žydai

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo iki pat šių dienų tebesitęsianti „Siono išminčių protokolų“, pasaulinio sąmokslo teorijos istorija. Nors dar 1921-aisiais buvo įrodyta, kad šis absurdiškas tekstas tebuvo padirbinys, ir A. Hitleris, ir J. Gėbelsas, ir tūkstančiai žmonių net ir šiomis dienomis aklai tiki tame kūrinyje aprašytu „pasauliniu suokalbiu“. Šis kūrinys yra neįprastas tuo, kad jis galėjo iš esmės prisidėti prie milijonų žmonių žūčių, pažymima „Die Welt“. Įvairūs šios knygelė...

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) penktadienį griežtai pasmerkė Kinijos bandymus manipuliuoti Holokausto tema. Bendruomenė teigia „su nuostaba ir susirūpinimu“ stebinti Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, jog žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos.

Kaune paminėtos itin žiaurių žydų žudynių – Didžiosios akcijos – 80 metinės. Jos metu, per 9 tūkstančius žydų – vaikų, moterų, senelių – buvo sušaudyti. Prisiminimais dalijasi ir gete vykdytą atranką vis dar menanti kaunietė. „Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė. Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka.

Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas ketvirtadienį pareiškė, kad žydams minint didžiausią religinę šventę Jom Kipurą sužlugdytas išpuolis vienoje Vokietijos sinagogoje tikriausiai buvo paskatintas islamistinių motyvų. „Atrodo, kad iki šios dienos, Jom Kipuro, pavyko išvengti islamistinių motyvų paskatinto išpuolio“, – nurodė A. Laschetas.

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Lenkija pirmadienį atšaukė savo ambasadorių Izraelyje praėjus dviem dienoms po analogiško žydų valstybės žingsnio, žengto dėl Antrojo pasaulinio karo laikų turtines pretenzijas ribojančio naujojo lenkų įstatymo, kurį izraeliečiai pasmerkė kaip „antisemitinį“. Lenkų prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pasirašė teisės aktą, gerokai apribojantį po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto restituciją.

Londono policija pradėjo tyrimą, dėl liepos 3 d. viename šio miesto autobusų įvykdytą antisemitinį išpuolį. Vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose išplatinę pareigūnai šiuo metu ieško vyriškio, kuris viešajame transporte grasino žydų tautybės vyrui. Išlipdamas iš autobuso vyriškis žydu išvadino ir autobuso vairuotoją, grūmojo kumščiu ir demonstratyviai rodė vidurinį pirštą. Vaizdo įrašą pareigūnams perdavęs žydų tautybės vyras teigė, kad tądien buvo įžeidinėjamas ir kitoje Londono vietoje.

Kaune paminėtos „Lietūkio“ garažų žudynių 80-imtosios metinės. Kauno centre naciams okupavus Lietuvą žiauriai nužudyti pusšimtis vyrų, kuriuos sugavo tiesiog gatvėje. Artimieji ir kiti žydai dalijasi jautriais ir sukrečiančiais pasakojimais. Archyvinės nuotraukos, kuriose įmažinti ant žemės gulintys nebegyvų žmonių kūnai, primena siaubingus įvykius Kaune, kai 1941-ųjų birželio 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme įvykdyta egzekucija bemaž 50 žydų vyrų.

Tamsiausiomis nacių okupuotos Italijos dienomis paslaptingos ir mirtinos ligos, vadinamos „sindromu K“, atvejai buvo užfiksuoti Romos ligoninėje kitapus gatvės nuo žydų geto. Naciai to nežinojo, bet jis buvo visiškai išgalvotas. Liga buvo išradingas triukas, kurį sukūrė gydytojų komanda tam, kad išgelbėtų daugybę žydų. 1943 m. rudenį Italija buvo pačiame įvykių sūkuryje.

Skrybėlių parduotuvė Našvilyje, Tenesio valstijoje, sulaukė pasmerkimo ir protestų po to, kai ėmė prekiauti antivakciniais geltonos žvaigždės formos ženkliukais. Šie ženkliukai yra labai panašūs į geltonas žvaigždes, kurias žydai buvo priversti nešioti nacių valdomoje Vokietijoje. Parduotuvė „HatWRKS“ jau ištrintame „Instagram“ įraše teigė, kad ženkliukus pardavinėja už 5 JAV dolerius. Parduotuvė buvo kritikuojama internete ir gyvai.

Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Buvęs centro kairiosios Darbo partijos lyderis ir ministras taps 11-uoju žydų valstybės vadovu nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais, nors šios pareigos  yra daugiausiai reprezentacinės. I. Herzogas pasisako už konflikto su palestiniečiais užbaigimą įkuriant Palestinos valstybę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė „solidarumą“ su Izraeliu, pirmadienį telefonu kalbėdama su šios šalies ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, ir paragino kuo greičiau užbaigti didžiausią per pastaruosius metus smurto protrūkį tarp žydų valstybės ir palestiniečių.

Sovietmečio konstrukcijos Vilniuje vis dar kelia aistras. Nors sostinė prieš kelerius metus teigė atsikračiusi iš žydų antkapių sukonstruotais laiptais ar sienelėmis, tačiau panašu, kad ne visais. „Ant kai kurių akmenų matosi, kad yra žmogaus ranka nugludintos raidės“, – sako visuomenininkas Daniel Lupshitz. Laiptai ant Tauro kalno Vilniuje papiktino visuomenininką, buvusį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėją Danielį Lupshitzą.

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruožo Izraelio miestų link nuo šios savaitės pradžios, kai eskalavosi smurtas tarp palestiniečių kovotojų ir žydų valstybės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.

Izraelis ir Kosovas pirmadienį užmezgė diplomatinius santykius, šiai Balkanų valstybei, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pripažinus Jeruzalę žydų valstybės sostinę, nors tokia pozicija kertasi su likusio islamo pasaulio nuostatomis.

Seimo konservatorių frakcijos atstovo istoriko Valdo Rakučio pasisakymas Holokausto tema yra nepriimtinas, sako Vokietijos ambasadorius  Matthias Sonnas. Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

Trečiadienį Lietuvoje minima Žydų genocido aukų diena. Tradiciškai rengiamos atminties eitynės į žydų žudynių vietas. Vilniuje bus einama iki Panerių memorialo, Vilniaus pakraštyje, Kaune – į IX forto muziejų. Dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas mokytojams su mokiniais prisiminti per Holokaustą sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę.

Kuriozas Baltarusijos – Ukrainos pasienyje, kur nuo savaitės pradžios įstrigę per 1000 žydų ultraortodoksų. Naujuosius žydų metus švenčiančių chasidų Ukraina neįsileidžia į piligriminį miestą Umanę. O chasidai atsisako grįžti į Izraelį, nors juos tai kuo skubiau padaryti ragina valdžia. Grupelė chasidų – žydų ultraortodoksų, kurie dar nuo pirmadienio bando patekti į Ukrainos miestą Umanę, kad galėtų aplankyti chasidų judėjimą įkūrusio cadiko Nachmano Braclaviečio kapą.

Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.  Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais. „Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu.

Nors žiema „į kiemą“ taip ir neatėjo, antradienį visoje Lietuvoje švenčiama jos „išvarymo“ šventė – Užgavėnės. Persirengėlių mėgiami „žydukų“ ir „čigonų“ yra įžeidžiantys, tvirtina naujienų portalo tv3.lt kalbinti romų ir žydų bendruomenių atstovai. Tuo metu etnologas tvirtina, kad šventė, atsisakius šių personažų, savo žavesio neprarastų. Užgavėnės nuo senų laikų Lietuvoje švenčiama šventė, kurioje persirengiama įvairiais personažais.

Remiantis daugybe šaltinių ir istorijų, rastų Biblijoje ir Talmude (judaizmo religinių raštų rinkinys), tam tikri mokymai ir moralinės vertybės buvo pritaikytos tinkamai auklėti vaikus. Keletas patarimų trumpai aprašomi šiame tekste. Neskirstykite vaikų Tėvai privalo būti jautrūs, kad galėtų nuosekliai ir teisingai auklėti savo vaikus, rašoma portale myjewishlearning.com. Jei išskiriate atžalą iš kitų, tai gali turėti skaudžių pasekmių.

Izraelyje prasidėjo Aušvico išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo renginiai, į kuriuos Lenkijos ir Lietuvos prezidentai atvykti atsisakė. Ir iš tiesų – renginiuose netrūko politinės ir istorinės trinties.

