žvejyba

Su Lietuvos vėliava plaukiojantis antras didžiausias žvejybinis traleris pasaulyje prie Prancūzijos krantų pametė 50-ties tonų laimikį. Apie 100 000 negyvų žuvų užklojo didžiulį vandenyno paviršiaus plotą ir sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje. Lietuvos laivas kaltinamas, kad žuvis pametė tyčia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva aplinkybėms išsiaiškinti jau pradėjo tyrimą.

Klaipėdos molų rekonstrukcija atėmė iš stintautojų laimikį. Apie tai vis garsiau kalba ne tik eiliniai meškeriotojai ar žvejai verslininkai, o ir mokslininkai. Uostininkai atšauna, jog tai netiesa. Vis tik mažas stintų laimikis gerokai kilstelėjo ir šių žuvelių kainas. Klaipėdos turgavietėse kilogramas stintų dabar kainuoja net 11 eurų. Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris.

Ledui sukausčius vandens telkinius dienas ten leidžia poledinės žūklės ir žiemos pramogų mėgėjai. Nors ledo storis daug kur jau siekia virš 10 centimetrų ir atrodo saugus, pavojingų vietų apstu, tad ugniagesiai gelbėtojai įspėja ant ledo elgtis atsargiai. Jiems vien per šį sausį jau teko ištraukti ir 3 nuskendusius žmones. „Tai užsidėsiu, užsidėsiu, reikia pirma galvot, kaip ant ledo užlipti per kur“, – kalba žvejys Arūnas.

Kuršių mariose greitai nebeliks žuvies – taip gąsdina meškeriotojai. Jie piktinasi, kad užuot uždraudęs verslininkams žvejoti mariose, aplinkos ministras ruošia jiems naujas lengvatas. Ministras aiškina, kad bus ir ribojimų, tačiau verslininkų iš marių išvaryti nesirengia. Senovinis stintų žvejybos būdas vadinamas bumbinimu.

Kinijpke tęsiama tūkstančio metų senumo tradicija. Tai – poledinė žūklė su tinklais, kuriuos iš ekečių ištraukia arkliai.  Poledinė žūklė Čagano ežere vilioja ne tik žvejus, bet ir turistus, mat jie čia gali išvysti daugiau nei tūkstantmetį gyvuojančią tradiciją. Dideles eketes iškirtę žvejai, į vandenį įleidžia milžiniškus tinklus ir laukia savo laimikio.

TV6 laidos vedėjas Paulius Korsakas leidosi į žieminę ešerių ir lydekų žvejybą. Šįkart žvejybos asas žuvis gaudė „Jig Rig“ ir „Drop Shot“ sistemomis. „Šaltame vandenyje masalą mes padavinėsime labai labai lėtai, vis dėlto žuvys yra labai neaktyvios ir visai nenorės pulti mūsų. Naudosime ne kulverstukus, o pailgus svarelius. Dabar taip pat ypatingai svarbu atsirinkti guminukus, kad maždaug aišku būtų, ko nori žuvis“, – dėstė patyręs žvejas.

TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvis dalinasi kiek neįprasta karantinine žvejyba savo bute. Linksmame ir net kiek ironiškame vaizdo įraše vyras pasakoja, kad šiandien jis žvejos namuose, nes vandens telkinius yra sukaustęs ledas. „Nors ir vandens telkinys nėra didelis, šiandien išbandysiu laimę jame“, – vaizdo įraše kalba žvejo aprangą vilkintis vyras. Netrukus jis iš tikrųjų į savo akvariumą įleidžia guminuką, kuriuo greit susidomi ten plaukiojančios žuvytės.

Kiekvienas žvejys savo gyvenime pagauna tokią žuvį, kurią vadina savo gyvenimo žuvimi. Kraštietis žvejys Justinas Paulauskas lapkričio mėnesį Kėdainių rajono vandenyse sugavo gyvenimo trofėjų – net 18 kilogramų svėrusį plačiakaktį. Beje, žvejys tikrai turi kuo didžiuotis, mat jo trofėjų sąraše tikrai ne viena galiūnė. Milžinišką žuvį Justinas pagavo visai atsitiktinai dar pirmosiomis lapkričio mėnesio dienomis Kėdainių rajono Mantviliškio tvenkinyje.

