Verslas

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo pirkėjams primena – liko paskutinė diena išnaudoti per 2024 metus „Ačiū“ kortelėje sukauptus taip vadinamuosius „Maximos“ pinigus.  „Maxima“ primena, kad laiku neišnaudojus per 2024 metus sukauptų „Maximos“ pinigų, pirmąją pavasario dieną jie bus anuliuoti, kai tuo tarpu gauta „Maximos“ taškų suma nuo š. m. sausio 1 d. bus kaupiama toliau. „Maximos“ duomenimis, kasdien „Ačiū“ kortele pasinaudoja apie 300 tūkst. pirkėjų.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena klientams deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis, nes uždelsus ilgiau nei metus, šį darbą atliks ESO darbuotojai, o už rodmenų nurašymą teks susimokėti 21,76 euro. Tokį naują įkainį buitiniams vartotojams už elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jis bus pradėtas taikyti nuo 2025 m. kovo mėnesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo kovo 1 dienos Vilniaus viešuoju transportu kartu su keleiviais keliaus ir kontrolieriai, kurie, be keleivių bilietų tikrinimo, taip pat rūpinsis kelionės kokybe ir saugumu. Anot Vilniaus susisiekimo įmonės „Judu“, kontrolieriai dirbs komandose po 2-3 ir keliaus kartu su keleiviais miesto autobusais ir troleibusais.  Tuo metu likusios kontrolės komandos dirbs įprastai – lauks stotelėje ir keleivių bilietus tikrins trumpam įlipę į atvykusį viešąjį miesto transportą.

Prieš daugiau nei penkerius metus Ala įsidarbino „Lidl“ tikėdamasi, kad tai bus trumpalaikė karjeros stotelė, tačiau jau pirmosiomis darbo dienomis suprato, kad šioje įmonėje norės likti ilgiau. Ją sužavėjo motyvuota, draugiška ir vieninga komanda.

Nuo šios savaitės šeštadienio nebebus galima prisiskambinti, jei įvestas telefono numeris prasideda skaičiumi „8“. Mobiliojo ryšio operatoriai pastebi, kad dauguma privačių klientų jau atliko būtinuosius pakeitimus, tačiau problemų gali kilti fiksuoto ryšio telefonus naudojančioms įstaigoms.

Penktadienį „Sodra“ praneša, kada pensijas ir įvairias išmokas gyventojams mokės kovo mėnesį. Taigi, kada gyventojams pinigai bus pervesti į sąskaitas arba kada juos pristatys į namus? Išmokų mokėjimas kovą Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 50,4 euro per dieną, arba apie 1058,4 euro per mėnesį. Šią išmoką gauna 80 tūkst.

Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) 2024 metais augo 2,7 proc. bei siekė 77,9 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP vertinimą penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vien 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, BVP augo 3,8 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos), arba 3,7 proc. (pašalinus) ir siekė 20,4 mlrd. eurų. Realusis BVP per ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Pereiti prie keturių darbo dienų savaitės dabar ne laikas, sako parlamento vicepirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandien toks sprendimas nebūtų adekvatus. Nelabai atitinka šiuolaikinio laikotarpio aktualijas“, – penktadienį Žinių radijui teigė parlamentarė.   „Kalbame apie grėsmes apie poreikį didinti išlaidas gynybai ir kartu toks jau labai gerovės valstybės pasiūlymas dirbkime visi mažiau, nes situacija tokia gera, rami ir galima sau leisti“, – pridūrė ji.

Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdančiųjų diskusijose dėl gynybai finansuoti reikalingų mokestinių pakeitimų vis dar nemato aiškumo. Anot jos, panašu, kad Seimui bus teikiamos socialdemokratų programos nuostatas atitinkančios pataisos, bet jos, pažymi politikė, būtų nepakankamos patenkinti gynybos poreikius. „Kol kas aiškumo dėl mokesčių nėra.

Klaipėdos jūrų uosto krova 2027 metais turėtų pasiekti bent 40 mln. tonų, o dar po metų uostą ir Ukrainą turėtų sujungti reguliarus traukinio maršrutas. Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte, kurį Ministrų kabinetas dar turės patvirtinti. Siekiant, jog uostas po beveik dvejų metų pasiektų 40 mln.

