą praėjusių metų gruodžio 22 - ą dieną Vilniuje. Belaukiant Lietuvos krepšinio flagmanų - Lietuvos Ryto ir Kauno Žalgirio akistatos, arenos prieigose pamatėme gatve „praskriejusį” senutėlaitį MB. Atrodė, jog planus „patikrinti” balkanus puoselėjome jau anksčiau, tačiau, išvydus minėtąjį gražuolį, mūsų mintys sužibo visai kitomis spalvomis. Kolega, draugas bei šiaip fainas bičas, tokiu pat gražiu kaip mano vardu - Vilius, nieko nelaukęs, pasiūlė įsigyti analogišką automobilį. Man neliko nieko kito, kaip tik pritarti šiai avantiūrai.
Paliekant sostinę, kalbos virė ne apie fantastišką, mane pradžiuginusią, Vilniaus komandos pergalę, o apie senojo MB galimybes įveikti daugiau nei 6000 km. Tokios, tąkart vykusios diskusijos, tarsi patvirtino, kad mūsų ketinimai yra rimti. Negana to, neišsipildė mūsų nuogąstavimai dėl trūkstamų planuojamo ekipažo narių. Nepraėjus nei savaitei, prie mūsų kuklios kompanijos, nedvejodami prisidėjo Rolandas ir Algirdas.
Internetiniai automobilių forumai, žemėlapiai ir žinynai tapo geriausiais mūsų draugais nuo pat metų pradžios. Sudėlioję pagrindines gaires žemėlapyje, puolėme ieškoti automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo taip lengva surasti daugiau nei trisdešimties metų senumo transporto priemonę, kuri atitiktų bent minimalius mūsų pageidaujamus standartus.
Kaip bebūtų, po ilgų klajonių skelbimų portaluose, visiškai atsitiktinai sutiktas gatvėje žmogus, sutiko už gana simbolinę kainą parduoti mums savo Mercedes - Benz W123. Ir štai jis pas mus.
Kiek daugiau nei prieš metus, aš ir mano geras bičiulis Mantas, leidomės į kvapą gniaužiančią bei daug nuotykių žadančią kelionę autostopu. Du jauni ir savimi pasitikintys avantiūristai nieko nenujausdami pasirinko maršrutą Roma - Vilnius.
Tam tikrų atsitiktinumų dėka, šį kartą keliauju ne tik su kita kompanija, bet ir visiškai skirtinga idėja. Idėja, kuri daugeliui, vargu, ar pasirodys originali, tačiau, esu tikras, kad mūsų laukia nė kiek nemažiau netikėtumų.
Visada žavėjausi žmonėmis, kurie siekia iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau. Žaviuosi ir tais, kurių garsiai apdainuoti planai nelieka tik beprasmėmis kalbomis. Todėl niekas pernelyg nenustebo išgirdę apie mūsų idėją. O ji - labai paprasta: kuo galima senesniu automobiliu pasiekti Graikijos sostinę Atėnus ir visiškai kitu maršrutu, aplankant Makedoniją, Serbiją bei Rumuniją, sugrįžti atgal į Lietuvą.
Stop. Iš anksto apsidrausdamas nuo tolimesnių diskusijų, noriu pabrėžti, kad garsių žurnalistų - keliautojų Vytaro Radzevičiaus ir Martyno Starkaus kelionės mūsų planui įtakos neturėjo. Bet apie viską nuo pradžių.
Istorija prasidėjo lietingą praėjusių metų gruodžio 22 - ą dieną Vilniuje. Belaukiant Lietuvos krepšinio flagmanų - Lietuvos Ryto ir Kauno Žalgirio akistatos, arenos prieigose pamatėme gatve „praskriejusį” senutėlaitį MB. Atrodė, jog planus „patikrinti” balkanus puoselėjome jau anksčiau, tačiau, išvydus minėtąjį gražuolį, mūsų mintys sužibo visai kitomis spalvomis. Kolega, draugas bei šiaip fainas bičas, tokiu pat gražiu kaip mano vardu - Vilius, nieko nelaukęs, pasiūlė įsigyti analogišką automobilį. Man neliko nieko kito, kaip tik pritarti šiai avantiūrai.
Paliekant sostinę, kalbos virė ne apie fantastišką, mane pradžiuginusią, Vilniaus komandos pergalę, o apie senojo MB galimybes įveikti daugiau nei 6000 km. Tokios, tąkart vykusios diskusijos, tarsi patvirtino, kad mūsų ketinimai yra rimti. Negana to, neišsipildė mūsų nuogąstavimai dėl trūkstamų planuojamo ekipažo narių. Nepraėjus nei savaitei, prie mūsų kuklios kompanijos, nedvejodami prisidėjo Rolandas ir Algirdas.
Internetiniai automobilių forumai, žemėlapiai ir žinynai tapo geriausiais mūsų draugais nuo pat metų pradžios. Sudėlioję pagrindines gaires žemėlapyje, puolėme ieškoti automobilio. Kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo taip lengva surasti daugiau nei trisdešimties metų senumo transporto priemonę, kuri atitiktų bent minimalius mūsų pageidaujamus standartus.
Kaip bebūtų, po ilgų klajonių skelbimų portaluose, visiškai atsitiktinai sutiktas gatvėje žmogus, sutiko už gana simbolinę kainą parduoti mums savo Mercedes - Benz W123. Ir štai jis pas mus.

