Nors šios technologijos prisideda prie eismo saugumo ir yra beveik privalomos siekiant maksimalaus „Euro NCAP“ saugumo įvertinimo, tačiau ar pernelyg didelis pasitikėjimas jomis nekenkia natūraliems vairavimo įgūdžiams? Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo elektronikos paverčia mus prastesniais vairuotojais.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Įgūdžiai blėsta
Didžiosios Britanijos saugaus vairavimo mokyklos „AA Driving School“ atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančias tendencijas.
Net keturi iš dešimties vairuotojų pripažįsta, kad per didelis pasikliovimas moderniomis pagalbos sistemomis gali neigiamai paveikti jų gebėjimą vairuoti.
Šį susirūpinimą labiausiai jaučia jaunesni vairuotojai: tarp 25–34 metų asmenų taip mano daugiau nei pusė apklaustųjų.
Tuo tarpu vyresni, per 65 metų vairuotojai, kurie tikriausiai jaučiasi labiau įgudę valdyti automobilį ir naująsias technologijas, tokią nuomonę palaiko tik trečdalis.
Tyrimas taip pat parodė didelį vairuotojų nepasitikėjimą savo jėgomis, kai nėra tam tikrų sistemų. Tik kas antras vairuotojas jaučiasi visiškai užtikrintas manevruodamas be parkavimo jutiklių, kamerų ar aklosios zonos stebėjimo.
Mažiau nei pusė jaučiasi ramūs važiuodami be navigacijos ar sąsajos sistemų „Apple CarPlay“ / „Android Auto“.
Vairuotojai taip pat nurodė nesaugiai besijaučiantys, kai automobilis neturi elektroninio stovėjimo stabdžio, pajudėjimo įkalnėje asistento, kelio ženklų atpažinimo ar greičio ribotuvo.
Paradoksalu, bet nepasitikėjimą kelia ir juostos palaikymo pagalba – technologija, kuri naujų automobilių savininkus dažnai labiau erzina, nei padeda, tačiau jos trūkumas vis tiek glumina.
Emma Bush, „AA Driving School“ direktorė, teigia, kad technologijos tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, įskaitant vairavimą. Jos nuomone, geresnis šių sistemų supratimas ir išnaudojimas gali padidinti bendrus vairavimo gebėjimus.
Technologijos padeda ar kenkia?
Amerikiečių klinikinės psichologijos ekspertas Vatsalas G. Thakkaras įspėja, kad ADAS sistemos gali turėti tiesiogiai neigiamą poveikį saugumui. Nors automobiliai transformuojasi, žmogaus smegenys veikia taip pat.
Psichologas savo susirūpinimą iliustravo asmenine patirtimi. Atbulomis įvažiuodamas į kiemą žmonos automobiliu, jis automatiškai nebežiūrėjo į veidrodėlius, o tiesiog laukė parkavimo jutiklių signalo.
„Taip stipriai pasiklioviau technologija, kad nustojau kreipti dėmesį į patį manevrą. Tai gali turėti pavojingų pasekmių“, – komentavo profesorius, pasakodamas apie incidentą „New York Times“ leidiniui.
Šias baimes pagrindžia ir statistika. Nacionalinis eismo saugumo administracijos (NHTSA) tyrimas JAV parodė, kad, nors atbulinės eigos kameros šalyje privalomos nuo 2018 metų, eismo įvykių, susijusių su važiavimu atbulomis, skaičius išaugo.
Prastos naujienos atkeliauja iš Nyderlandų, kur „Branchemonitor Schadesector“ studija parodė, kad pagalbinių sistemų plitimas neigiamai veikia avarijų statistiką.
Tyrimas atskleidė, kad automobiliams, turintiems bent keturias pagalbines sistemas, avarijos tikimybė siekia 23 proc., o štai vairuojant transporto priemonę su mažiau elektroninių pagalbų, avarijos tikimybė yra 14 proc.
Vatsalas G. Thakkaras teigia, kad jam nerimą kelia ne tik pagalbinės, bet ir visiškai autonominio vairavimo sistemos.
Jis prisimena „Uber“ autonominio automobilio avariją, per kurią žuvo pėsčioji. Tuomet dauguma klausė, kaip modernia elektronika aprūpintas automobilis galėjo nepastebėti kliūties, tačiau beveik niekas neklausė, kodėl suklydo vairuotojas, kuris tuo metu žiūrėjo vaizdo transliacijas mobiliajame telefone.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
