Vienas tokių – biometano dujų gavyba bei naudojimas įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, transporte. Kaip tam ruošiasi Lietuva?
Naujas būdas stabdyti klimato kaitą
Olandijoje įsikūrusio Hanzos universiteto tyrimo duomenimis, suskystinto biometano naudojimas transporto sektoriuje iki šio amžiaus vidurio gali sumažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą 95–174 proc. Tokie rezultatai nėra laužti iš piršto, nes pasirodo, kad biometano gamyba gali apimti net ir anglies dvideginio mažinimą ore.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių energetikos konfederacijos (LAEIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus, gaminti žaliąjį vandenilį iš biometano reformingo būdu visų pirma yra pigiausia, o jei gamybos procese pavyktų „sugauti“ ir suspausti anglies dvideginį, vandenilio gamyba paliktų neigiamą anglies dvideginio pėdsaką ir būtų palanki klimatui. Mūsų šalyje yra didelis biometano potencialas, panaudojant žemės ūkio ir pramonės atliekas.
Biometanas – vienas pagrindinių atsinaujinančių ateities dujų šaltinių ir viena efektyviausių priemonių, leidžiančių sumažinti energetikos sistemos anglies dvideginio pėdsaką. Dėl šių savybių Europos Sąjunga užsimojo iki 2030-ųjų padidinti biometano gavybą daugiau nei dešimčia kartų – planuose numatyta pasiekti 35 mlrd. kubinių metrų biometano (arba maždaug 350 TWh) per metus. Dabar Europoje per metus pagaminama kiek daugiau nei 3,5 mlrd. kubinių metrų.
Šiuose planuose skaičiuojama, kad išsikeltiems tikslams pasiekti reikia apie 80 mlrd. eurų kapitalo investicijų. Dėl Rusijos karo Ukrainoje kuriam laikui išaugus gamtinių dujų kainai išryškėjo ir dar vienas itin svarbus biometano gavybos aspektas – jo kaina žymiai mažesnė ir mažiau svyruojanti.
Lietuva siekia didinti gamybą
Aplinkos projektų valdymo agentūra liepos 3 dieną pradėjo priimti paraiškas klimato kaitos programos priemonės „Investicinė parama biometano gamybai ir (ar) biodujų išvalymui“ paramai gauti. Aplinkos ministerijos parengta programa turėtų skatinti biometano gamybą ir biodujų valymą Lietuvoje.
Ši iniciatyva, kaip skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime, prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų ir yra skirta oro taršai bei šiltnamio dujų išmetimui mažinti. Projektų paramai iš Klimato kaitos programos skirta 31 mln. eurų. Tikimasi, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje bus pagaminama ne mažiau kaip 950 GWh biometano.
Ekspertų teigimu, šio kuro gamybą lengviau pradėti tose šalyse, kuriose plačiai išvystytas žemės ūkis, tad Lietuva yra patogioje padėtyje. Nuo 2020 m. į biometano gamybą ir valymą iš Klimato kaitos programos mūsų šalyje investuota 23 mln. eurų. Įgyvendinama 12 projektų, jau sudaryta viena prijungimo prie dujų perdavimo tinklo sutartis.
Palankios biometano gamybos sąlygos į Lietuvą gali pritraukti ir naujų investicijų. Štai M. Nagevičius pasakoja, kad „TubeGreen“ biometano gamykla Pasvalyje pirmą lietuvišką biometaną į „Ambergrid“ gamtinių dujų perdavimo tinklą patieks dar liepą: „Iš viso čia iš biodujų, kurios gaunamos iš etanolio gamybos liekanų gretimoje „Kuranos“ gamykloje, per metus bus pagaminama virš 100 GWh biometano. Kol kas, deja, visas biometanas bus eksportuojamas į Vakarų Europą, tačiau ateityje reikėtų, kad atsirastų galimybės biometaną parduoti ir Lietuvoje, vartojant jį transporto sektoriuje, sumažinant naftos degalų vartojimą.“
Svarbi alternatyva vežėjams
Kadangi transporto sektorius bene svariausiai prisideda prie klimato kaitos, visi vienbalsiai sutaria, jog reikalingi greiti ir efektyvūs sprendimai.
„Šiandieną didžiausias klausimas – kaip transportą padaryti tvaresnį? Tai yra kiekvienos valstybės užduotis, nes nuo to priklauso, kiek mes sumažinsime iškastinės energijos vartojimą ateityje. Nuo to priklausys, ar mes, kaip valstybė, turėsime mokėti baudas.
Todėl, manau, reikia ieškoti visų būdų įsisavinti alternatyviąją energiją. Biometanas tikrai gali būti viena iš tokių kuro rūšių. Jis gali greitai ateiti ir būti naudojamas praktikoje“, – komentuoja „Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis.
Jis taip pat užsimena, kad elektrinis transportas gali būti puikus variantas trumpųjų atstumų vežėjams, o tolimus nuotolius įveikiantiems sunkiojo transporto naudotojams biometanas yra gerokai patrauklesnė alternatyva tiek finansiškai, tiek patogumo atžvilgiu.
„Užpildymas biometanu netrunka ilgiau nei įprastai, o važiuojant elektriniais vilkikais reikia sustoti gerokai ilgesniam laikui. O kur dar baterijų degradacija, nuvažiuojamas atstumas skirtingu oru, stotelių tinklas, padidėjusi bendra nuosavybės kaina. Taip pat ir paties transporto kaina – elektriniam transportui reikia astronominių subsidijų, kad verslui apsimokėtų jį naudoti“, – dėsto E. Jakubonis.
Rinką sekantis specialistas priduria, jog jau dabar netrūksta plataus biometano naudojimo transporto sektoriuje pavyzdžių – Šiauliuose visas viešasis transportas važiuoja naudodamas gamtines dujas. Tai reiškia, kad, atsiradus pakankamam kiekiui biometano, visas miesto viešasis transportas jau dabar ir be papildomų investicijų gali tapti neutralus aplinkai. Reikia tik tvaraus kuro sprendimų.
Tiesa, tokia perspektyva jau aprašyta ir Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme – jame numatyta, kad 2030 m. biometanas turi sudaryti bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos.
