Bivakas
Vieta, kurią drąsiai galėtume vadinti didžiule stovykla. Čia prasideda ir baigiasi kiekviena Dakaro ralio diena. Preliminariais duomenimis, kasdien bivake būna apie 4 000 žmonių – lenktynininkų, mechanikų, komandų darbuotojų, teisėjų, medicinos personalo ir žiniasklaidos atstovų.
Bivakas, iš dalies, primena kaimą, keliaujantį paskui lenktynes. Kartu su juo keliauja ir maitinimo komanda, užtikrinanti, kad dalyviai pavalgytų.
Bivakai paprastai įrengiami oro uostuose ar jų apylinkėse, kad ralio organizatoriai, oficialios žiniasklaidos komandos nariai bei kiti asmenys galėtų iš vieno bivako į kitą keliauti sraigtasparniais ar lėktuvais.
Be to, bivake vyksta intensyvus transporto priemonių remontas ir priežiūra po ilgos lenktynių dienos. Čia lenktynininkai ir jų komandos gali atsipalaiduoti, pabendrauti su kitais dalyviais, pasidalinti dienos įspūdžiais ar dalyvauti susitikimuose su žiniasklaida.
Pagalbos automobiliai
Tai – transporto priemonės, skirtos aptarnaujančiam personalui, tokiam kaip mechanikai ar komandos vadovai.
Pagalbos sunkvežimiai naudojami dideliems kiekiams atsarginių dalių, padangų ir kitų reikmenų gabenimui.
Šie automobiliai yra specialiai pritaikyti važiuoti per smėlį, purvą ar akmenuotus kelius, kad galėtų pasiekti lenktynininkus bet kokiomis sąlygomis. Jie dažnai veikia kaip mobilios dirbtuvės, kuriose yra visa reikalinga įranga, leidžianti komandoms reaguoti į įvairiausius gedimus.
Fešfešas (angl. Fesh-fesh)
Tai – smėlio dulkės, panašios į miltus. Per lenktynių metu keliamus dulkių debesis matomumas tampa beveik nulinis.
Jei automobilis padengtas fešfešu ir sušlampa, vandens ir dulkių mišinys gali patekti į smulkiausius automobilio tarpelius ir sukietėti, o tai gali lemti automobilio gedimus.
Neutralizacijos zona
Tai – kelio atkarpa tarp greičio ruožų dalių. Šiose zonose lenktynių automobiliai neturi techninės pagalbos galimybės, o laikas, per kurį jos pervažiuojamos, nėra įskaičiuojamas į bendrą laiką.
Kelio knyga
Kiekvienas ralio ekipažas gauna kelio knygą, kurioje yra pateikiama dienos maršruto informacija kartu su paprasta kelio schema.
Varžybų dalyviai privalo laikytis nurodyto maršruto, o kadangi knygoje pateikti tik tikslai ir atstumai, navigacijos įgūdžiai yra gyvybiškai svarbūs.
SS (angl. Special Stage)
Lietuvių kalboje – tai tiesiog greičio ruožas, kurį lenktynininkai turi jį įveikti kuo greičiau. Ralio pabaigoje kiekviename ruože praleistas laikas ir baudos susumuojami, o nugalėtojais tampa tie, kurie numatytą greičio ruožą įveikia greičiausiai.
CTIS
„Central Tire Inflator System“ arba tiesiog centrinė padangų slėgio sistema, leidžianti keisti slėgį važiuojant.
CTIS sistema leidžia greitai pritaikyti slėgį skirtingiems paviršiams – smėliui, žvyrui, purvui, užtikrindama geresnį sukibimą ir stabilumą.
Ši sistema įrengiama Dakaro bagiuose, tačiau automobilių klasėje yra uždrausta, todėl šių automobilių vairuotojai padangų slėgį gali keisti tik išlipę iš automobilio.
Maratoninis greičio ruožas
Tai yra dvi dienas trunkantis etapas, per kurį draudžiama naudotis pagalbos sunkvežimiais ar mechanikais.
Maratono tikslas yra sumažinti skirtumą tarp turtingų ir privačių komandų bei pavienių dalyvių. Kita vertus, lenktynininkai gali padėti vieni kitiems.
2005 m. organizatoriai pristatė „Supermaratoną“, kuriame automobiliai statomi į uždaras aikšteles, vos lenktynininkams pasiekus numatytą stovyklą.
Parc-Ferme
Tai ralio organizatorių įkurta uždara technikos laikymo aikštelė. Čia nei lenktynininkams, nei mechanikams neleidžiama liesti transporto priemonių.
Šioje aikštelėje gali būti atliekami atsitiktiniai patikrinimai, siekiant nustatyti, ar automobiliai atitinka taisykles.
Waypoint ir Checkpoint
Tai kelio punktai, kuriuos ralio dalyviai privalo pasiekti. „Checkpoint“ punktuose komandos šturmanas pateikia kortą, kurioje turi gauti teisėjo žymę.
„Waypoint“ taškai skirti nukreipti dalyvius tinkamu maršrutu. Kai automobilis priartėja prie kelio taško, GPS sistema pradeda rodyti reikiamą kryptį ir atstumą iki tikslios vietos.
Daugiau Dakaro ralio 2025 naujienų surasite atskirame polapyje.