Ilgąjį savaitgalį Tauragėje Donatas ir Dalius, karpininkai iš Kauno, sugavo įspūdingą 30 kilogramų karpį. Savo laimikio vaizdo įrašu jie pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Vaizdo medžiagą ir laišką atsiuntę žvejai teigia, kad tai didžiausias jų žvejotame tvenkinyje iki šiol pagautas karpis, o galbūt ir pats didžiausias visoje Lietuvos istorijoje.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę didžiaisiais masalais spiningu, o kompaniją jam palaikė patyręs žvejas Darius. Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjus lašišų ir šlakių žvejybos sezonui, vis daugiau žvejų patraukė į šios žuvų karalienės paieškas. Į lašišų žūklę Neryje leidosi ir TV3 laidos „Vienam gale kablys“ veidas Paulius Korsakas. „Pernai buvo karantinas, niekas niekur nevažiavo. Porą metų mes su jumis jau praleidome rudenį prie upės. Žūklė kaip visada nebus lengva, bet žvejyba turi būti įdomi ir mes turėsime, ką veikti“, – prieš išsiilgtą lašišų žūklę džiaugėsi P. Korsakas.

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Vos prieš mėnesį prasidėjusi neršti plaukiančioms lašišoms ir šlakiams apsaugoti skirta akcija „Lašiša 2021“ jau duoda pirmuosius rezultatus. Iš brakonierių atimti žūklės įrankiai rikiuojasi aplinkosaugininkų sandėliuose, užfiksuotas ir rekordas. Pas vieną brakonierių gamtosaugininkai aptiko net kelis kilometrus tinklų.  Šilutės aplinkosaugininkai atvyksta į brakonieriavimu įtariamo vyro brolio sodybą.

Mėlynasis krabas skamba kaip šaunus laimikis, tačiau tik ne Prancūzijos Rivjeros pakrantėse žvejojantiems vietiniams. Žvejai nuogąstauja, kad čia ši prekė nėra paklausi ir baiminasi neteksią savo pajamų. Kiap matyti vaizdo įraše, prancūzas žvejys Yvesas Rougie iš ežero ištraukė pilną tinklą mėlynųjų krabų – šis vaizdas jo nei kiek nedžiugino, nes Prancūzijoje jie nieko verti.

Kol pasaulį kausto koronaviruso pandemija, vienuolikmetis prancūzas Raphaelis ragina žmones prisiminti, kad tai – ne vienintelė opi problema pasaulyje. Žvejodamas per Paryžių tekančioje Senos upėje berniukas gaudo ne žuvį, o niekam nereikalingus, seniai išmestus ar pamestus daiktus. Taip prancūzas bando priminti, kokią žalą gamtai daro mūsų kasdienė veikla.

Europos Komisija (EK) siūlo 2022 metais ir toliau riboti žvejybą Baltijos jūroje dėl prastos šių išteklių būklės. EK siūlo padidinti silkių žvejybos Rygos įlankoje galimybes, išlaikyti dabartinius šprotų, jūrinių plekšnių ir rytinės dalies menkių priegaudos dydžius. Likusių žuvų žvejybą siūlo mažinti, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Penktadienį po vidurnakčio Vilkaviškio rajone, Paežerių ežere, paskendo žvejys. Naktį tarnybos gavo pranešimą, kad Šeimenos seniūnijoje, Patunkiškių kaime, Paežerių ežere skęsta žmogus. Atvykę gelbėtojai išsiaiškino, kad žmogus žvejodamas nuslydo nuo kranto ir paniro, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Panaudojus gelbėjimo valtį, atlikta žvalgyba pakrantėje nurodytoje nelaimės vietoje. Po 2 val. naras ėmė ieškoti skenduolio po vandeniu.

