„Net ir pateikti skaičiai šiame etape dar nieko nereiškia. Pateikti skaičiai dar gali keistis, jeigu daugumai atstovaujantys koalicijos partneriai komitete nusprendžia arba juos patvirtinti, arba juos koreguoti. Jeigu bus korekcijos, tai čia dar ne galutiniai (skaičiai – ELTA)“, – Eltai teigė M. Jurkynas, komentuodamas BFK pirmininko iniciatyvą.
„Man pačiam yra tekę bendrauti su BFK pirmininku, išsakyti tarybos nuomonę, nes aš, kaip pirmininkas, atstovauju tarybai. Apie tuos vienokius ar kitokius skaičius mes esame kalbėję ir aš išsakiau tarybos nuomonę dėl automatizmo, dėl misijos vykdymo. Naujausia informacija – Valstybės kontrolės išvados. (…) Nei audito išvados, nei naujausi skaičiai taryboje nėra aptarti, bet bus aptarti artimiausiame posėdyje lapkričio antroje pusėje“, – akcentavo jis.
M. Jurkyno teigimu, LRT taryba supranta politikų norą didinti finansavimą gynybai, tačiau, pasak jo, toks siekis neturi trukdyti visuomeninio transliuotojo misijos įgyvendinimui.
„Taryba puikiai suvokia, kad krašto apsaugai ir lėšų skaičius didėja, ir tai daroma įvairių sričių sąskaita. LRT nėra išimtis ir mielai prisideda prie to, nes tai yra solidarumo principas. Antras dalykas, LRT tarybos nuomone, turėtų būti automatizmo principas, kad būtų procentinės reikšmės, o ne politikų noras LRT finansavimą daryti pagal savo nuotaikas. Jeigu yra procentinės reikšmės – tai automatizmas išlaikomas“, – sakė M. Jurkynas.
„Visada norisi, kad organizacija turėtų lėšų, kurios yra naudojamos LRT misijai įgyvendinti“, – pabrėžė tarybos pirmininkas.
Kaip skelbta, BFK pirmininkas A. Sysas siūlo naują LRT finansavimo modelį. Pagal jį, kitais metais visuomeninio transliuotojo biudžetui būtų skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir tokia pat dalis surenkamo akcizo. Tuo metu nuo 2027 m. LRT skiriama GPM dalis sumažėtų iki 0,9 proc.
Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto pajamų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: skiriama akcizo dalis galėtų būti mažinama iki 1,2 proc.
Tuo metu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartoja, kad visuomeninis transliuotojas taip pat yra svarbi gynybos dalis, tad keičiant finansavimo modelį procentas skiriamas nuo akcizo galėtų sumažėti iki 1,2 proc. vietoje dabar esančio 1,3 proc.
„LRT supranta, kad finansuoti gynybą yra Lietuvos prioritetas, todėl pasisako, kad nuo 2027 m. LRT biudžetui numatytas procentas nuo akcizų būtų sumažintas nuo 1,3 proc. iki 1,2 proc. Keičiantis procentams labai svarbu, kad nesikeistų pats finansavimo modelis – t. y., jis liktų automatinis procentas nuo mokesčių, be jokių BVP lubų ar panašiai, ir būtų išlaikytas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Kiek mums žinoma, politikai neturi iniciatyvų keisti modelį, ir tai vertiname teigiamai“, – Eltai perduotame komentare teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Tikimės, kad sutartas biudžetas neturės pasekmių LRT misijos įgyvendinimui ir pasirengimui nepertraukiamai transliuoti ekstremalių situacijų atveju. LRT yra svarbi gynybos dalis, ir pasiruošimas dienai X reikalauja apčiuopiamų investicijų“, – pabrėžė ji.
Be to, M. Garbačiauskaitė-Budrienė akcentavo, kad net ir su dabartiniu biudžetu LRT yra vienas mažiausiai finansuojamų visuomeninių transliuotojų visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Labai svarbu, kad LRT biudžetas užtikrintų ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatos įgyvendinimą, nurodantį, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas turi būti pakankamas, tvarus ir nuspėjamas“, – dėstė ji.
LRT finansavimas šiemet siekė beveik 80 mln. eurų. Kitų metų valstybės biudžete nacionalinio transliuotojo asignavimams numatyti daugiau nei 88 mln.
Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo: 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