Šiurpus kaltinimas nužudžius beveik 30 tūkst. žmonių. Daugiau nei 30 metų trukę teismai trijose valstybėse. Dukart atimta JAV pilietybė ir mirties nuosprendis. Susidūręs su kaltinimais tapus nacių žudymo mašina Ivanas Demjaniukas taip ir nesulaukė galutinio verdikto – mirė natūralia mirtimi.  Izraelyje, Vokietijoje ir JAV skirtingais laikotarpiais buvo bandyta įrodyti I. Demjaniuko nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Knyga – pirmoji pasaulyje medijos priemonė. Jos turinys gali būti labai įvairus, o kiekvienas rašytojas siekia skaitytojui perduoti savo žinutę. Įprastai knygas siejame su žinių šaltiniu: iš jų mokomės ir savo malonumui skaitome laisvalaikiu, todėl natūraliai kyla tik geros asociacijos. Tačiau taip yra ne visada. Knygas rašo žmonės, ir ne visuomet jie būna geri.

Lietuvoje kilus skandalui dėl žydų siuntimo į getus, kilo klausimas ir dėl to, ar žmonės suvokė, kad siunčia žydus į mirtį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė savo išvadas: 1941-aisiais žmonės negalėjo žinoti, kad getai yra koncentracijos centrų dalis.  Net ir šių dienų ekspertai pažymi, kad getų sąvoka vis dar kelia sumaištį dėl savo daugialypės reikšmės.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Lenkijos aukščiausias pareigas užimantys politikai pažėrė kritikos „Netflix“ dėl nacių konclagerių žemėlapio okupuotoje Lenkijos teritorijoje, kurie buvo parodyti naujame dokumentiniame seriale „Šėtonas kaimynystėje“. Netrukus į kovą už lenkų istorinį atminimą įsitraukė ne tik politikai, bet ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, o „Netflix“ buvo pagrasinta teismais.

Lemtingą 1941 spalio 28-ąją Kauno gete, įkurtame tą vasarą Vilijampolėje, prisimena Fruma Kučinskienė. Vienintelė dabar Kaune išlikusi to meto įvykių liudininkė. Frumai buvo aštuoneri. „Gete jau visi iš vakaro žinojo, kad laukia kažkoks įvykis ir vėl bus atrinkti žmonės žudymui. Nieks nemiegojo jau tą naktį ir 6 valandą ryto privalėjo būti visi aikštėje. Ta diena buvo ne tokia kaip šiandien. Buvo šalta, buvo niūri diena“, – prisimena Didžiosios akcijos liudininkė Fruma Kučinskienė.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį po susitikimo su žydų lyderiais kruvino antisemitinio išpuolio vietoje pareiškė, kad šalies pareiga yra ginti žydus savo žemėje. „Turi būti aišku, kad valstybė prisiima atsakomybę už žydų gyvenimą, už žydų gyvenimo saugumą Vokietijoje, – sakė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių Halės mieste, kad pademonstruotų solidarumą aukoms ir pasakytų „Ne“ antisemitizmui. Per smurto užtemdytą žydų Jom Kipuro šventę Naujosios sinagogos rabinei Gesai Ederberg A. Merkel pasakė: „Deja, šiandien, jūsų šventą dieną, pamatėme siaubingą dalyką. Du žmonės nužudyti, Vokietijoje surengta ataka prieš žydus.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Kauno žydų bendruomenė tapo propagandistų taikiniais. Internete paskelbta tarptautinį skandalą sukėlusi melaginga žinia, kad Žaliakalnyje neva išniekintos senos žydų kapinės – ant vieno antkapių išpiešta svastika, o dešimtis jų išvartė ne kas kitas, o NATO sąjungininkai su tanku. Pateikimos neva ir šio siaubo nuotraukos. Kauno žydų bendruomenės vadovas pasakoja, kad dėl šios melagystės tenka aiškintis ir užsienio spaudai.

Pirmadienį visoje Lietuvoje pagerbtas žydų genocido aukų atminimas. Įvairūs renginiai vyko 150-yje šalies vietų. Į renginius sostinės centre bei eitynes gyvybės ir mirties keliu rinkosi šimtai suaugusių ir  vaikų iš įvairiausių šalies mokyklų. Žydų bendruomenės atstovai neslepia – praėjusių tragiškų įvykių palikti randai kraujuoja iki šiol.

Šokiruojantis ženklas pačiame sostinės centre. Greta žydų bendruomenės būstinės žemėmis išpaišyta svastika. Bendruomenė jau reikalauja apsaugos. Svastika, supilta iš žemių ir dar apkaišyta gėlėmis, sekmadienį šokiravo žydų bendruomenės namų Vilniuje lankytojus. Bendruomenė reikalauja policijos tyrimo, kas supylė šį ženklą čia, miesto centre esančioje Pylimo gatvėje. Sekmadienio rytą svastika ant šaligatvio buvo pastebėta ten, šalia šviesoforo.

Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės, sekmadienį iš žemių supylus svastikos ženklą policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, svastika Pylimo gatvėje supilta panaudojus gėlių vazono žemę. Įvykio nuotraukos sekmadienį publikuotos socialiniame tinkle, svastiką pastebėjo ir Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) atstovai.

Sekmadienį prie Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) Vilniuje iš žemių supilta svastika. Nuotrauka, kurioje matomas ant šaligatvio iš žemių sustumtas svastikos kontūras su keliomis gėlėmis, sekmadienį pasidalinta socialiniame tinkle, nuotrauką publikavo ir žydų bendruomenė. Šios bendruomenės vadovė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad toks įvykis per Tautų šventę, likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, yra keliantis nerimą.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis sako savo žodžiais nenorėjęs įžeisti Lietuvos žydų bendruomenės, o tik siekęs priminti antisemitines nuotaikas kurstantiems asmenims katalikų religijos ištakas.

Žydų bendruomenė Vilniaus sinagogą uždarė, nes turi užtikrinti savo žmonių saugumą, sako Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. F. Kukliansky teigimu, kai kurie žmonės kursto nesantaiką, kilus įtampai po sostinės valdžios sprendimų atsisakyti atminties ženklų prieštaringai vertinamoms Antrojo pasaulinio karo asmenybėms.

Valdžios kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą valdantis Geros valios fondas perima valstybei priklausančias patalpas Vilniaus centre ir svarsto ateityje įgyti daugiau pastatų įvairiuose Lietuvos miestuose. Kultūros ministerija šią savaitę registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo beveik milijono eurų vertės patalpos Pylimo g. 4 perduodamos Geros valios fondui. Čia yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu valdanti patalpas pagal panaudos sutartį.

Lietuvos žydų bendruomenė teigia nepateisinanti karininikui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtos memorialinės lentos sunaikinimo Vilniuje. Nuosekliai siekusi, kad ši atminimo lenta būtų pašalinta, bendruomenė pirmadienį išplatino poziciją, jog nepateisina tokio „savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo“. Lentą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sunaikinęs pirmadienį pranešė Stanislovas Tomas, siekiantis kandidatuoti į Europos Parlamentą.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbs kunigus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto. Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose. Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet. „Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia.

Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime. Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai.

 Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky piktinasi konservatorių kandidatų prezidento rinkimuose pasisakymais apie karininką Joną Noreiką – Generolą Vėtrą. Ketvirtadienio vakarą vykusiuose Seimo narės Ingridos Šimonytės ir ambasadoriaus Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pareiškė, kad nenukabintų atminimo lentos J. Noreikai Vilniaus centre. „Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 39 Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus. Dauguma apdovanojimų sulaukė po mirties, juos atsiėmė artimieji. Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką, teigiama Prezidentūros pranešime.

Į Lietuvą ketvirtadienį istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Vilniaus oro uoste jį pasitiko užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vėliau Izraelio premjerą priims Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, BNS pranešė diplomatai. Tai – pirmasis istorijoje Izraelio premjero vizitas Lietuvoje. Per keturių dienų viešnagę B. Netanyahu sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą tarptautinės politikos klausimais ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.

Pirmadienį Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) būstinės, susirinko iki šimto žmonių. Vieni protestavo prieš LŽB vadovybės veiklą, kiti išreiškė jai paramą. Sostinės centre vykusiuose piketuose žydai protestavo prieš bendruomenės pirmininko rinkimų tvarką ir valstybės lėšų skirstymo politiką, o kiti reiškė palaikymą LŽB vadovei Fainai Kukliansky.

  Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį atsiprašė žydų už komunistinio režimo prieš 50 metų vykdytą antisemitinę kampaniją, kai šios tautybės asmenys buvo gujami iš šalies. „Laisva ir nepriklausoma šiandieninė Lenkija, mano karta, nėra (už tai) atsakinga ir neturi atsiprašyti. Tačiau tiems, kurie tada buvo išvaryti, norėčiau pasakyti: atleiskite tuometinei respublikai, lenkams ir Lenkijai už jos padarytą labai gėdingą veiksmą“, – sakė prezidentas.