Vienai pirmaujančių pasaulyje padangų ir automobilių komponentų gamintojų Vokietijos „Continental“ ketinant per beveik dvejus metus panaikinti 3 tūkst. darbo vietų, jos padalinys Lietuvoje sako darbuotojų neatleisiantis. Tai BNS patvirtino „Continental Lietuvos“ atstovė Dainora Valentaitė. „Continental Lietuva“ neplanuoja įgyvendinti darbuotojų mažinimo programos – ši priemonė taikoma tik mokslinių tyrimų ir plėtros padaliniams, kurių Lietuvoje šiuo metu nėra.

Pasaulio rinkose tvyrant nepastovumui ir įsibėgėjant skaitmeninės valiutos išpardavimui, bitkoino kaina penktadienį pirmą kartą nuo praėjusių metų lapkričio tapo mažesnė nei 80 000 JAV dolerių. Prasidėjus prekybai Azijos biržose, bitkoino kaina nukrito iki 79 525,88 JAV dolerio.

Maisto kainos ir vėl didės, o prošvaisčių pigimui, panašu, nebus. Prekybininkai vardija, už kurias maisto prekes reikės mokėti daugiau, o naujai įsteigta Maisto taryba atsakė, ar dėl to imsis veiksmų. Infliacijos rodikliai Lietuvoje ir vėl didėja. Ir nors Finansų ministerija prognozavo, kad 2025 m. infliacija padidės iki 2,5 proc., tačiau dabartiniai skaičiai jau viršija prognozes pirkėjų nenaudai.

Gyventojams skolos susidaro dėl įvairių priežasčių, taip pat skiriasi ir jų dydis. Žmonės stebisi, kad sulaukia pranešimų ir dėl skolų, kurios siekia vos 1 centą. Tuo metu skolų išieškotojai pažymi, kad mažiausias skolas gyventojai greičiausiai grąžina. Viena užklausa apie skolas ir jų dydžius socialiniame tinkle sukėlė daugybę reakcijų. Moteris paklausė, ar galima gauti pranešimą ir raginimą grąžinti skolą, kuri siekia vos 0,20 euro.

Nauji mokesčiai lietuviams – jau greitai. Pavieniai valdančiųjų atstovai kalba, kaip keis nekilnojamojo turto mokestį, kad jį mokėtų daug daugiau gyventojų, nei moka dabar. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas visus kolegų teiginius vadina nepagrįstais gandais, kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu aiškina, kad sprendimai dar nepriimti, ir pasakoja, kad konkretūs mokesčių projektai gims naujoje darbo grupėje. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, Lietuvoje valdanti naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, už 2024-uosius metus siūlo išmokėti 6,96 mlrd. zlotų (apie 1,68 mlrd. eurų) dividendų – 45 proc. daugiau nei pernai, kai jų išmokėta 1,16 mlrd. eurų. Išmokėti 6 zlotus (1,44 euro) už akciją koncerno valdyba siūlo atsižvelgdama į sėkmingus finansinius rezultatus.

Seime siūloma idėja sudrausminti vairuotojus ir už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus baudas didinti net 50 proc. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Seimo narys Karolis Neimantas teigė, kad baudos nebuvo didinamos nuo 2008 metų. O jei baudos būtų padidintos 50 proc., parlamentaro įsitikinimu, vairuotojai pradėtų laikytis KET reikalavimų, padaugėtų ne tik surenkamų pajamų į biudžetą, bet ir esą mažėtų žūčių keliuose.

Nunešė drabužį į valyklą, o atgavo neišvalytą arba sugadintą ir dar turėjo sumokėti pinigus – tokiais liudijimais dalijasi valyklų paslaugomis nusivylę gyventojai. Tuo metu valyklų atstovai tikina, kad patys klientai dažnai tikisi iš padėvėto rūbo gauti naują, nors pripažįsta, kad sugadinimų pasitaiko. Vartotojų teisių specialistai primena, ką turėtų žinoti klientai prieš nešdami daiktus į valyklas. Apie valyklų gudravimą viešai prakalbo salono „EVID suknelės“ įkūrėja Eglė Rimašauskė.

Po daugiau nei 12 metų darbo SEB iš pareigų traukiasi vieno pagrindinių šalies komercinių bankų atstovė ryšiams su žiniasklaida Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė. Apie tai ketvirtadienį ji pranešė savo socialinio tinklo paskyroje. „Skaičiuoju paskutines dienas SEB. Metas pokyčiams“, – feisbuke paskelbė I. Dauguvietytė-Daskevičienė. Ji teigia liekanti dirbti komunikacijos srityje, tačiau ne finansų sektoriuje ir apie pokyčius žada pranešti artimiausiu metu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad kitą savaitę įves papildomą 10 proc. muitą kiniškoms prekėms ir pradės taikyti muitus Kanadai ir Meksikai. Vasario pradžioje D. Trumpas nustatė papildomus 10 proc. muitus visiems iš Kinijos importuojamiems produktams, tuo metu 25 proc. muitus Kanados ir Meksikos prekėms atidėjo mėnesiui šioms pažadėjus sustiprinti kovos su nelegalia imigracija ir fentanilio kontrabanda priemones.

Šviežios šiųmetės lietuviškos daržovės – jau ant prekystalių. Prekeiviai ir augintojai tikina, kad pirmųjų vietinių svogūnų laiškų, trumpavaisių agurkų kainos panašios kaip pernai. Ir nors užauginti jas atsieina brangiau, didinti kainų augintojai nesiryžta. Esą žmonės ir dabar perka tik paskanavimui. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Daržovių augintoja Gerutė iš Trakiškio pjauna pirmuosius svogūnų laiškus. Kartu su sutuoktiniu moteris ruošia pirmuosius užsakymus klientams.

Ketvirtadienį Tarptautinis spaudos institutas (IPI) išreiškė viešą susirūpinimą dėl pradėto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo audito. Pasak instituto atstovų, šis nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotas patikrinimas gali neigiamai paveikti žurnalistų redakcinę nepriklausomybę. „Mūsų organizacijos abejoja tokio LRT tarybos veiksmo poreikiu ir įspėja, kad vietoje politinio neutralumo stiprinimo tai gali paskatinti žurnalistų savicenzūrą.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus apie įvedamus didelius importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, Lietuvos verslo atstovai sako, kad jų poveikį šalies ekonomika pajustų, tačiau to nedramatizuoja bei ragina sulaukti, kol konkretūs muitai iš tikrųjų bus įvesti. Tiek rinkos dalyviai, tiek politikai pabrėžia, kad poveikis šalies ūkiui būtų netiesioginis, nes šalies gamintojai eksportuoja į Europos šalis, kurioms JAV rinka yra gerokai svarbesnė nei Lietuvai.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį koalicinės tarybos posėdžio metu pristatė planuojamus mokestinius pakeitimus, tačiau neatskleidė, kas tiksliai buvo aptarta. Premjero teigimu, diskusija dėl mokesčių toliau tęsis mažojoje darbo grupėje, kurią sudarys koalicijos partneriai.

Sakoma, kad ne „piniguose laimė“, o kartais pridedama, kad „jų kiekyje“. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, lietuviai savo darbu yra labiau patenkinti nei daugelis kitų europiečiu, nors už juos ir uždirba mažiau. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2336 eurai neatskaičius mokesčių arba maždaug 1432 eurai po jų. Kai kuriose Europos Sąjungos senbuvėse net minimali alga yra didesnė.

Tarptautinės žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų grupės išreiškė susirūpinimą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos inicijuotu turinio auditu dėl politinio neutralumo, ragina jį persvarstyti. Kaip rašoma trečiadienį „European Centre for Press and Media Freedom“ išplatintame pranešime, žiniasklaidos organizacijos įspėja, kad toks auditas gali neigiamai paveikti LRT redakcinį nepriklausomumą.

Šveicarijos ekonomika 2024-aisiais, palyginti su 2023 metais, paaugo 1,3 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Ekonomikos metinis augimas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį sulėtėjo iki 1,5 proc. nuo 1,9 proc. trečiąjį ketvirtį. BVP padidėjo 0,2 proc. Per metų ketvirtį (spalį-gruodį, palyginti su liepa rugsėju) bendrasis vidaus produktas padidėjo 0,2 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui skelbiant apie planus įvesti muitus Europos Sąjungos (ES) produktams, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pažymi, jog bendrija yra pasiruošusi „greitai ir proporcingai“ reaguoti į bet kokius transatlantinės partnerės sprendimus. Trečiadienį JAV prezidentas pranešė, kad muitai, kuriuos ketinama įvesti importuojamiems ES produktams, apskritai sudarys 25 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai. D. Trumpo muitų politika taps rimtu išbandymu visos Europos ekonomikai. Paviršutiniškai pažvelgus skaičiuojama, kad, pvz., 2024 metais JAV buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. 25 proc. muitų įvedimas ES prekėms lėtins prekybą ir smukdys visos ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), taigi neišvengiamai lėtins ir Lietuvos BVP augimą.

Praėjusiais metais finansų įstaigoms pavyko sustabdyti įtartinų mokėjimų už daugiau nei 15 mln. eurų, o nukentėjusiems – grąžinta daugiau nei 2,6 mln. eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta ataskaita.  Centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimai pasiekė rekordines aukštumas, sukčiai siekė išvilioti 35 mln. eurų, o sukčiams pervesta suma siekė daugiau nei 20 mln. eurų. Ypač ryškiai sukčiavimo atvejų skaičius išaugo paskutinįjį metų ketvirtį.

„Lidl Lietuva“ ir toliau nuosekliai investuoja į komandos gerovę, stiprindama tiek finansinį stabilumą, tiek darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą. Dalies darbuotojų atlyginimai padidėjo jau nuo šių metų sausio, o likusiems didės nuo kovo – įmonės naujų finansinių metų pradžios. Atlyginimai augs 5–10 proc. ir kils visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba parduotuvėse, logistikos centruose ar administracijoje.

Neseniai obligacijų emisiją išplatinę ir 16 mln. eurų iš investuotojų jau pasiskolinusi bendrovė „15min“, kuri valdo komercines žiniasklaidos priemones, prašo daugiau pinigų.

Išankstinei mėnesio infliacijai Lietuvoje vasarį siekiant 0,5 proc., o metinei – 3,2 proc. BNS kalbinti ekonomistai sako, kad gyventojams ir verslui teks susitaikyti su aukšta infliacija, kuri vyraus iki vasaros, o artimiausiu metu mėnesio kainų indeksas gali kilti iki 4 procentų. „Labai tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais (mėnesio – BNS) infliacija priartės prie 4 procentų.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ nuo šių metų kovo pabaigos padidins skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo skaičių. Kaip numato aviakompanija, reguliarūs tiesioginiai skrydžiai tarp šių miestų bus vykdomi du kartus per dieną.  „Amsterdamas yra viena populiariausių mūsų tinklo krypčių, todėl, atidžiai stebėdami rinkos tendencijas ir keleivių paklausą, manome, kad skrydžių dažnumo didinimas bus strategiškai svarbus žingsnis Baltijos regionui.

Vasarį Lietuvos darbo rinkos barometrui pakrypus į neigiamą pusę, artimiausiu metu šalyje prognozuojamas nedarbo augimas, skelbia Užimtumo tarnyba. Pasak jos, nedarbą numatantis komponentas sumažėjo net iki 97,5 (-4,1 balo). Taip pat nesitikima ir didesnio užimtumo augimo, mat šis rodiklis per 2,2 balus pakrypo į neigiamą zoną (98,1). Įtampa išlieka ir kitose Europos darbo rinkose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo pašalinti apie 8 000 įkrovimo stotelių ir atsisakyti valstybės naudojamų elektromobilių. Dar prieš kelerius metus elektromobilių plėtra buvo vienas pagrindinių ankstesniojo prezidento Joe Bideno administracijos prioritetų. Generalinė administracijos tarnyba (GSA) buvo atsakinga už perėjimą prie tvaresnio transporto, palaipsniui atsisakant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių.

Išankstinė mėnesio infliacija Lietuvoje – vasarį, palyginti su sausiu, – siekia 0,5 proc., o metinė – vasarį, palyginti su pernai vasariu – 3,2 proc., ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė metinė infliacija (paskutinius 12 mėnesių, palyginti su ankstesniu tokiu pat laiku) siekė 1,2 proc. Mėnesio infliacija fiksuojama šeštą mėnesį iš eilės, iki tol du mėnesius vyravo defliacija. Metinė infliacija pernai svyravo nuo 0,4 proc. iki 1,3 proc., o sausį pašoko iki 3,6 proc.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkui Dainiui Dunduliui atsisakius jo įkurto medicinos verslo – Sostinės medicinos centro, į kurį jis investavo per 40 mln. eurų, jį nuomotis svarsto Vilniaus rajono savivaldybė, patvirtino  D. Dundulis ir rajono meras Robertas Duchnevičius.  „Šiuo metu mes vykdome sutarties ruošimo procesą“, – BNS teigė Sostinės medicinos centro vadovas D. Dundulis. Tuo metu R. Duchnevičius BNS teigė, jog dar svarstoma, ar nuomotis centrą.

