žygimantas mauricas

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais. S.Skvernelis pirmadienį atšaukė savo sausio 12 dienos potvarkį, kuriuo Ž.Mauricas nuo sausio 16 dienos paskirtas visuomeniniu konsultantu. Pats Ž.Mauricas BNS teigė, kad Vyriausybę konsultuoja jau daug metų, tačiau šios veiklos formalizuoti neketina.

  Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas tapo premjero visuomeniniu konsultantu ekonomikos klausimais. Jis yra pirmasis premjero visuomeninis konsultantas. Pasak Sauliaus Skvernelio potvarkio, Ž.Mauricas paskirtas nuo sausio 16-osios.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikisi politikų pritarimo jo siūlomai miškų urėdijų pertvarkai. Jo teigimu, bus siekiama, kad vietoj 42 urėdijų liktų viena valstybės įmonė, o jos valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Europos parlamentas sudarė žemėlapį, kuriame pavaizdavo kiek proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Europos Sąjungos (ES) šalys narės surenka mokesčių. Lietuvos rodiklis – mažiausias. Šiuo rodikliu dažnai pasinaudoja politikai teigdami, kad tai įrodo, jog mokesčiai Lietuvoje nėra dideli. Tačiau ar tai tiesa? Pažvelgus į 2012–2014m. surinktų duomenų žemėlapį matyti, kad daugiausia proc. mokesčių nuo BVP surenka Danija – 48,1 proc., o mažiausiai – Lietuva – 27,2 proc.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Kai kalbos apie tai, kad „prie lito viskas buvo pigiau ir geriau“ aprimo, tv3.lt skaičiuoja, kam 2016-ieji buvo skalsesni nei praėję metai. Ekonomistai pastebi, kad didžiausias džiaugsmas lankė paslaugų sektorių, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardija, kad didėjo ne tik pašalpos ir minimali alga.

Lietuvos statistikos departamentas atidžiai fiksuoja, kaip kas ketvirtį keičiasi atlyginimai Lietuvos rajonuose. Naujausiais duomenimis, didesniais atlyginimais nesidžiaugė tik Jonavos ir Mažeikių rajonų savivaldybės. Duomenys atskleidė ir didėjantį atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Kiekvieną kartą po Seimo rinkimų į valdžią atėję politikai žada pokyčius, gyvenimo pagerėjimą bei nustato prioritetines sritis. Ar tai būtų didesnės pensijos, ar socialinės atskirties mažinimas – žodžiai taip ir lieka žodžiais. Tai įrodė ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Nors būsto pardavimai nuosekliai auga, žmonių elgesys nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis dar išlieka konservatyvus. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiandien sąlygos imti būsto paskolą yra itin palankios, tačiau, žmonės, vis dar pamena krizę, ir elgiasi atsargiai.  „Mes užsisukę toje pokrizinėje mąstysenoje ir pakilimas vykęs pastaraisiais metais nėra šuolis į viršų.

Lietuva akylai stebi ir seka itin politinius įvykius, kurių pastarosiomis dienomis netrūksta. Nors daugiausiai žvilgsnių krypsta į Seimą, kur kadenciją pradėjo naujieji parlamentarai.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas dėmesį atkreipia į prezidentės pasisakymą ir Lietuvos situaciją.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimus laimint už protekcionizmą pasisakančiam Donaldui Trumpui, tai rodo visuomenės nepasitenkinimą tarptautinės prekybos ir globalizmo plėtra. Lietuvos ekonomistų vertinimu, ši tendencija nėra nauja - tai buvo galima pastebėti jau po „Brexit“. Tačiau jų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip D.Trumpo pergalė paveiks Lietuvos ekonomiką.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Dabartinis Darbo kodeksas įvardinamas kaip viena esminių ekonomikos vystymosi kliūčių, atlyginimų augimo stabdis, niekaip neprisidedantis prie emigracijos mažinimo, atvirkščiai – ją skatinantis. Modernizuoti darbo santykius Lietuvoje ragina Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, mūsų šalyje investuojančių įmonių vadovai, tą daryti ragina ir žinomi šalies ekonomistai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis, Rokas Grajauskas ir Žygimantas Mauricas.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Besitęsiantis žemų palūkanų rojus skatina nekilnojamojo turto (NT) įsigijimą, tačiau gali būti, kad jau greitai Europos centrinis bankas (ECB) pakeis savo nuomonę ir nutrauks vartojimo skatinimo programą. Mat užsitęsusios žemos palūkanos ne tik neigiamai veikia pensijų fondus, bet ir gali sukurti naujus NT burbulus. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatė ekonominę prognozę, kurioje teigiama, kad jau 2018 metais ECB pakeis kryptį ir pakels palūkanas iki 0,25 proc.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Įvairiuose pasaulio reitinguose, vertinant ekonominę šalies padėtį, Lietuva atsiduria tarp pažangiųjų valstybių. Tačiau neretai tiek patys gyventojai, tiek ekonomistai pastebi, kad skirtas balas prasilenkia su realybe. Vis dėlto, net jei statistika ir nenupiešia tikrojo paveikslo, ja galima pasinaudoti, kuriant įvaizdį. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad žvelgiant per viešųjų ryšių prizmę, įvairiuose reitinguose reikėtų dalyvauti kiek įmanoma daugiau.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos (ES) pasipylė lavina nemalonumų. Smarkiai krito svaro kursas, kitos šalys neslepia norinčios perimti finansų centro titulą, kuris šiuo metu priklauso Londonui. Ir nors Didžiosios Britanijos centrinis bankas bazinių palūkanų normą sumažino iki rekordinių žemumų, kryčio smūgio išvengti nepavyks. Didžiosios Britanijos centrinis bankas ne tik sumažino bazinę palūkanų normą iki 0,25 proc.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Seimas nusprendė priimti išmokų fondui, iš kurių darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams būtų skirta kompensacija. Visgi ją gautų ne visi, o tik įmonėje išdirbę mažiausiai 5 metus. Ekonomisto vertinimu, žengtas žingsnis sveikintinas, tačiau realios naudos iš jo ne daug. Darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, iš specialaus fondo būtų mokama vienos vidutinės algos išmoka, 10-20 metų - dviejų, daugiau negu 20 metų - trijų atlyginimų išmokos.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

„Puiki žinia! 2015 metais pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo gyventojų imigracija tapo didesnė nei emigracija! Be to, teigiamas migracijos balansas (+2.4 tūkst.) pilnai kompensavo natūralų šalies gyventojų sumažėjimą (-1.3 tūkst.), tad bendras šalies gyventojų skaičius pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo ne sumažėjo, o išaugo (+1.1 tūkst)! Deja, ši šalis yra ne Lietuva, o Estija...“, - socialiniame tinkle rašo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvoje du vaikus auginantis ir dirbantis gyventojas yra apmokestinamas beveik du kartus daugiau nei išsivysčiusių valstybių vidurkis. O Airijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir Australijoje tokiems darbuotojams mokesčių tarifas yra neigiamas, t.y. jiems yra primokama, kad jie dirbtų augindami vaikus, savo socialinio tinklo paskyroje rašo „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.

Pernai ženkliai kritęs Lietuvos eksportas į Rusiją paliko pėdsakų ir ekonomikos augime. Jei ne stiprus vidaus vartojimas ir investicijos, būtume atsidūrę recesijos kelyje. Portalas tv3.lt domisi, kas šiais metais padės išlaikyti ekonomikos augimą. Pastebėjimais apie pernai metų ekonomikos augimą dalinosi banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Prieš tris metus lietuviai su nekantrumu laukė IKEA atidarymo. Lygiai taip pat dabar laukiame dar vieno mažmeninės prekybos žaidėjo LIDL. Atidarius IKEA Lietuvoje, tiek šalies vadovė, tiek gyventojau džiaugėsi didesne konkurencija ir žemesnėmis kainomis. Tačiau ar iš tiesų jos tokios mažos? Palyginkime jas su mūsų kaimyne Lenkija, į kurią lietuviai plūste plūsta apsipirkti, ir su Lietuvos emigrantų „Meka“ Anglija.

Rusijos rublis ir toliau krenta sukeldamas diskusijas ne tik tarp ekonomistų, bet ir verslininkų. Kadaise buvusi patraukli rinka, nebėra pelninga Lietuvos gamintojams ir vežėjams. Ekonomistai prognozuoja, kad situacija ir toliau negerės bei numato įvairius scenarijus Lietuvos eksportui.  Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, jog Rusijos vidutinis darbo užmokestis dabar tapo mažesnis negu minimalus darbo užmokestis Estijoje.

  Savaitės pradžioje paskelbti sąrašai į privalomą karo tarnybą sukėlė karštas diskusijas ne tik tarp šalies gyventojų, bet ir tarp politikų, ekonomistų ir įvairių sričių specialistų. Kol Lietuvos jaunuoliai tikrino savo pavardes sąrašuose, socialiniuose tinkluose virė aistros dėl premjero Algirdo Butkevičiaus pastebėto šauktinių ir išaugusios emigracijos ryšio.

 Užsienyje gyvenantys ir dirbantys tautiečiai vis mažiau dėmesio skiria gimtinei. Tą akivaizdžiai rodo ir sumažėjusios piniginės perlaidos artimiesiems. Naujausiais turimais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį jų buvo ketvirtadaliu mažiau nei pernai metais. Ekonomistai mano, kad tai nėra laikinas paramos svyravimas ir teigia, kad Lietuvoje formuojasi nauja tendencija.

Šiais metais Lietuvos ekonomika nors ir dėl įvairių geopolitinių situacijų negalėjo parodyti pačių geriausių rezultatų, tačiau skųstis negalime, nes atlyginimai augo, socialinė gyventojų padėtis gerėjo. Tad, tokie metai mūsų laukia ateityje? „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia galintis lažintis, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse ir pasieks apie 4 procentų augimą. „Lietuvos ekonomikos augimą 2015 metais „subjaurojo“ Rusija.

JAV centrinis bankas gruodžio 15–16 dienomis rengia posėdį, kuriame bus spendžiama, ar padidinti bazine palūkanų normą. Kaip teigia ekonomistai, tikimybės, kad palūkanų normos augs yra didelė, o tai darys poveikį valiutų kursams. „Kiek jis kels kainas nėra aišku, gali būti labai nedidėlis pakėlimas, tarkime 25 baziniais punktais. Taigi tikimybė finansų rinkose yra vertinama apie 80-90 proc.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

Pastarųjų mėnesių įvykiai kelia rimtus pokyčius turizmo srityje. Po „Airbus A321“ katastrofos, Rusija uždraudė skrydžius į Egiptą, o poincidento su Turkija, rusai pradėjo taikyti sankcijas ir nepardavinėti kelialapių į Turkiją.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje sudarė 569 eurus. DNB banko vyriausia ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tikina, kad greitesnis vidutinio darbo užmokesčio augimas žada paspartinti infliaciją, stimuliuoti vartojimą ir migraciją link didesnių miestų. Trečiąjį šių metų ketvirtį atlyginimai ūgtelėjo 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.