Verslas

Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka daugiau kaip 140 kilogramų maisto atliekų – tai išmestas maistas kavinėse, namuose ir parduotuvėse. Tad mūsų šalyje vienam gyventojui per metus tenka 10 kilogramų daugiau maisto atliekų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Didžiąją dalį maisto išmeta patys gyventojai. Tiesa, maistą švaisto ne vien žmonės, „Maisto bankas“ ieško būdų, kaip priversti verslininkus daugiau maisto ne išmesti, o perduoti labdarai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vienas didžiausių stambiems investiciniams projektams kylančių iššūkių Lietuvoje – didelių ir išvystytų pramoninės paskirties sklypų trūkumas, teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis. Anot jo, tai nulemia, kad prieš pradedant statybas būtini atlikti darbai užtrunka, nes reikia keisti žemės paskirtį ar įrengti būtiną infrastruktūrą. „Pagrindinis iššūkis yra tai, kad Lietuvoje turime reikšmingą trūkumą didelių sklypų, su išvystyta infrastruktūra.

Grynieji pinigai turi būti arčiau žmogaus – skelbia gyventojų skundų neapsikentę Lietuvos merai. Savivaldybių asociacija reikalauja, kad bankai kiekvienoje seniūnijoje pastatytų po pinigus išduodantį bankomatą, o jei gyvenvietėje daugiau kaip 5 tūkst. žmonių, bankomatas turėtų pinigus ir priimti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame Antanave gyvena apie 500 žmonių, o bankomato – nė vieno. Jį iš dalies atstoja parduotuvė, kurioje yra Perlo terminalas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad jam nė motais, jei automobilių gamintojai padidins kainas amerikiečiams dėl jo įvestų importo tarifų. Buvo pasirodę pranešimų, kad D. Trumpas grasino automobilių įmonių vadovams atsakomosiomis priemonėmis, jei kainos šoktels, bet „NBC News“ jis teigė, kad augančios kainos paprasčiausiai padės JAV įsikūrusiems gamintojams. „Man visiškai nerūpi.

Sunkiai pragyvenantys lietuviai kas 12 mėnesių gali gauti tikslinę pašalpą, siekiančią ir 9,3 tūkst. eurų. Savivaldybės gali skirti pinigų ne tik būtiniausiems baldams, buitinei technikai, krosnių įrengimui ar stogo remontui, bet ir medicininėms išlaidoms, gydymui padengti. Vis tik sunkiomis ligomis sergantys ir pakankamai pinigų gydymui neturintys gyventojai skundžiasi, kad jiems savivaldybė nesutinka skirti vienkartinės pašalpos.

Trakų rajone, Lentvaryje, bus statomas modernus baseinas su SPA zona – statybas ketinama pradėti 2026 metų antroje pusėje o jį atverti visuomenei – 2028-ųjų pabaigoje. Anot Trakų rajono savivaldybės, naujame komplekse galės treniruotis profesionalai, plaukioti ir ilsėtis visi norintieji.  „Trakų rajonui itin svarbu turėti vietą, kurioje visi – nuo vaikų iki senjorų – galėtų sportuoti ir aktyviai leisti laiką“, –  pranešime sakė rajono meras Andrius Šatevičius.

Seimas svarstys siūlymą leisti savivaldybių kultūros įstaigų vadovams savarankiškai nustatyti bilietų kainas į renginius. Tai numatančias įstatymo pataisas Seimui pateikęs Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis sako, kad toks pakeitimas leis įstaigoms lanksčiau reaguoti į rinkos sąlygas, suteiks galimybę efektyviau planuoti renginius, pritraukti aukšto lygio menininkus ir užtikrinti finansinį stabilumą.

Seimo socialdemokratai siūlo, kad valstybinę laivybos vidaus vandenyse priežiūrą galėtų atlikti ne tik Transporto saugos administracija, bet ir savivaldybės. Joms taip pat siūloma suteikti teisę tikrinti tokių laivų keleivių bilietus ir bagažo kvitus. Tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas įregistravo Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Violeta Turauskaitė kartu su kitais šios frakcijos nariais.

Derindama Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį, Vilniaus savivaldybė pateikė visus dokumentus, Europos Komisijai (EK) reikalingus priimti išvadą dėl to, ar projektui numatyta skirti parama yra teisėta valstybės pagalba – šio sprendimo laukiama jau balandį. Su EK derindama Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projektą, Vilniaus miesto savivaldybė informaciją teikia per Konkurencijos tarybą.

Putino ir Trumpo bičiulystė, besitęsiantis karas Ukrainoje daliai žmonių didina baimę, kelia nerimą ir įtampą dėl karo grėsmės. O kai kuriuos ši baimė jau veja iš Lietuvos. Nekilnojamojo turto brokeriai stebi didesnį lietuvių susidomėjimą butais saulėtoje Ispanijoje, Portugalijoje ar Šiaurės Kipre.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietė Alicija džiaugiasi pavasariu, bet neslepia – vis dažniau šį džiaugsmą temdo karo grėsmės baimė.

Už šiurkščius kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje vairuotojai ateityje gali prarasti teisę vairuoti visoje ES. Europos Parlamento atstovai ir ES valstybės narės antradienį pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama, kad šiurkščiai KET pažeidusiems vairuotojams ateityje atsakomybė būtų taikoma visos ES mastu, nepaisant to, kurioje valstybėje jie gavo teises.

Kovo mėnesį „Tesla“ savininkų, prekiaujančių savo automobiliais, skaičius išaugo iki rekordinio lygio, taip dar labiau padidindamas automobilių gamintojos, kuri įsivėlė į ginčus nuo tada, kai generalinis direktorius Elonas Muskas tapo pagrindine prezidento Donaldo Trumpo administracijos figūra, bėdas, rašoma „The Washington Post“. Iš visų transporto priemonių, iki kovo 16 d. atiduotų į salonus, mainais į naujus ar naudotus automobilius, 1,4 proc.

Įsibėgėja autostradoje esančio blogiausio šalies tilto per Kruną rekonstrukcijos darbai. Tačiau Lietuvoje yra apie 300 tiltų, kurių tarnavimo laikas baigiasi, o kas ketvirtas Lietuvos kelias laikomas blogos būklės. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti įmonė sako, kad galėtų atlikti daugiau remonto darbų, bet trūksta pinigų, tad Susisiekimo ministerija steigia Kelių fondą, o kad surinktų daigiau lėšų į jį, didins mokamų kelių skaičių.

Sulaukę pirmųjų pavasario dienų, nemažai žmonių planuoja prie savo namų ar sodybų apgenėti medžius ar pašalinti nušalusius ir nebegyvybingus želdinius. Tokiais atvejais būtina prisiminti svarbiausias medžių genėjimo ir kirtimo taisykles, primena Aplinkos ministerijos atstovai.

Kėdainių pašonėje jau intensyvus darbymetis. Ūkininkai sodina ankstyvas bulves ir su nerimu žvalgosi į pernykščio derliaus aruodus, kurie sparčiai senka. Sako, iki naujojo derliaus lietuviškų bulvių gali ir pritrūkti, mat stinga saugyklų ir sunku išlaikyti kokybiškas bulves. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šalia Kėdainių jau prasideda bulviasodis. Traktoriai verčia vagas, o darbininkai vos spėja suktis – ankstyvos bulvės jau su daigeliais, tad reikia elgtis itin atsargiai.

Ne paslaptis, kad sportininkai – vieni iš daugiausiai uždirbančių žmonių pasaulyje, o jų mėnesinės algos dažnai siekia paprastam žmogui sunkiai suvokiamas sumas. Lietuva yra maža valstybė, tačiau ji išauginusi visame pasaulyje žinomų ir gerai apmokamų sporto talentų. Lietuva krepšinio šalimi vadinama ne veltui.

Artėjant vasarai ir tuo pačiu – būsto nuomos aktyvumui, specialistai įspėja apie siautėjančius apgavikus, dėl kurių gyventojai praranda šimtus ar net tūkstančius eurų. Anot pašnekovų, žmonės pasimauna ir pinigus sukčiams atiduoda tik todėl, kad pamiršta padaryti kelis esminius dalykus. Specialistai vardija, su kokiais atvejais jiems yra tekę susidurti ir į kokias nepavydėtinas situacijas žmonės patenka.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad šeštadienį atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Anot „Litgrid“, jungtis atsijungė 8.34 val. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje, gedimo priežastis nustatinėjama.

Pristatę parduotuvėse savitarnos kasų, prekybininkai nebesumoja, kaip apsiginti nuo jose siaučiančių vagių. Nesąžiningi pirkėjai kasas apgaudinėja – ant svarstyklių krauna brangias prekes, tačiau įmuša ir susimoka kaip už daug pigesnes. Prekybininkai grasina, kad pirkėjus seka ir susumavę padarytą žalą gąsdina net kalėjimu.

Šiltėjant orams prasideda ir mėsos kepimo lauke sezonas. Visgi tiek dėl laužų miške, tiek dėl paprasčiausių šašlykinių ar kepsninių nuosavame kieme gal kilti didelių nemalonumų. Specialistai įvardijo ne tik baudas, bet ir papasakojo, kokių gaisrų ir atvejų yra buvę dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi ir ką tai turi bendro su išeiginėmis ar išmokų gavimu.

Po patikros techninės apžiūros stotyje vienas palangiškis vos nuvažiavęs kelis kilometrus atsisveikino su savo 2016 metų „opeliu“.  Vyras įsitikinęs, kad tikrintojai sukėlė per dideles apsukas ir taip pribaigė jo „Opel“ automobilio variklį. Savo ruožtu techninę apžiūrą atlikusi įmonė aiškina, kad viską darė pagal taisykles.  Palangiškis Remigijus Jonaitis rodo, kas liko iš jo 2016 metų gamybos „Opel Vivaro“. Mašina stovi mechanikų dirbtuvėse, išimtu varikliu.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šią savaitę pristatė naują kampaniją, primindamas pirkėjams apie visada gerą privataus prekės ženklo „Well Done“ kainą. Kampanijos pradžia palydėta išskirtiniais pokyčiais visose „Maxima“ parduotuvėse – nuo šiol pirkėjų patogumui, įvedus oranžinės spalvos kainų etiketes, aukšta kokybe ir visada gera įprasta kaina išsiskiriantys „Well Done“ produktai bus pastebimi lengviau ir ryškiau.

Žemės sklypus turintiems gyventojams Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena apie galimybę gauti išmoką, jei pasodinsite medžius ar atkursite mišką. NMA gyventojams primena, kad gyventojai vis dar turi galimybę iki balandžio 30 d. užpildyti paraišką ir gauti išmoką už miško veisimą ir stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimą.

Jau netrukus Lietuvoje įsigalios sugriežtinti reikalavimai dėl plastikinių pakuočių naudojimo. Tačiau tokie pokyčiai, panašu, dar ne pabaiga. O būsimus pasikeitimus turėtų išvysti ir kiekvienas gyventojas, kuris apsilankys parduotuvėje. Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigalios draudimas nemokamai dalinti vienkartines plastikines pakuotes viešojo maitinimo įstaigose.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Vokietija penktadienį pareiškė, kad tikisi, jog Europos Sąjungai (ES) ir JAV pavyks susitarti dėl Amerikos muitų automobiliams, tačiau blokas yra pasirengęs imtis atsakomųjų priemonių ir perspėjo, kad šiuo klausimu neatmetamas joks variantas. Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė 25 proc.

Latvijos vaistinių apyvarta 2024-aisiais, ją vertinant vien tik vaistų pardavimais, buvo 8 proc. didesnė nei 2023 metais ir siekė 504,1 mln. eurų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pranešė Valstybinė vaistų agentūra. Bendri jų pardavimai augo 11,5 proc. iki 667,2 mln. eurų be PVM. 85,6 proc. visos apyvartos suformavo tinklai, kuriuos sudaro ne mažiau kaip dvi vaistinės. 2024-aisiais Latvijoje veikė 777 bendro naudojimo vaistinės.

Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils.

Nuo kovo mėnesio Energijos skirstymo operatorius (ESO) pradėjo tikrinti ilgiau nei metus skaitiklio rodmenų nedeklaravusių vartotojų skaitiklius, o už tai pastarieji turės susimokėti duomenų sutikrinimo mokestį.

Kainos Baltijos šalių mažmeninėje degalų rinkoje per pastarąją savaitę pasikeitė skirtingai – Lietuvoje atpigo dyzelinas, kuris Latvijoje pabrango, bet ten atpigo benzinas, jo kainoms Estijoje augus, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle.

 Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad šiuo metu valdančiųjų aptarinėjamas visuotinis nekilnojamo turto (NT) mokestis apkrautų didmiesčius ir ypač Vilnių. Anot jo, visoje Lietuvoje taikant tokius pačius tarifus, už NT mokėtų išskirtinai didmiesčių gyventojai.  „Iš to, ką dabar matome ir girdime, tai neramu, kad mokestis bus taikomas iš esmės didmiesčiams, iš esmės Vilniaus miestui. Ir dėl to neramu, nes tai gali tapti vilniečių mokesčiu.

Vokietijos vartotojų pasitikėjimas šį mėnesį labai kukliai sustiprėjo, po kritimo ankstesnius du mėnesį. Didžiausios šalyje rinkos tyrimų bendrovės „GfK“ skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurį sudarant dalyvauja apytikriai 2 tūkst. respondentų iš visų šalies regionų, kovą pakilo iki minus 24,5 punkto nuo patikslino vasario mėnesio minus 24,6 punkto įverčio. Su šiais tyrimais nesusiję analitikai „Trading Economics“ duomenimis, pranašavo gana stipresnį pakilimą – iki 23 punktų.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, todėl ieško būdų, kaip kasdienius reikalus atlikti greičiau ir patogiau. Sutaupyti laiko norisi ir apsiperkant, todėl vis daugiau pirkėjų renkasi savitarnos kasas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Savitarnos kasos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o tai lemia ne tik sparta apsiperkant, bet ir vis tobulinamos jų galimybės – nuo patogaus prekių pasidėjimo iki bekontakčių atsiskaitymo sprendimų.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, kone visos šeimos stengiasi paruošti įvairesnį stalą ir primarginti kiaušinių. Prekybos tinklo „Rimi“ duomenimis, šiemet 13 proc. respondentų planuoja skirti didesnį biudžetą pasiruošimui Velykoms. Lyginant su praėjusiais metais, ketinančių išleisti apie 150 Eur pirkėjų padaugėjo 12 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įvertinus, jog valdančiųjų planuojamas nekilnojamojo turto (NT) mokestis būtų nepakankamas, norint pasiekti turto apmokestinimo vidurkį Europos Sąjungoje (ES), premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sprendimai bus priimti pirmiausia atsižvelgiant į šalies suinteresuotų grupių nuomonę, o ne tarptautinių finansinių institucijų rekomendacijas.

Valdantiesiems artėjant prie sutarimo dėl mokestinių pakeitimų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) siūlo Lietuvai peržiūrėti nekilnojamojo turto (NT) bei kitus turto mokesčius. Organizacija siūlo Lietuvai plėsti NT mokesčio bazę bei mano, jog iš turto mokesčių Lietuva galėtų surinkti daugiau pajamų. „Padidinti turto mokesčiai galėtų atnešti papildomų pajamų.

Mūsų šalies pensijų sistema paremta lėšų perskirstymu. Pensininkams išmokama pinigų suma priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus, jų algų dydžio ir „Sodrai“ sumokamų įmokų. Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks. Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.

Lietuvos populiacija per artėjančius 25 metus susitrauks 20 proc., o darbingo amžiaus gyventojų sumažės trečdaliu, prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos vertinimu, siekiant sumažinti tokio drastiško senėjimo poveikį valstybės skolai, reikia optimizuoti viešąjį sektorių, didinti mokesčius ir mažinti šešėlį.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė didžiulę ekonominę pažangą. Pagal šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui ir toliau lenkiame kaimynines šalis. Tačiau mūsų šalies laukia ir nemažai iššūkių. Į tai dėmesį atkreipia Lietuvos ekonomiką apžvelgusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Naujausia jos apžvalga penktadienį pristatyta visuomenei. Pastaruosius 30 metų siekiant EBPO pragyvenimo lygio Lietuvoje vyko sparti konvergencija.

Ar kada teko susimąstyti, kas darbe teikia didžiausią motyvaciją? Konkurencingas atlyginimas, papildomos naudos, plačios karjeros galimybės – visa tai svarbu, tačiau tyrimai rodo, kad esminis faktorius – darbuotojo bei organizacijos vertybių atitikimas. Vienos iš „Lidl Lietuva“ vertybių – pagarba bei komandiškumas, todėl įmonė nuolat siekia ne tik kurti stiprų ryšį su komandos nariais, bet ir juos tinkamai įvertinti bei apdovanoti. Tai kuria motyvuojančią ir įkvepiančią aplinką.

Lietuva nuo pat karo pradžios nuosekliai remia Ukrainą – tiek finansiškai, tiek politiniais sprendimais. Vis dažniau girdime apie būtinybę atsisakyti rusiškos kultūrinės įtakos, o kai kurios šalies įstaigos netgi keičia darbuotojų reikalavimus, skatindamos atsisakyti rusų kalbos. Pavyzdžiui, kai kuriose Vilniaus mokyklose vietoje rusų kalbos, mokiniai yra mokomi ispanų. Visgi tokie pokyčiai nėra įgyvendinami visur, o daug įstaigų vis dar naudoja rusų kalbą kaip klientų aptarnavimo įrankį.

Siekiant Lietuvoje išvengti užkrečiamųjų gyvulių ligų protrūkių, kurie Europoje sparčiai plinta, Žemės ūkio ministerija daugiau negu dvigubai – iki 2,6 mln. eurų  didina ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms paramą į biosaugą.     Ministerija taip pat ankstina paraiškų teikimą pretenduoti į šias lėšas.  „Teikti paraiškas pagal šią priemonę bus galima nuo gegužės 2 dienos iki birželio 30 dienos.

Praėjusiais metais Lietuvos startuoliai pritraukė 128 mln. eurų, iš kurių 108 mln. eurų sudarė ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo finansavimas, penktadienį pranešė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija.  „Nors vėlyvosios stadijos investicijos mažėjo, atkartodamos pasaulines tendencijas, tvirti ankstyvosios stadijos ir A serijos finansavimo etapai rodo stiprią būsimų vienaragių startuolių perspektyvą“, – pranešime teigė asociacijos direktorė Greta Mieliauskaitė.

Didmeninės prekybos įmonių, vasarį darbuotojams mokėjusių didžiausius atlyginimus, šių išmokų sumos priartėja prie 20 tūkst. eurų ribos – dažnu atveju šuoliai susiję su metinėmis arba ketvirtinėmis premijomis, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Apie 130 darbuotojų turinti bendrovė „Philip Morris Baltic“, kurioje vidutinis metinis darbo užmokestis sudaro 9259 eurų per mėnesį, vasarį, kaip, beje, ir ankstesniais metais tą patį mėnesį, fiksavo šuolį – vidutinė atlygio suma pasiekė 19 804 eurų...

Lietuvoje toliau auga prekių ir paslaugų kainos. Išankstiniais duomenimis, metinė infliacija priartėjo prie 4 procentų. Pasak ekonomistų, tai dar ne pikas – infliacija turėtų greitėti. Akis pirkėjams bado kavos pupelių kainos, kurios per metus padvigubėjo. Pasak vieno prekybos tinklo, kavos Lietuvos gyventojai nuperka trečdaliu mažiau nei anksčiau.  Estų daina apie kavą jau greitai skambės didžiojoje Eurovizijos scenoje. Mėgstantiems kasdien pasimėgauti kava ekonomistai turi blogų žinių.

Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų valdytojos „Akropolis group“ nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Aido turtas“ laikinai negali nutraukti patalpų Šiaulių „Akropolyje“ nuomos sutarties su bendrove „Topo grupė“, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl pastarosios restruktūrizavimo, nutarė teismas.  Kauno apygardos teismas kovo 25 dieną „Topo grupės“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad norint iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinktų lėšų finansuoti krašto gynybą, ši našta neturėtų kristi tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Taip jis kalbėjo valdantiesiems – socialdemokratams, demokratams ir „aušriečiams“ – skelbiant, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis.