Į pagalbą pasitelkęs solidų, elegantišką ir, tam tikrais atvejais, į minią subtiliai įsiliejantį dizainą, „E39“ kartos „BMW M5“ stulbinančiu greičiu sužavėjo automobilių tema rašančius žurnalistus ir, be abejonės, tokio žanro automobilius dievinančius vairuotojus.
Pagrindiniu smuiku grojęs atmosferinis, 8 cilindrų variklis buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių buvo galima įsimylėti šį automobilį, tačiau taip atrodė ne visiems.
Automobiliai prekiaujančios ir juos restauruojančios įmonės „
GDM Motors“ dirbtuvėse stovintis „BMW M5“ gali papasakoti netikėtą, bet labai įdomią istoriją, į kurią yra įsivėlęs buvęs „Volkswagen Group“ patriarchas Ferdinandas Piechas.
Kuomet „Volkswagen Group“ koncernas 1998 metais įsigijo „Bentley“ ir „Bugatti“, retkarčiais prieštaringai vertinamas Ferdinandas Piechas užsimojo sukurti visiškai naują variklių šeimą, kuri galėtų būti naudojama naujausiuose „Bentley“ ir „Bugatti“ markės modeliuose.
Netrukus „Volkswagen Group“ inžinieriai pradėjo dirbti prie naujos kartos W formos 8, 10, 12 ir 16 cilindrų benzininių variklių. Sukūrus pilnai funkcionuojančius variklių prototipus, netrukus inžinieriai susidūrė su problema – jie neturi automobilio, kuriame galėtų gyvai išbandyti savo naujausius kūrinius.
Ir ties šiuo momentu projektui vadovavusiai Sabine Willeke kilo mintis naująjį variklį sumontuoti į „BMW M5“. Sedaną, kuris kaip tik turėjo didingą V8 variklį bei buvo suprojektuotas taip, jog galėtų atlaikyti žymiai didesnį jėgos agregatą.
Kuomet inžinierių komanda šį prototipą pademonstravo Ferdinandui Piechui – jis liko maloniai nustebintas. Iš tiesų, jo džiaugsmas buvo toks didelis, jog jis šį prototipą naudojo kaip kasdieninį automobilį.
Automobilį šiuo metu parduodančios „GDM Motors“ atstovai tikina, jog šis unikalus prototipas iki šių dienų išliko dėka Sabine Willeke, tačiau kaip jis atsidūrė ne metalo lauže ar kito kolekcininko rankose, „GDM Motors“ atstovai neatskleidžia.