Praėjusį savaitgalį Aplinkos apsaugos departamento Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Lazdijuose aptiktas automobilis su dideliu kiekiu žuvies. Paaiškėjo, kad žuvys pagautos neteisėtai, už tai asmeniui teks atlyginti beveik 14 tūkst. eurų žalą žuvų ištekliams. Alytaus aplinkosaugininkams nuvykus į vietą, automobilio salone buvo rasti maišai su gyvomis žuvimis. Suskaičiavus nustatyta, kad asmuo vežėsi 126 lynus ir 13 karšių.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs pavežėjas, kuris teigė, kad agresyvūs klientai bando jį sumušti šalia greitkelio. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir jo sūnų, kurie atsisakė sumokėti pavežėjui pinigus už suteiktą paslaugą. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Nuo alkoholio apsvaigusiems ir sunkiai ant kojų pastovintiems keleiviams pyktį sukėlė ne ten nusukęs pavežėjas.

Socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacijai apie Sartų ežere pagautą rekordinio dydžio šamą, kuris galimai buvo sugautas pažeidžiant mėgėjiškos žvejybos taisykles, Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija nedelsiant ėmėsi priemonių ištirti šią informaciją ir atrasti pažeidėją ilgai netruko. „Esame dėkingi žvejams, neabejingiems žuvų ištekliams, kurie netoleruoja daromų pažeidimų ir kreipiasi į mus.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Savaitgalio lydekų žvejyba Sartų ežere rokiškėnui baigėsi netikėta sėkme. Ant spiningo užkibo milžiniško dydžio šamas. Didžiausią gyvenimo žuvį sugavęs žvejys džiaugiasi daugiau kaip 90 kg laimikiu. Į krantą ištraukti sunkiasvorę prireikė net 5 vyrų. Skirmantas Spundzevičius iš Rokiškio dar neatsigauna nuo patirto žvejybos nuotykio savaitgalį. Mat Sartų ežere netoli Dusetų pagavo didžiausią kada nors gyvenime žuvį.

Rokiškėnas Skirmantas Spundzevičius savo pomėgiui – žūklei – atidavė daugiau nei 35-erius metus. Nuo paauglystės žvejoti pradėjęs vyras atviras: šeštadienį Sartų ežere pagavo savo gyvenimo žuvį – daugiau nei 90 kg sveriantį šamą. Kurį po trijų valandų kovos į krantą išvilkti prireikė greta žvejojusių talkos: nuo kranto į kalniuką, ant kurio buvo palikti automobiliai, žuvį milžinę tempė penki vyrai. Įdomu tai, kad milžinišką laimikį sugavęs žvejas šamų žvejyba iš esmės nesidomėjo.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas į pavasarinę lašišų ir upėtakių žūklę pasikvietė gerą savo draugą Marijoną Mikutavičių. Žinomi vyrai išbandė žūklę guminukais sraunioje upėje, o tą dieną sugautas laimikis nustebino garsųjį atlikėją. „Čia mažiukas? Ten, iš kur aš kilęs, tokių nėra“, – po pirmos sugauto upėtakio stebėjosi žvejybos fanatikas M. Mikutavičius.

Kuršių mariose ar kituose vidaus vandenyse žvejojančios įmonės nuo lapkričio privalės pildyti žvejybos žurnalus. Dabar tokio reikalavimo nėra.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 78, o susilaikė 9 parlamentarai.   Žvejybos kvotos bus suteikiamos aukcione ar nebūtinai jame penkeriems metams vietoje dabar numatyto maksimalaus 10 metų termino.

Seime prasideda kovos dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Meškeriotojai kaltina verslininkus tinklais išgaudant beveik visą žuvį ir prašo vyti juos tolyn į jūrą arba privačius vandens telkinius. Tačiau verslininkai savo amato atsisakyti neketina, mat sako neturį kito pragyvenimo šaltinio. Be to, gąsdina, esą uždraudus verslinę žvejybą Lietuvoje, labai apsidžiaugs latviai ir rusai – žuvies neva sugaus daugiau, o lietuviams teks valgyti įvežtinę žuvį.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Europos Sąjungoje siūlant riboti švino naudojimą lauko šaudmenyse bei žvejybos reikmenyse, Lietuvos medžioklės ir žūklės entuziastai sako, kad tai stipriai paveiks ne tik juos, bet ir susijusius verslus.  Europos cheminių medžiagų agentūra siūlo uždrausti naudoti šviną tuomet, kai techniniu ir ekonominiu požiūriu galima alternatyva. Taip norima sumažinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai.

TV6 laidos vedėjas Paulius Korsakas leidosi į pavasarinę ešerių žvejybą. Pačius pirmuosius pavasarinius ešerius žvejybos asas gaudė „Jig Rig“ sistema. Tokia sistemėlė puikiai tinka tada, kai plėšriosios žuvys būna prisispaudusios prie dugno ir dar nėra labai aktyvios. Visgi žvejojantiems „Jig Rig“ sistema po žiemos P. Korsakas pataria meškerę išlaikyti pakeltą, nes po žiemos dugnas nėra pats švariausias, ant jo yra prikritę lapų.

Seimui ruošiantis verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimui įtampa tarp verslininkų ir meškeriotojų kaista. Meškeriotojai pastebi, kad žuvų žemupyje smarkiai sumažėjo ir kaltina tinklais žvejojančius verslininkus išgaudžius beveik visą žuvį. Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai.

TV3 grupės projektui „VideoSHOTas“ žvejas atsiuntė mobiliuoju telefonu nufilmuotą vaizdelį. Su sūnumi į žvejybą išsiruošęs vyriškis nutarė pirmą kartą jį pamokyti užmesti meškerę. Papasakojęs, kaip reikia taisyklingai užmesti plūdę, vyriškis išdidžiai filmavo pirmąjį savo sūnaus bandymą nuo kranto. Kiek per stipriai užsimojęs meškere berniukas neišlaikė pusiausvyros ir slystelėjęs nukrito ant žemės.

Kuršių Nerijos žvejai ir iš žuvų uždirbantys verslininkai sukilo prieš politikų siekį su išimtimis uždrausti verslinę žvejybą tinklais Kuršių mariose. Ja iš kartos į kartą užsiimantys žvejai sako, kad liks be darbo, kavinės tikina nebegalėsiančios pasiūlyti šviežios, rūkytos žuvies, o gidai prognozuoja nykius turizmo sezonus. Draudimo iniciatoriai tikina, jog žuvies mariose mažėja, o žvejai verslininkai slepia tikrą laimikį ir nemoka mokesčių, tad veiksmų imtis būtina.

Nors kasdien ledas ant ežerų plonėja, žvejams tai nė motais. Jie rizikuodami gyvybe skuba pasimėgauti paskutinėmis poledinės žūklės akimirkomis. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad dabar ledo danga itin apgaulinga ir nebetvirta, tad rytą išėjus laimikio, įdienojus jau gali tekti kviesti pagalbą. Ant Kauno marių ledo įsitaisęs Vytas daugiausia traukia mažus žuveliokus ir sako paukščiams ar lapėms paliks. Vos viena kita didesnė žuvis keliaus į keptuvę. „Pagrinde pūgžliai eina.

Ledui vandens telkiniuose pasiekus pusmetrį, užkietėję meškeriotojai spurda pasimėgauti poledine žvejyba. Tačiau kai kurie kupiškėnai šiemet per karantiną ir šalčius meškerioja kaip tikri amerikiečiai – įsirengė specialius ledu stumiamus namukus žvejybai. Nedidelį keturvietį namuką ant Kupiškio marių ledo traukia elektrinė tempimo gervė.

Kuršių nerijos mokslininkų pastangomis į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas stintų bumbinimas. Tokia prieš šimtmetį itin populiaria žvejyba dabar užsiima tik 15 žmonių pasaulyje. Ir visi jie – mūsų tautiečiai.  Nidos žvejys Vincas, sėdėdamas dar jo senelių naudotose rogėse, keliauja ant užšalusių Kuršių marių vidurio.

Nuo pirmadienio prasidėjo akcija „Lydeka 2021“ ir įsigaliojo draudimas gaudyti šias žuvis iki balandžio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Pasak aplinkosaugininkų, kasmetine akcija siekiama užtikrinti lydekų apsaugą prieš jų nerštą ir neršto metu. Draudimas žvejoti šias žuvis galioja visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir yra taikomas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

Atlydys neatbaidė poledinės žūklės mėgėjų. Vilkaviškio rajone ant netvirto ledo žvejojęs vyras per plauką nežuvo. Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą perspėja meškeriotojus – šiuo metu ledas, ypatingai ant didelių vandens telkinių netvirtas ir apgaulingas. Sinoptikai žada vėl didesnius šalčius, tad gelbėtojai prašo palaukti ir nerizikuoti savo ir kitų gyvybe. Reportaže ir išskirtiniia vaizdai iš žvejo gelbėjimo operacijos.

Sausio1-ąją prasidėjus upėtakių žvejybos sezonui vis daugiau žvejų leidžiasi į šios lašišinės žuvies paiešką Lietuvos upėse ir upeliuose. TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas teigia, kad nors geriausiai upėtakiai pradeda kibti, kai pavasarį pasirodo pirmosios gėlės, bet jų galima pagauti jau ir dabar. Pasak žvejybos eksperto, daugelis žvejų net ir žiemą upėtakius bando gaudyti voblerį užmetant prieš srovę. „Daugelis manęs klausia, kodėl aš žvejoju pasroviui.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

TV6 laida „Vienam gale kablys“ leidosi į lydekų žūklę nuo kranto. Laidos vedėjas Paulius Korsakas džiaugėsi, kad filmavimo grupei kliuvo puikus oras – sutapo su pirmuoju šaltuku. „Malonu jausti pirmuosius ledukus po kojomis. Šiandien gaudysime didžiaisiais, galingais vobleriais. Jų turime begales ir apie juos šiandien pakalbėsime“, – intrigavo laidos vedėjas. Pasak P. Korsako, žvejojant nuo kranto spiningu būtina apsišarvoti kantrybe ir nepasiduoti nepagavus žuvies iš kelių pirmųjų mėginimų.

Vos ledui užtraukus dalį smulkių ežerų, žvejai „kamikadzės“ suskubo mėgautis poledine žūkle. Gelbėtojai perspėja nerizikuoti. Ledas dar per silpnas, o jau prasidėjęs atšilimas jį dar paplonins ar privers eižėti. Gelbėtojams penktadienį jau teko skubėti nuo ledo vyti pavojingai žaidusius vaikus.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Kur kas vėliau nei pernai Lietuvos pakrantėje Baltijos jūroje jau pasirodė pirmosios stintos. Kol kas šių šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių vos viena kita. Tad į Klaipėdos turgų žvejų atvežtas žuvis klaipėdiečiai išgraibstė per kelias valandas. Klaipėdiečiai jau trečiadienį keliavo į miesto turgų. Į jį žvejai atgabeno pirmąsias stintas. Tiesa, šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių kainą dažnam pasirodė didoka. Kilogramas stintų kainuoja per 6 eurus. „Brangiai.

Sekmadieninė TV6 laida „Vienam gale kablys“ leidosi į rudeninę karšių žūklę Balskų užtvankoje, Tauragės rajone. Pasak laidos vedėjo Pauliaus Korsako, kol orai neatšala, tikėtina, jog dugnine meškere žvejoti bus galima ir gruodžio mėnesį. „Iš tikrųjų labai gražus vandens telkinys, čia daug meškeriotojų, pagrinde visi plaukioja valtimi, kas velkiauja, kas gaudo ešerius, o mes pasirinkome pakankamai gilią vietą ir šiandien laida apie tai, kaip gaudyti iš giliai.

Žuvininkystės tarnyba pradeda rudeninį lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą. Sugavę neršti pasirengusias po 10 kilogramų ir daugiau sveriančias žuvis, specialistai paima jų ikrus, kuriuos augins specialiuose inkubatoriuose. Jau pavasarį žada iki 4 tūkstančių užaugintų lašišinių žuvų paleisti į Lietuvos upes. Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą: „Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi.