Švedijoje sukuriami automobiliai gali būti ne tik saugūs ar patogūs. Šioje sterilioje šalyje, kur žmonės mėgo saugaus atstumo laikytis gerokai anksčiau negu prasidėjo pasaulinė pandemija, buvo kuriami greiti, sportiški ir dinamiški automobiliai. Nors tokių modelių nėra labai daug, tačiau kiekvienas iš jų yra vertas automanų dėmesio.
Šiandien pažvelgsime į dešimt greitų automobilių, kurie buvo pagaminti Švedijoje. Nors šiame dešimtuke didžiąją daugumą sudaro „Saab“ ir „Volvo“ automobiliai, tačiau Švedijoje yra ir dar vienas gamintojas sugebantis paerzinti visus superautomobilių klubo narius.
Volvo S60 Polestar
2012 metais pristatyta koncepcija su serijiniu modeliu, deja, turi mažai ką bendro. Tuomet dar „Volvo“ nepriklausiusi, bet su šiuo gamintoju glaudžiai bendradarbiavusi „Polestar“ sukūrė įspūdingai atrodančią sportiško sedano viziją.
Iš tolo puikiai atpažįstamas sedanas buvo aprūpintas neeilinėmis modifikacijomis. Po variklio dangčiu slypėjęs 6 cilindrų variklis išvystė 508 arklio galias ir 575 Nm sukimo momentą.
Šį milžinišką galios pliūpsnį varikliui suteikdavo modifikuota cilindrų galvutė, modifikuotas įsiurbimo kolektorius ir oro įsiurbimo sistema bei specialiai šiam projektui pagaminti švaistikliai.
Tęsiant modifikacijų sąrašą, projekto autoriai taip pat norėtų paminėti našesnį „Garrett“ turbokompresorių, iš nerūdijančio plieno pagamintą išmetimo sistemą bei sustiprintą transmisiją. Galiausiai, šių ir kitų patobulinimų dėka, „Polestar“ eksperimentas iki 100 km/val. spurtuodavo per 3,9 sekundės ir pasiekdavo didesnį negu 300 km/val. maksimalų greitį. Tikrai ne tie parametrai, kuriuos esame įpratę matyti diskutuojant apie „Volvo“ automobilius.
Saab 9-3 Turbo X
Didžioji dauguma „Saab“ automobilių turėjo priekinių varančiųjų ratų pavarą, tačiau atsiradus poreikiui, Švedijos automobilių gamintojos inžinieriai nusprendė savo populiariausią modelį aprūpinti keturių varančiųjų ratų sistema, kurią sukūrė „Haldex“ kompanijos specialistai.
„Saab“ inžinieriai gavę leidimą į „9-3“ sumontuoti keturių varančiųjų ratų sistemą, taip pat pasinaudojo proga į kompaktišką sedaną sumontuoti „Opel“ mašinose naudotą 2.8 litro, 6 cilindrų benzininį variklį, kurio pajėgumas siekė 280 arklio galių.
Dėka keturių varančiųjų ratų sistemos ir galingo 6 cilindrų motoro, sportiška „9-3“ versija iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 5.7 sekundes ir pasiekdavo 250 km/val. maksimalų greitį.
Saab 9000 Aero
Išskirtinai populiarus „Saab“ markės šeimos atstovas paklojo gana tvirtus pamatus modeliui, kurio pernelyg ankstus pasirodymas rinkoje pribaigė vieną charizmatiškiausių gamintojų pasaulyje.
Kol „General Motors“ dar turėjo užtektinai sveiko proto ir suteikdavo „Saab“ užtektinai lėšų kurti naujus modelius, devinto dešimtmečio viduryje pasirodęs „Saab 9000“ nebuvo grynakraujis „Saab“.
„General Motors“ siekdama sutaupyti ne ten kur reikia, pasirašė bendradarbiavimo sutartį su tuometiniu „Fiat Group“ koncernu. Ši glaudi partnerystė turėjo užtikrinti, jog būsimas „Saab“ flagmanas bus sukurtas investuojant gerokai mažesnę suma negu to pareikalautų projektas, kurį turėtų sukurti tik „Saab“ specialistai. Bet kaip sakoma – skūpus moka du kartus.
Nors „Saab 9000“ dalinosi ta pačia platforma su keliais skirtingais modeliais, tačiau, pavyzdžiui, „Lancia Thema“ ir „Saab 9000“ buvo absoliučiai skirtingi automobiliai. Tiek važiavimo komforto, tiek dinaminių savybių, tiek keleivių saugumo srityje. Ne išimtis buvo ir sportiškiausia modelių gamos versija – „Turbo“, vėliau – „Aero“.
„Saab“ labai greitai šią „Saab 9000“ modifikaciją paženklino „greičiausios“ ir „sportiškiausios“ epitetais ir, tiesą sakant, ne veltui. 225 arklio galias išvystęs variklis „Saab 9000 Aero“ suteikdavo (tiems laikams) stulbinančią akceleraciją. Važiuojant 5-a pavara ir bandant pagreitėti nuo 80 iki 120 km/val. , švediškas sedanas demonstruodavo geresnes dinamines savybes negu „Ferrari Testarossa“ ar netgi „Porsche 911 Carrera“.
Volvo C70 T5
„Volvo“ ir ryžtingas automobilių dizainas – sakinys, kurio tikrai nesinorėjo naudoti prieš 20 ar daugiau metų, bet anksčiau ar vėliau gamintojai privalo imtis pokyčių dėl priežasčių, kurios retkarčiais būna būtinos.
1996-aisiais pristatytas modelis puikiai apibrėžė naują „Volvo“ automobilių dizaino kryptį, kurioje dominavo aptakios ir ne tokios griežtos, šaltos kėbulo linijos. Tai buvo pirmasis „Volvo C70“ išskirtinumas.
Antroji išskirtinė švediško kupė savybė – gamintojo noras automobiliui suteikti pranašumą dinaminių savybių srityje. Stabilumas važiuojant didesniu greičiu bei specifiniai pakabos nustatymai turėjo leisti „Volvo C70“ sužibėti tarp akivaizdžių analogų iš Vokietijos.
„Volvo“ taip pat nepraleido progos išnaudoti variklių, turinčių 5 cilindrų konfigūraciją, arsenalo. Vieni iš jų buvo atmosferiniai, kiti – aprūpinti turbokompresoriumi, ir žinoma, būtent su šiais priedais „Volvo C70“ sugebėdavo įsiterpti tarp greičiausių ir ne kosmosą kainavusių kupė tarpą.
Žinoma, šiandien „Volvo C70 T5“ charakteristikos neatrodo konkurencingai, bet tai galima atleisti vien už 5 cilindrų variklio skleidžiamą specifinį garsą.
Koenigsegg One:1
Švedijos automobilių industrijos brangakmenis. Christiano Von Koenigseggo ir jo darbuotojų sukurtas automobilis iki šiol sugeba nustebinti net ir daug ko mačiusius superautomobilių savininkus.
Daugelį metų tobulinamas automobilis evoliucionavo į štai šį - „Koenigsegg One:1“. 1360 arklio galių išvystantis motoras, 1360 kilogramų sveriantis kėbulas padėjo gana tvirtus pamatus naujos kartos „Koenigsegg“ modeliams: „ Gemera“ ar „ Jesko“.
Saab 9-3 Viggen
Kai 1999 metais „Saab“ pristatė šį automobilį, daugelis žurnalistų išbandę „9-3 Viggen“ jį kritikavo dėl per nepakankamo priekinių ratų nepasukamo. Kai kurie šią versiją vadino pasiutusia kiaule, nes kiekvieną kartą užmynus akceleratoriaus pedalą nežinodavai kuria kryptimi automobilis pradės skrieti.
Sultingų vaisių davusi „Volvo“ ir „TWR“ partnerystė, regis, sudomino ir „Saab“ inžinierius, nes sportiškoji „Saab 9-3 Viggen“ modifikacija buvo sukurta bendradarbiaujant būtent su nuožmiausių konkurentų partneriais.
Klausydami „TWR“ specialistų patarimų, švedai į „9-3“ sumontavo 2.3 litro, 4 cilindrų benzininį variklį, pridėjo „Mitsubishi“ turbokompresorių ir padidino variklio galią iki 230 arklio galių!
Savotiškas tų laikų sleeperis.
Saab 900 Turbo
Stulbinančiu greičiu įsibėgėjusi automobilių turbinizacija ir turbokompresorių suteikiamos naudos demonstracija kone geriausiai atsispindėjo net 16 metų serijinėje gamyboje išbuvusiam „Saab 900“.
Pilnaverčiu „Saab 99“ įpėdinius tapęs modelis buvo siūlomas su keliais skirtingais varikliais, tačiau „Turbo“ vardu paženklinta modifikacija buvo išskirtinė. Ypač devintame dešimtmetyje.
Devintame dešimtmetyje gaminta „900 Turbo“ versija buvo aprūpinta automatinio našumo kontrolės sistema.
Pagrindinis šios sistemos išskirtinumas – variklio bloke įtaisytas detonacijos daviklis, kurio dėka sistema aptikusi detonavimą apribodavo turbokompresoriaus veikimą. Šis sumanus sprendimas leido efektyviai išnaudoti turbokompresorių ir užtikrinti ilgaamžį komponentą veikimą.
Volvo 850 T5-R
Vienas žinomiausių „Volvo“ markės modelių iki šiol džiugina automobilių sporto entuziastus, kurie turi silpnybę D.Britanijos žiedinių lenktynių čempionatui.
Kol didžioji dauguma „BTCC“ pirmenybių dalyvių lenktynėms paruošdavo sedano kėbulą turintį bolidą, švedai spjovė į daugelio rekomendacijas ir į trasą atvyko su universalu.
„Volvo“ buvo užtikrinta, jog lenktynėms ir bendro naudojimo keliams skirtos versijos turi užtektinai panašumų ir pranašumų, jog galėtų pavergti žiūrovus ir tokių mašinų pirkėjus.
Tiesą sakant, jie tikrai neklydo. „Volvo 850 T5-R“ ir „Volvo 850 R“ iki šiol laikomi vienais geriausių šios markės modelių.
Volvo 240 Turbo Evolution
„Volvo“ markės atstovybės daugelį metų palaikydavo įvairių sporto šakų atstovus. Pradedant tenisu, golfu ir baigiant slidinėjimu. Tačiau 1984 metais, švediškus automobilius gaminančios kompanijos vadovai nusprendė įkelti koją į automobilių sporto areną, o tiksliau „Group A“ čempionatą.
„Group A“ čempionatas buvo atviras visiems gamintojams, nepriklausomai nuo jų pasiekimų. Jie tik turėjo padaryti vieną dalyką. Sukūrę lenktynėms paruoštą bolidą, jie privalėjo pagaminti bent jau 500 identiškų vienetų bendro naudojimo keliams.
Lenktynėms ir bendro naudojimo keliams skirtos versijos turėjo žymiai daugiau skirtumų negu tarptautinė automobilių sporto federacija reikalavo. Jeigu „Volvo 240 Turbo Evolution“ modeliai skirti bendro naudojimo keliams turėjo 155 arklio galias išvystantį motorą, tai lenktynėms paruošti bolidai turėjo žymiai galingesnius motorus.
Pirmosios „Volvo 240 Turbo“ versijos turėjo maždaug 250 arklio galių išsukantį agregatą. Tačiau po to, kai švedai sumontavo didesnį tarpinį suslėgto oro aušintuvą, „Garrett“ turbiną pučiančia 1.5 baro, varžyboms parengti motorai išvystydavo maždaug 380 arklio galių.
Saab 99 Turbo
Su šiuo automobiliu „Saab“ sugebėjo išpopuliarinti benzininio variklio su turbokompresoriumi koncepciją. Galbūt tai buvo tik sutapimas, tačiau vėliau visas pasaulis tiesiog pašėlo dėl žodžio – „Turbo“.
Šis riebus ir nemažai svorio turintis žodis buvo naudojamas praktiškai visur: ant akinių, ant dulkių siurblių ar net kramtomosios gumos popierinių pakuočių.
Nors benzininiai varikliai su turbinomis nebuvo didžiulė inovacija, tačiau „Saab“ buvo vienas pirmųjų gamintojų pradėjusių benzininius variklius su turbokompresoriumi į daugeliui prieinamą, masinei gamybai skirtą mašiną.
„Saab 99 Turbo“ buvo aprūpintas 143 arklio galias išvystančiu benzininiu varikliu. Šiais laikais tai nėra labai daug, tačiau anuomet „Saab 99 Turbo“ buvo galingesnis už daugelį to meto svajonių automobilių.
