žvejai

Į Lietuvos pajūrį žvejai atvyksta net iš užsienio, tačiau galimybės skatinti mėgėjišką žvejybą šalyje neišnaudojamos. Dėl painios tvarkos ir vietų, kur būtų galima išplaukti į jūrą, daugelis mėgėjų nesinaudoja šia galimybe. Vėjas Karklės pakrantėje – ne toks ir stiprus, tačiau po audros bangos dar gana grėsmingos. Bet jos negąsdina į Klaipėdą iš Rygos atvykusių žvejų mėgėjų. „Toliau nepavojinga, nes bangos mažesnės. Bandome išplaukti.

Tasmanijos saloje prie Australijos krantų savaitgalį ant seklumos išplaukė daugiau kaip 90 banginių ir delfinų. Kai žvejai juos šeštadienį rado, 80 jūros žinduolių jau buvo nugaišę. Vietos žiniasklaidos teigimu, savanoriai gelbėtojai sekmadienį tikėjosi išgelbėti bent du banginius ir šešis delfinus. Pakilus vandens lygiui, jie turėtų būti nutempti į gilesnius vandenis. Dažnai tokios gelbėjimo akcijos būna nesėkmingos, nes neretai banginiai vėl grįžta atgal ir atsiduria krante.

Spa­lio 23-ąją du lie­tu­viai le­di­nė­je Ai­ri­jos jū­ro­je iš van­dens iš­trau­kė du ai­rius iš skęs­tan­čio žve­jų lai­vo. Gel­bė­to­jai – 28-erių jo­niš­kie­tis Ai­ri­das Gra­baus­kas ir Ku­žių (Šiau­lių raj.) gy­ven­to­jas Ri­man­tas Šid­laus­kas.

Danės krantinėje, ties Pilies tiltu, pardavinėti šviežias, ką tik sugautas žuvis žvejai galės iki kitų metų pabaigos, nutarė Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus reikalų komisija. Tačiau į AB „Smiltynės perkėla“ priklausantį pastatą žvejai nebus įleisti. Tą kategoriškai pasakė Darius Butvydas, perkėlos generalinis direktorius: „Esame akcinė bendrovė, siekianti pelno. Pastato veltui atiduoti tikrai negalime. Be to, turgaus veikla taip pat neužsiimsime.

Klaipėdos apskritis vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Tačiau žvejo profesija joje darosi vis retesnė. Užmiršti savo valstybės, žvejai vienas po kito džiauna tinklus krante ir gavę Europos Sąjungos išmokas pjausto savo laivus į metalo laužą. Svarbiausios šio rajono pramonės šakos buvo ir yra sutelktos Gargžduose. Labiausiai iš jų garsėjo vietos statybinių medžiagų kombinatas, žemės ūkio susivienijimas ir nuo 1960 metų veiklą vykdžiusi bendrovė Gargždų statyba.

Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties.

Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.

Antradienį Vilniuje žvejodami vaikai aptiko vyriškos lyties skenduolį. Policijos duomenimis, kūnas Vilnios upės užtvankoje ties A. Kojelavičiaus gatve rastas 12 val. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Į krantą ištrauktas nuskendusio vyro kūnas perduotas policijai.

Didžiosios Britanijos pietinių pakrančių žvejai tinklais ištraukė didžiulę 145 mln. metų senumo austrę, kurios viduje gali būti didžiausias pasaulyje perlas. Priešistorinį moliuską nuskenavus magnetinio rezonanso aparatu paaiškėjo, jog kriauklės viduje – kažkoks darinys, kuris dydžiu prilygsta vištos kiaušiniui. Jei bus nuspręsta darinį išimti iš kiauto ir jis bus identifikuotas kaip perlas, jo vertė sieks daug tūkstančių svarų.

Išbandęs žvejybos ypatumus Norvegijoje, ne vienas užkietėjęs žvejys traukia atgal. Didžiausius laimikius čia traukia ir Panevėžio rajono policijos komisariato viršininkas Darius Pliavga. Pareigūnas neslepia, kad kasmet į Norvegiją traukia nenumaldomas žvejybos troškulys, kuris su metais niekur nedingsta, o tik stiprėja. Pagauti azarto Pagauti penkiolikos, dvidešimties kilogramų ir didesnę menkę – ne vieno žvejo svajonė.

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Burba kritikuoja ką tik parlamente patvirtintas Žuvininkystės ir Mėgėjiškos žūklės įstatymų pataisas. A. Burba įsitikinęs, kad jose numatytos papildomos lengvatos versline žvejyba užsiimantiems asmenims neabejotinai atneš nemažai naudos ir pelno, užtat žuvų ištekliai mūsų šalies vidaus vandens telkiniuose gerokai sumažės.

Milžinišką austrę, kurią netyčia tinklais ištraukė žvejai, mokslininkai tirs magnetinio rezonanso tomografu. Taip bus siekiama išsiaiškinti, ar joje slypi didžiulis perlas. Šiam priešistoriniam moliuskui – daugiau kaip 100 mln. metų. Jis dešimt kartų didesnis nei įprasta austrių kriauklė, praneša „Daily Mail“. Kriauklė ištraukta Solente, Didžiojoje Britanijoje. Neįprastą radinį tinkluose aptiko į krantą parplaukę žvejai.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti. O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“. Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.

Net du vyriškius teko gelbėti įlūžus ledui ežere. Pirmas pranešimas gautas apie 15 val. iš Širvintų rajono, jog Stavarygalos ežere skęsta įlūžęs žmogus. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apie 15.08 val. atvyko Širvintų ugniagesių gelbėtojų pajėgos.

Alytaus rajone ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo du žvejus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ketvirtadienį apie 13.49 val. gautas pranešimas, kad Aniškio kaimo Aniškio ežero saloje stovi du žvejai ir dėl silpno ledo negali grįžti į krantą. Gelbėtojai panaudojo gelbėjimo roges, gelbėjimo virves ir narų įrangą ir žvejus sėkmingai grąžino į krantą. Gelbėjimo operacija truko apie dvi valandas.

Kuršių mariose nuo ledo nukelta 16 žvejų. Šeštadienį  apie dešimtą valandą vakaro gelbėtojai gavo pranešimą, jog Kuršių mariose yra atskilusios ledo lytis ir ant jos yra žvejų. Nuplukdžius laivą nuo ledo nuimti penki žvejai. Dieną išgelbėti du žmonės, o rytą – devyni. Naktį ugniagesiams teko nuo ledo nuimti net keturiasdešimt žūklės mėgėjų.

Iki 700 litų bauda, dar keliasdešimt, keli šimtai ar net tūkstančiai litų papildomai priskaičuoti už žalą gamtai, įvertinant kiekvieną pagautą žuvį. Tai – kartais net kelis tūkstančius litų pasiekiančios išlaidos vietoje pelno – tokia brakonierių kasdienybė. Bet vyrai vis tiek rizikuoja, važiuoja į Pamarį iš visos Lietuvos ir tamsiu paros metu merkia tinklus į vandenį.Beveik kasdien – po reidą.

Atskilusios dvi ledo lytys į Kuršių marias nunešė daugiau kaip šimtą žvejų. Penktadienį apie 13.30 val. Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad Kuršių mariose ties Nida, atskilus ledo lyčiai, apie 3 kilometrus nuo kranto atskirti yra per 100 žmonių. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo organizuoti žmonių nukėlimo nuo ledo operaciją.

Aplinkosaugininkai perspėja, kad atslūgus šalčiams, važinėti ledu autotransporto priemonėmis itin pavojinga. Gamtos sergėtojai sako, kad daugelis net nežino, kad už tokius pažeidimus gresia baudos, praneša LTV Naujienų tarnyba. Pamaryje užšalusios potvynio užlietos pievos ar Kuršių marios sutraukia ne tik tūkstančius poledinės žūklės mėgėjų, bet ir norinčius išbandyti savo automobilio galimybes ant ledo.

Kurorto verslininkai sako, kad tai Palangos šventė, todėl pirmiausia pasirūpinta, kad užsidirbti per ją galėtų vietos kavinės ir barai. Pastarųjų atstovai sako, kad uždarbis leidžia tik susimokėti per žiemą susidariusias skolas ir ramiau laukti pavasario, praneša „Panorama“. Palangoje šiuo metu gausu tik sniego ir ančių, tačiau jau savaitgalį J. Basanavičiaus gatvėje, tikimasi, šurmuliuos apie 50 tūkst. žmonių.

Pasieniečiai prie Nemuno sulaikė tris brakonierius, neleistinu būdu gaudžiusius šiuo metu neršiančias vėgėles. Antradienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnai, naudodamiesi ruože sumontuota sienos su Rusija kontrolės sistema, ties Jurbarko rajono Viešvilės miesteliu užfiksavo tris Nemune žvejojančius vyrus. Upės viduriu čia eina siena su Rusija.

(Papildyta 17:08 val.) Kuršių mariose tebeieškoma pradingusio antrojo žvejo. Šeštadienio vakarą Kuršių marių Kniaupo įlankoje prasidėjusios ir iki išnaktų vykusios dviejų žmonių ir katerio paieškos baigėsi be rezultatų. Sekmadienio rytą ties Upaitės žiotimis aptikta priskendusi valtis ir skenduolis netoli jos.

Pastaruosius kelerius metus skundęsi ypač prastais stintų laimikiais, šįmet žvejai tikisi kur kas geresnių sugavimų. Mat pirmoji stinta pasirodė neįprastai anksti – lapkričio viduryje, tačiau išplaukti į jūrą žvejams trukdo stiprūs vėjai, pranešama LTV „Panoramoje“. Senajame Klaipėdos žuvų turguje tarp gausybės įvairių žuvų vitrinose puikuojasi ir stintos. Paskanauti agurkais kvepiančių žuvų šiemet klaipėdiečiai galėjo gana anksti. Pirmieji laimikiai pasirodė lapkričio viduryje.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

Sprendžiant iš mėgėjiškos žūklės prekių apyvartos ir apklausų duomenų, Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Šiuo metu mėgėjų žvejybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymas. Jame numatyta, kad žvejai mėgėjai įsigyti leidimus žvejybai gali regionų aplinkos apsaugos departamentuose ir valstybinių parkų direkcijose, tačiau tai galima padaryti tik darbo metu, prieš tai banke sumokėjus nustatyto dydžio mokestį ir pateikus mokėjimo kvitą.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Klaipėdos savivaldybė svarsto, ar tapti Žvejų aukciono valdytoja. To pageidauja viena iš žvejų asociacijų. Dalis žvejų tam nepritaria. Dalis žvejų sako, kad dabartinis aukciono valdytojas, žemės ūkio ministerija, turi didesnes galimybes plėsti aukciono infrastruktūrą. Daugiau kaip pusšešto milijono litų vertės žvejų aukcionas Klaipėdoje pastatytas prieš penkerius metus, kad žvejai laimikį parduotų geresnėmis kainomis, o miestiečiai turėtų šviežios žuvies.

Pasienyje su Rusija į konfliktą įsivėlė sienos demarkuotojai rusai ir kauniečių žvejų pora. Abi pusės kaltina viena kitą nederamu elgesiu, o pasieniečiai aiškinasi, kas gi išties kaltas. Sekmadienį prie Nemuno, Pagėgių savivaldybės Kucų kaime, patruliavusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Plaškių užkardos pasieniečių priplaukė motorinė valtis. Joje buvo 24-erių ir 63-ejų Rusijos piliečiai, sienos su Lietuva parengiamuosius demarkavimo darbus atliekantys specialistai.

Kuršių mariose rastas antrasis iš nužudytų vietinių žvejų, išplaukusių iš Lesnojės (Šarkuvos). Vyrų buvo ieškoma nuo ketvirtadienio. Vienas iš žvejų paskambino savo pažįstamam ir pranešė, kad jis su draugu sėdėjo valtyje, kai staiga į juos ėmė šaudyti nežinomi asmenys. Vėliau ryšys nutrūko. Sulaikytas vienas iš įtariamųjų žmogžudyste. Sekmadienį 43-ejų metų įtariamasis areštuotas teismo sprendimu. Pirmasis iš nužudytųjų rastas šeštadienį.

Pasakojimai apie žvejybą Norvegijoje abejingo nepalieka tikriausiai nė vieno žvejo. Žuvų gausa ir jų dydžiu šis kraštas kasmet prisivilioja vis daugiau meškerėtų lietuvių. Savo didžiuosius laimikius čia traukia ir ukmergiškių, tarp kurių yra ir prisiekęs žvejys Jonas Rinkevičius, būrelis. Tačiau ukmergiškiai tikina, kad nė už ką neišduotų netoli Ukmergės esančio Mūšios tvenkinio ir kitų Lietuvos vandenų.

Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras skelbia turistinio sezono atidarymo šventę. Ta proga gegužės 28-ąją, šeštadienį, rajono gyventojams ir miesto svečiams rengiamas didžiulis reginys Kupiškio marių saloje Uošvės Liežuvyje. Turistinio sezono atidarymo šventę Kupiškyje 11.00 valandą pradės rajoninė vaikų ir mokinių meno šventė „Su saulės vėju“, skirta Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti.

Stiprus vėjas, aukštos bangos, galinga jūros srovė – kuo ne tobula audra?  Šių žvejybinių laivų įgula ją prisimins ilgai....

Ryklys, sveriantis maždaug 170 kg, įšoko į trijų teksasiečių žvejų valtį. Žvejai nenukentėjo, o ryklys po kelių valandų nugaišo.Incidentas įvyko prieš keletą dienų, kai amerikiečiai žvejojo Meksikos įlankoje, praneša KTRK. Žvejai per šį netikėtą susitikimą su rykliu nenukentėjo. Kaip pasakojo vienas iš žvejų Jasonas Kresse'as, jį ir jo draugus ryklio pasirodymas valtyje labai nustebino ir išgąsdino.

Sekmadienį surengta didžiulė ant Kuršių marių ledo įstrigusių žvejų gelbėjimo operacija, praneša VE.lt. Apie vidurdienį pagalbos šaukėsi 8 žvejai, kurie pasiliko ant atitrūkusios ledo lyties. Į įvykio vietą (įvardijama kaip tarp Juodkrantės ir Drevernos) buvo nusiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas „Viesulas“, tačiau dėl techninių kliūčių jis prie žvejų priplaukti negalėjo. Tada poledinės žūklės mėgėjų išskubėjo gelbėti Karinių oro pajėgų su sraigtasparnis.

Poledinės žūklės mėgėjai, nepaisydami nuolatinio perspėjimo, būriais traukia ant Kuršių marių ledo ir rizikuoja savo ir kitų gyvybėmis. Vakar rytą vienas jų nuo marių ledo ant kranto negrįžo. Pirmoji auka Vakar apie 6.30 val. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo informaciją, kad Kuršių mariose nuskendo vienas žvejys. Analogiško skambučio iš neprisistačiusio asmens sulaukė ir Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai.

Po mėnesį laiko trukusių paieškų Akmenos ežere, Trakų rajone, narams pirmadienį pagaliau pavyko surasti spalio 23-iąją nuskendusių dviejų žvejų kūnus. Juos aptikti pavyko panaudojus povandeninio matymo prietaisą „Sonar". Šiuo prietaisu buvo skenuojamas visas Akmenos ežero, kurio plotas yra apie 276 ha, dugnas.

Uostamiesčio savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų komisija kartu su žvejais stoja vienon barikadų pusėn - ginti, kad nebūtų parduodamas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, rašo „Verslo žinios". Žemės ūkio ministerija tikina, kad aukcionas išliks valstybės arba bus valdomas žvejų bendruomenės.

Prakiurus valčiai ugniagesių gelbėtojų pagalbos prireikė Kuršių mariose žvejojusiems vyrams. Gelbėtojai pagalbos prašymo sulaukė sekmadienio popietę. Valstybės sienos apsaugos tarnybos budėtojas pranešė, kad Kuršių mariose, apie 3 kilometrus nuo Atmatos upės žiočių, į guminę valtį pradėjo sunktis vanduo, ir joje esantys du žvejai prašo pagalbos. Gelbėtojai greitaeigiu kateriu išskubėjo į pagalbą. Netrukus aptikta guminė valtis ir joje esantys du žvejai.

Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi. EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.

Po cunamio išgyventi bandantys Čilės žvejai turistams pradėjo siūlyti „destrukcijos turus“, - praneša užsienio žiniasklaida. Aukso gyslą Talcahuano pakrantės miestelyje, per 500 kilometrų nutolusiame nuo šalies sostinės Santjago, užčiuopė laivo kapitonas Sergio Rodriguezas.

Savaitgalį darbo netrūko Kuršių mariose patruliavusiems pasieniečiams. Sekmadienio vakarą Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės laivo ant oro pagalvės "Christina" įgula skubėjo padėti nelaimės ištiktiems žvejams iš Klaipėdos. Ties Ventės ragu, už poros kilometrų nuo kranto, pagalbos prašė penki asmenys. Keturračiu motociklu kranto link važiavę poledinės žūklės mėgėjai tamsoje nepastebėjo per dieną atsivėrusios properšos ir į ją įsmuko.

Lietuva perdavė 20 tūkst. JAV dolerių vertės humanitarinę pagalbą labiausiai nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusio Čilės regiono zonoje esančiam Kuranipės žvejų kaimeliui. Humanitarinę pagalbą - maisto, medikamentų, geriamojo vandens, drabužių, lovų - perdavė Lietuvos garbės generalinis konsulas Čilėje Felisaras Figera (Felizaro Figueroa), pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Delsdami imtis priemonių gelbėti dūstančias žuvis rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovai su talkininkais eketes kerta ne žuvims gelbėti, bet ginti savo kailį. Praėjusį sekmadienį biržiečiai žurnalistai, aplinkosaugininkai sulaukė ne vieno Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovo skambučio. Žvejai kvietė įsitikinti, jog žuvys, jų teigimu, Širvėnos ežere tikrai nedūsta. Kaip įrodymą jie siūlė apžiūrėti kelias eketes ežere.

Žvejų klubas „Ant bangos“ kviečia visus Lietuvos žvejus dalyvauti tradicinėse asmeninėse poledinės žūklės varžybose. Pagrindinis prizas čempionato nugalėtojui – 200 litų vertės čekis apsipirkti klubo partnerio ir šių varžybų generalinio rėmėjo UAB „Kotas“ (Šeimyniškių g. 21, Vilnius) žūklės reikmenų parduotuvėje.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) projektą, kuriuo už neatsargų elgesį ant ledo siūloma taikyti keliskart didesnes baudas, žvejai vertina skeptiškai. Tačiau net jie sutinka, kad piktybiškai besielgiančiuosius reikėtų bausti griežčiau. Už perspėjimo nelipti ant netvirto ledo nesilaikymą dabar skiriamas įspėjimas arba bauda iki 100 litų.

Vėstant orams prasideda poledinės žūklės sezonas. Patraukliausia vieta tokiai žvejybai - Nemuno delta ir Kuršių marios. Nors ledas dar netvirtas, aistringiausi žvejai drįsta ant jo žengti. Jau rytoj į pajūrį plūstels šaltas oras. Meteorologai prognozuoja, kad iš pradžių termometro stulpelis naktimis nukris iki 3-6 laipsnių žemiau nulio, o savaitgalį net iki 10 laipsnių šalčio, vyraus anticikloniniai, be kritulių orai.