Kur dingo sportiški kupė automobiliai?
Praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio pradžioje kone kiekvienas gamintojas savo modelių gamoje turėjo įperkamų sportiškų kupė modelių, nemažai markių gamino tikrus visureigius, su kuriais nebuvo baisu leistis į bekelę. Dabar pasiūla platesnė, tačiau apsiriboja įvairaus dydžio krosoveriais ir SUV, kurie sparčiai elektrifikuojami.
Iš vairavimo entuziastų perspektyvos įdomių, išskirtinių modelių, kuriuos būtų galima laikyti įperkamais, – beveik nebeliko. Didesnis tik ant įprastų modelių bazės pagamintų karštųjų hečbekų pasirinkimas, o vairavimo malonumui skirtus sportiškus kupė automobilius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
„Šiandien sudėtinga situacija su tokiais modeliais, rinktis nelabai yra iš ko. Liko tik „Mazda MX-5“, „Toyota GR86“, kiti variantai – karštieji hečbekai arba krosoveriai. Entuziastams jie tampa kompromisais“, – rinką greitai apžvelgia laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Jo kolega Egidijus Babelis aiškina, kad dėl to kalti ir patys pirkėjai: jeigu tam tikrų modelių parduodama mažai, gamintojams neverta investuoti į atskiras platformas. Dėl to išskirtinių transporto priemonių asortimentas įvairesnis tik aukštesnėje kainų kategorijoje, o tarp įkandamų išskirtinių modelių išgyvena jau tik kultiniais vadinami ir visame pasaulyje paklausūs modeliai kaip „Ford Mustang“ ar „Mazda MX-5“.
Tačiau daugumai vairuotojų sportiškas automobilis atrodo lyg kompromisas: nepraktiškas, neekonomiškas ir nepatogus, dėl to jie renkasi didesnius kėbulus. Bet ar tikrai sportiški modeliai reikalauja tokių kompromisų?
Jeigu tik dydžio pakanka – viską atpirks emocijos
Automobilių sporto renginių organizatorius Linas Ramoška bendruomenėje garsėja savo išskirtinių mašinų istorijomis. Anot jo, bėgant metams poreikiai keičiasi.
„Buvau susirinkęs „Toyota GT86“ su V8 varikliu kasdienėms kelionėms, bet su vaikiška kėdute stipriai vargome, nes automobilis tik teoriškai keturių vietų, praktiškai – dvivietis“, – prisimena L. Ramoška.
Dabar jis vairuoja rimtai bekelės iššūkiams paruoštą visureigį, tačiau, paaugus atžalai, vėl svarsto pirkti sportišką kupė modelį, tik didesnį.
Europoje tarp didesnių, tačiau dar įperkamų sportiškų kupė automobilių, į kuriuos būtų galima susodinti visą šeimą, yra likęs kone tik vienas variantas: tai „Ford Mustang“. Šiemet pasirodys jau septintosios kartos modelis, kuris išsaugos kultiniu tapusį atmosferinį 5 litrų V8 variklį. Šį galiniais ratais varomą kupė bus galima rinktis ne tik su automatine, bet ir su mechanine transmisija. 4,8 metro ilgio kupė išsiskiria racionalia erdve ant galinės sėdynės ir daugelį kompaktinių krosoverių lenkiančia 380 litrų bagažine.
„Jeigu perki automobilį savo malonumui, pirmiausiai reikėtų išbandyti, ar jis tau iš tiesų yra smagus. Tada ir degalų sąnaudos nebus svarbiausiu veiksniu, bagažinės tūris nelems, pirksi jį ar ne. Žiūrint iš emocinės pusės, praktiškumo trūkumai nueina į antrą ir trečią planą. Tai visiškai normalu, nes entuziastui automobilis visų pirma turi teikti geras emocijas“, – patirtimi dalijosi V. Kudarauskas.
Emocijų galima patirti ne vien ant asfalto
Mąžtant sportiškų automobilių pasirinkimui ir ieškant emocijų prie vairo, nebūtina apsiriboti vien asfaltu. L. Ramošką užkabino tikri visureigiai, kuriais galima išlėkti į bekelę. Ir dabar jis kasdien važinėja iškeltu, nuolatinę visų varančiųjų ratų pavarą turinčiu bekelės monstru su dideliais ratais bei purvo padangomis ir sako kasdien besidžiaugiantis jo privalumais.
„Gyvenu priemiestyje, vežioju vaiką į mokyklą Vilniuje. Ne kartą pavyko eismo spūstį aplenkti šoniniais miško keliukais. Žiemą yra buvę ir taip, kad mano mažasis į darželį atvyksta, o auklėtoja – ne“, – pavyzdžius vardija L. Ramoška.
Bekelės automobilių manija jis užkrėtė ir kaimyną. Šis nusipirko „Ford Ranger Raptor“ pikapą su galingu V6 varikliu. Aktyvų gyvenimo būdą gyvenantis L. Ramoškos kaimynas sportuoja su motociklais, tad juos gabena krovinių skyriuje. Važinėja bagiu: jį tampo priekaboje, o krovinių skyriuje vežiojasi detales. Sako, jog labai nenori autobusiuko, dėl to šis pikapas – geriausias variantas.
Nors Šiaurės Amerikos rinkoje pikapai tiesiog dominuoja – „Ford F150“ yra perkamiausias automobilis už Atlanto jau keturis dešimtmečius, Europoje jie nėra taip plačiai pripažįstami – į juos žiūrima kaip į darbines transporto priemones.
Ne visi pikapai skirti ūkiui
Lietuvoje taip pat į tokius automobilius žiūrima kaip į darbines transporto priemones. Daugumos modelių gale įrengtos lingės leidžia išlaikyti itin sunkius krovinius, tačiau jos visiškai nekomfortiškos važinėjant kasdien. Be to – darbinis transportas Europoje dažniausiai turi archajiškus dyzelinius motorus bei toli gražu ne pačius prabangiausius salonus.
Tik „Ford“ gamintojai čia išsišoko, pristatę sportišką pikapo versiją „Ranger Raptor“. Jis turi ne tik prašmatniai įrengtą saloną su gausia komforto bei saugumo įranga ir azartiškai važiuoti leidžiantį benzininį 3 litrų V6 variklį, bet ir išskirtinę nepriklausomą sportišką pakabą su aktyviais „Fox“ amortizatoriais.
„Važiuoklė jį išskiria iš visų kitų pikapų. Tarp standartinių automobilių jam nėra lygių, nesvarbu, kokiu keliu važiuoji, yra jis ar ne, važiuoklė leidžia laikyti itin spartų tempą ir netgi prašo, kad neatleistum akceleratoriaus, nes kuo daugiau apkrovos ji gauna, atrodo, tuo geriau dirba. Tai labai įdomiai atsispindi kasdien riedant gatvėmis: jam neegzistuoja jokie kelio darbai, greičio mažinimo kalneliai ar didelės duobės. Tai vienas komfortiškiausių mano vairuotų modelių“, – kalba automobilių apžvalgininkas E. Babelis.
Žurnalistas pažymi, kad „Ranger Raptor“ taip pat yra vienintelis likęs iš tiesų sportiškas gamyklinis visureigis, žiūrint per bekelės sporto prizmę.