Net ir gerai apšviestoje vietoje paliktas automobilis gali lengvai tapti vagių taikiniu. carvertical pranešime spaudai rašoma, kad dažniausiai vagiami BMW, „Audi“ bei „Mercedes-Benz“ automobiliai, tačiau ilgapirščiai taikosi ir į nesunkiai išimamas automobilių dalis, kurias vėliau gali greitai parduoti juodojoje rinkoje, išgabenti į kitas šalis arba panaudoti kitų transporto priemonių remontui.

Verslui skirtus debesijos komunikacijos įrankius vystantis Nyderlandų vienaragis „Bird“ (buv. „MessageBird“) paskelbė iškeliantis didžiąją dalį savo veiklos iš Europos bei kaip vieną iš plėtros centrų pasirinkęs Lietuvą, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.  Tai praėjusią savaitę savo socialinių tinklų paskyrose paskelbė „Bird“ įkūrėjas ir vadovas Robertas Visas.

Didžiausia darbo užmokesčio mediana valstybės valdomose įmonėse sausį – skrydžių valdymo bendrovėje „Oro navigacija“. Šioje įmonėje sausį bruto atlygio mediana sausį siekė 7,4 tūkst. eurų, remdamasis „Sodros“ duomenimis, ketvirtadienį skelbia portalas „Verslo žinios“.  Antroje pozicijoje – „Ignitis grupė“, kur sausį darbo užmokesčio mediana siekė 4,7 tūkst. eurų, trečioje – „Epso-G“ grupė  (4,45 tūkst. eurų), ketvirtoje – biokuro birža „Baltpool“ (4,4 tūkst.

JAV skelbiant apie įvairioms šalims, daugiausia tradicinėms sąjungininkėms, įvedamus importo muitus, o šioms žadant atsakomąsias priemones, toks prekybos karas kiek lėtintų Lietuvos ekonomikos augimą, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). LB Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad dėl Baltųjų rūmų importo tarifų Kinijai, Kanadai, Meksikai bei Europos Sąjungai (ES) Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet augtų apie 0,1 proc. punkto lėčiau.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) skaičiuojant, kad artimiausiu metu fondai galėtų investuoti 3,6 mlrd. eurų į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jei pensijų sistema išliktų stabili, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tokią fondų poziciją vertina kaip spaudimą nevykdyti jos vadovaujamos ministerijos planuose esančios antrosios pensijų pakopos pertvarkos.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, jog ketina įvesti 25 proc. muitus Europos Sąjungai (ES), ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pripažįsta – tokie Vašingtono sprendimai turės tiesioginės įtakos Lietuvos ekonomikai. Visgi, pasak politiko, kol kas dar nėra aišku, kokiems sektoriams ar prekių grupėms Baltųjų rūmų vadovo nutarimai gali pakenkti labiausiai. „D. Trumpo paskelbta žinia apie planuojamus 25 proc. muitus prekėms iš ES tiesiogiai paveiks Lietuvos ekonomiką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pagrasino, kad įves 25 proc. siekiančius tarifus importui iš Europos Sąjungos (ES) valstybių, rašo „Financial Times“. Pasak leidinio, mokesčiai palies automobilių sektoriui ir bus taikomi „bendrai“. D. Trumpo teigimu, ES „buvo suformuota tam, kad apgautų JAV“. „Mes priėmėme sprendimą ir apie jį pranešime artimiausiu metu. Tai bus 25 proc.

„Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskia“ – daug kam girdėta frazė, reiškianti, kad santuoka bažnyčioje yra pirma ir paskutinė. Vis tik tai galioja ne visuomet – dalis taip susituokusių porų „prieš Dievą“ gali tuoktis ir antrą, ir trečią kartą, jei jų santuoką anuliuoja ne teismas, o bažnyčia. Diskusija apie „bažnytines skyrybas“ užvirė socialinio tinklo grupėje, kai viena moteris pasiskundė, kad jos vyras reikalauja skirtis būtent bažnytiniame tribunole, o ne teisme.

Trečiadienį paviešintame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta, jog iki 2028 m. pabaigos pedagogų etatinis darbo užmokestis sieks kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. „Numatoma kasmet didinti mokytojų, mokyklų vadovų, pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį, jis turėtų augti ne mažiau kaip 5 proc. sparčiau už prognozuojamą kitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime.