žvejai

Sekmadienį 06.55 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) iš Bendrojo pagalbos centro (tel.112) gavo pranešimą, kad Kuršių mariose apie 2 kilometrus nuo Ventės rago 9 žvejai įlūžo lede ir įkrito į vandenį.

Sinoptikai sako, kad Kuršių marių ledas vietomis yra plonas ir juo vaikščioti nėra saugu. Kaip skelbia Hidrometeorologijos tarnyba, Kuršių marių priekrantėje ledo storis siekia 10–12 centimetrų, o centrinėje dalyje – tik 8 centimetrus. Praėjusį savaitgalį atsiradę ledo įtrūkiai praplatėjo iki 20–30 centimetrų ir užsitraukė plonu ledo sluoksneliu, o sniego danga nutirpo ir susidarė balos.

Startas duotas – galima pradėti žvejybą. O kai rankomis pagauni žuvį – kiši ją už marškinėlių. Vaizdelis išties neįtikėtinas – vieni iš ledinio vandens traukia upėtakius, kiti čia pat atrakciją stebi apsimuturiavę šalikais ir užsivilkę pūkines striukes. Ir tai tik dalis smagių žiemos atrakcijų Pietų Korėjoje, kasmetiniame poledinės žvejybos festivalyje rengiamame už 120 km į šiaurę nuo sostinės Seulo, šiaurinėje Gangwon‘o provincijoje. Ir nereikia jokios ypatingos žvejybinės įrangos.

Islandija buvo priversta nusileisti elfų spaudimui ir atkasti užkerėtą jų akmenį, kurį netyčia palaidojo kelininkai, tuo smarkiai papiktindami šias mitines būtybes. Kaip antradienį pranešė dienraštis „Morgunbladid“, įtariama, kad supykę elfai sukėlė virtinę nelaimingų nutikimų, kai tas akmuo buvo užkastas darbininkams valant žemės nuošliaužą. Islandija ne pirmą kartą paklūsta savo gyventojų elfų valiai.

Grundalų žvejyba išskirtinė ir tuo, kad ant tilto kone dešimtadalis žvejų – moterys. Plungiškė Stanislava sako šičia žvejojanti pirmąkart šiemet, bet kai laimikis – toks geras, neįmanoma liautis. Grundalas – invazinė žuvis, Lietuvos vandenyse stebima dešimtmetį, tačiau ji esą baigia išstumti kitas rūšis. Ko tik žvejai neprigalvoja, bandydami suvilioti šias žuvis. Vieni pjausto vištienos skrandelius ar širdeles, kiti šeria krevetėmis ar pačiais grundalais. Tiesa, masalo gabalai – gan stambūs.

Tragedija baigėsi trijų, pirminiais duomenimis, neblaivių Rusijos piliečių bandymas Nemunu iš Kaliningrado srities pasiekti Lietuvos krantą. Apvirtus valčiai vienas ja plaukęs vyras nuskendo. Dar vieną išgelbėjo Pagėgių pasieniečiai, o trečias asmuo plaukte pasiekė Rusijos krantą.

Vos tik spėję ledu pasidengti ežerai, tvenkiniai, upeliai bei kiti vandens telkiniai jau traukia būrius poledinės žūklės mėgėjų. Šie gręžia eketę po eketės ir tikina, kad ledas – jau pakankamai storas ir saugus. Tačiau civilinės saugos specialistai įspėja: ne visur saugu lipti ant ledo. Be to, reikėtų išbandyti tik žinomo vandens telkinio ledą. tv3.lt primena, kad nederėtų lipti ant ledo tam nepasiruošus. Pajutus, kad ledas aižėja, svarbu nepulti į paniką.

Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams šįkart paleidžiant išslaugytus ruoniukus atgal į Baltiją, prireikė nemažai rankų: šiemet muziejuje išslaugyta rekordiškai daug – net devyni rastinukai. Vieno ruoniuko išgelbėti nepavyko – jis buvo per silpnas. Dar viena rastinukė lauks pavasario – ji savarankiškai dar neišgyventų. Kartu su pakrantėje rastais ruoniais paleistas ir muziejuje atsivestas mažylis.

Aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad nuo penktadienio, gegužės 15 d., visą mėnesį – iki birželio 15 d. – draudžiama gaudyti žiobrius, bet nuo gegužės 16 d. jau leidžiama žvejoti kiršlius ir salačius, nuo gegužės 21 d. – sterkus. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21 d. jau galima žvejoti ne tik sterkus, bet ir karšius.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Stintas pradėję traukti pamario žvejai tikisi geresnio laimikio nei pernai, kai stintmetis buvo bene prasčiausias per paskutinius 30 metų. Tačiau šiemet gana stipriai krito stintų kaina, nes pamaryje nepasirodė šių žuvelių supirkėjų iš kaimyninių šalių. Tinklus Rusnės žvejai šiemet sako pradėję mesti jau kovo pradžioje – maždaug savaite anksčiau nei įprastai.

Klaipėdos uosto akvatorijoje ir Nemuno deltos regioniniame parke praėjusį savaitgalį aplinkosaugininkai, patikrinę arti 700 žvejų mėgėjų, nustatė net 70 pažeidėjų. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos kontrolės pareigūnai, talkinant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, domėjosi, ar stintas nuo krantinių Klaipėdos uosto akvatorijoje gaudę žvejai yra drausmingi.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono pareigūnai kartu su neetatiniais inspektoriais vykdė akcija „Lydeka“. Gyvosios gamtos reido metu surašyti penki protokolai. Telšių rajone ant Eigirdžių miestelio tvenkinio ledo buvo pastebėtas žvejys. Žvejo leidimo piliečiui V.R. gimusiam 1958 m. nereikėjo, nes vyras turėjo neįgaliojo pažymėjimą.

Asta Kažukauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuršių mariose prie Nidos krantų gelbėtojams teko gelbėti ant atskilusios ledo lyties atsidūrusius 9 žvejus. Pranešama, kad žvejai nenukentėjo. Šiomis dienomis minios žvejų traukia ant Kuršių marių ledo, nors specialistai įspėja, kad ledas netvirtas ir lipti ant jo pavojinga – ypač stiprėjant vėjui.

Žiemiški orai pajūryje pradžiugino stintos mėgėjus – žvejų tinkluose ši agurkais kvepianti žuvis spurda vis dažniau. Tiesa, pasak vietos žvejų, kol kas laimikis nėra itin gausus – per naktį į tinklus pakliūva vos keliasdešimt kilogramų stintų. Jei oras palankus, pavyksta sužvejoti maždaug 100 kilogramų.

Rusijos žvejai šiemet sugavo 3,976 mln. tonų žuvų ir kitų jūros gėrybių - 2,5 proc. mažiau nei prieš metus, antradienį pranešė Valstybinis žuvininkystės komitetas ("Rosrybolovstvo"). Laimikis Baltijos jūroje padidėjo 6,1 tūkst. tonų iki 46,1 tūkst. tonų, Azovo ir Juodojoje jūrose - 20,6 tūkst. tonų iki 49,7 tūkst. tonų, Kaspijos jūroje - nepakito - 36,9 tūkst. tonų, šiaurės jūrose - sumažėjo 27,4 tūkst. tonų iki 564,7 tūkst. tonų, Tolimųjų Rytų jūrose - 117,9 tūkst. tonų iki 2,652 mln. tonų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, jau užšalo mažieji vandens telkiniai šalies rytų ir šiaurės rytų rajonuose. Per keletą dienų ledu pasidengs daugelis ežerų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministerija primena žūklės ant ledo taisykles ir ragina elgtis atsakingai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių.

Jau ne vienerius metus galioja supaprastinta tvarka, kai nedidelių laivų žvejai, neprivalo skrosti žuvų, būdami jūroje, sutvarkyti pagautą laimikį jie gali grįžę į krantą, vis dėlto ne visada tokių taisyklių yra paisoma. „Svarbiausia taisyklė – tai saugumas. Žvejai turi pasirūpinti savo saugumu, ir jeigu oro sąlygos yra netinkamos žvejybai, nedelsiant grįžti į krantą.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienį nutraukė Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paiešką Lietuvos teritorinuose vandenyse, tačiau paiešką tęsia Latvijos jūrų gelbėjimo tarnybos. „Prieš pietus mūsų gelbėjimo koordinavimo centras nutraukė paieškos ir gelbėjimo operaciją, apie 11 valandą grįžo mūsų sraigtasparnis, nes jau nebuvo tikimybės mūsų teritoriniuose vandenyse rasti žvejus.

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras šeštadienio rytą atnaujino Baltijos jūroje su dviem žvejais penktadienį dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. „Penktadienį vakare, apie 11 valandą, gelbėjimo operacija buvo nutraukta, karinių pajėgų laivas „Sūduvis“ grįžo į uostą.

LRT.lt Spalio 24 d. pavakare Lietuvos kariuomenės Kariniu jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo Baltijos jūroje su dviem žvejais dingusio žvejybinio boto paieškos ir gelbėjimo operaciją. Dingusių žvejų ieško Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis „Mi-8“. Paieškos ir gelbėjimo operaciją Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras pradėjo po to, kai apie 17.30 val.

Ilgai laukę grybautojai plūstelėjo į miškus. Šiemet kaip niekada pridygo daug baravykų. Tačiau jų prisirinkus pilnus krepšius ne visiems pavyksta sėkmingai surasti namus. O kartais grybautojai netgi neatsimena ar jie išėjo grybauti, ar žvejoti. Policijos departamentas kasdien informuoja apie pasiklydusius grybautojus.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Juodkrantėje prasidedanti tradicinė Žvejo šventė šiemet vėl suvienys visus aplink marias išsibarsčiusius žvejus. Senomis žuvininkystės tradicijomis apipintoje Žvejo šventėje daug dėmesio skiriama Kuršių nerijos kultūros paveldui.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį.

Lietuvą pasiekė puiki žinia iš Europos Komisijos. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 2014–2020 metų laikotarpiui padidino Lietuvai skirtų lėšų sumą. Šiomis dienomis vyksta Europos Komisijos dvišaliai susitikimai su valstybių narių ambasadoriais ir žuvininkystės atašė, kurių metu jie informuojami apie jų šaliai skiriamą EJRŽF paramos bendrą sumą 2014–2020 metams.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Žuvininkystės tarnybos duomenimis, daugėja žvejybos pažeidimų Baltijos jūroje. Įsigaliojus naujam Žuvininkystės įstatymui, greta jau taikomų piniginių nuobaudų už pažeidimus pradedami skaičiuoti baudos taškai. Surinkus tam tikrą jų skaičių, žvejybos įmonės gali netekti leidimų žvejoti. Iš 100 Lietuvos žvejybos laivų tik maždaug dešimtadalis išplaukia į tolimesnius vandenis.

Kokios stebuklingos žuvys stintos, kad vyrai dėl jų rizikuoja gyvybe! Agurkais kvepiančios žuvelės jau apsėdo ne tik Žemaitijos vyrus. Link jūros traukia žvejai iš sostinės ir kitų miestų. Vyrai lipa ant ledo ir dėl kitų žuvelių – seliavų. Tik ne ant Kuršių marių, o ant Alaušo, Drūkšių, Tauragno ir kitų gilių Aukštaitijos ežerų. Kaip patiekti šias žuvis, aukštaičiai žino nuo seno. Seliavos net įtrauktos į kulinarinio paveldo produktų sąrašą.

  Kuršių marios antradienį pasiglemžė dviejų žvejų gyvybes. Vieno jų kūnas nerastas, tačiau gelbėjimo operacija nutraukta dėl didelės srovės.   Iš viso ankstų antradienio rytą Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie tris įlūžusius žvejus. Nelaimė žvejus ištiko mariose 12 kilometrų nuo Klaipėdos, apie kilometrą nuo kranto iš Kairių poligono pusės.

Klaipėdoje esančios Kuršių marios vakar buvo nusėtos poledinės žūklės entuziastų. Tačiau dviem ekstremalams ši išvyka vos nesibaigė tragiškai. Dėl tam tikrose vietose nesusidariusio atitinkamo storumo ledo sluoksnio įlūžo du vyrai ir paniro į ledinį vandenį. Vienam pavyko išsikapanoti pačiam, o kitą ištraukė netoliese buvę žvejai. Apie šį incidentą pranešimo sulaukę ugniagesiai gelbėtojai atvyko, kai abiem nelaimėliams jau buvo pavykę atsidurti ant kranto.

Savaitgalį visoje Lietuvoje bus organizuojami aplinkosaugininkų reidai. Jų metu inspektoriai tikrins, ar žvejai mėgėjai atsakingai pasiruošę žūklei ir ar turi leidimus žvejoti. Vandens telkinius padengęs ledas traukia žūklės ant ledo mėgėjus visoje Lietuvoje. Seklesniuose ežeruose ledo storis siekia daugiau kaip 10 cm, bet giliuose, pratekančiuose ežeruose ir upėse vis dar yra rizikos įlūžti. Grėsmių ant ledo kelia ir netinkamas pasiruošimas tokiai žūklei.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas. Pasak prezidentės spaudos tarnybos, šalies vadovė pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais. Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Planuojama, kad pirmoje žvejų konferencijoje Kaune dalyvaus keli šimtai žvejų. Į ją susirinkę žvejai mėgėjai iš visos Lietuvos aptars žūklės padėtį ir mėgėjų žvejybai gresiančius pavojus. Šiuo metu vienas pagrindinių žvejų nuogąstavimų – kai kurių Seimo narių ketinimai į šalies vandens telkinius grąžinti verslinę žvejybą, kuri, anot žvejų, greta ekonominės naudos turi didelį šalutinį poveikį.

 Šeštadienio vakarą, panaudojus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį ir patrulinį laivą, išgelbėti į nelaimę Baltijos jūroje patekę keturi žvejai. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, apie 18.00 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą, kad Baltijos jūroje dėl variklio gedimo dreifuoja 5 metrų ilgio plastikinė motorinė valtis su keturių žvejų įgula ir nežino tikslios savo buvimo vietos.

Jakutijoje (Rusija) suimtas žvejys, vienas iš įtariamųjų kanibalizmu pernai žvejybos metu, kai mįslingai Sutamo upėje prapuolė du Saratovo srities gyventojai, praneša vesti.ru. Įtariamuosius gelbėtojai aptiko 2012-ųjų lapkritį, išsekusius ir sušalusius. Tuomet vienas iš išgyvenusiųjų, vietos medžiotojas Aleksandras Abdulajevas prisipažino, kad Saratovo srities gyventoją Andrejų Kuročkiną jie suvalgė su kitu žveju po to, kai šis numirė. Vėliau specialistai miške surado žmogaus griaučius.

  Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Juodkrantėje vyko Pamario krašto žvejo šventė. Jos dalyviai supažindinti su Pamario krašto žuvininkystės tradicijomis, o aplink marias išsibarsčiusių miestelių bendruomenių komandos varžėsi linksmose žvejų rungtyse. Pamario krašto žvejo šventėje daugiausia dėmesio skirta Kuršių nerijos kultūros paveldui ir žuvininkystės tradicijoms.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros pareigūnai, pirmadienį gavę žvejo mėgėjo pranešimą apie brakonieriavimą Varduvos upės Juodeikių tvenkinyje, surengė pasalą ir sulaikė pažeidėją, kuris gumine valtimi gaudė žuvis, naudodamas prie mėgėjų žvejybos įrankių pritvirtintas iki 20 metrų ilgio gumas. Ir valtis, ir įrankiai bus konfiskuoti.

Parengtas naujas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo gali būti uždrausta verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje 300 metrų nuo jūros kranto linijos ir 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų, sužlugdytų smulkiausias žvejų įmones.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Naktį iš šeštadienio į sekmadienį tikrinta informacija pasitvirtino: pagėgiškių ištrauktame tinkle aptiktas nemenkas laimikis. Petro Survilo nuotrauka Pagėgių savivaldybėje siaučiančius brakonierius ėmė tramdyti Tauragės aplinkosaugininkai. Panašu, kad tvarkai neabejingiems pagėgiškiams Tauragės pareigūnai atrodo patikimesni – informacija apie rengiamus ar vykdomus nusikaltimus iš Pagėgių savivaldybės kažkodėl keliauja ne į Pagėgių, bet į Tauragės aplinkos apsaugos agentūrą.

Ši istorija – apie gana senus įvykius. Ji prasidėjo prieš 60 metų, tačiau griaunanti banga, kurią sukėlė tie įvykiai, atsirito iki mūsų dienų. Tai istorija apie įvykius, vykusius toli nuo mūsų – Afrikoje. Taigi, už kelių tūkstančių kilometrų; bet kažkas panašaus gali nutikti bet kur – ir Amerikoje, ir Azijoje ir pas mus, ir bet kada.

Du žvejai iš Kiribačio buvo išgelbėti po beveik keturias savaites trukusio dreifo Ramiajame vandenyne – jie išgyveno valgydami vien žalią žuvį ir gerdami lietaus vandenį, pranešta trečiadienį.

 Asta Kažukauskienė si žiema pamario žvejus gali palikti be stintų ir be pagrindinio pavasario uždarbio. Pernai stintmetis buvo rekordiškai geras ir tokiu metu jau pasibaigęs, o šiemet –žvejyba tinklais dar neprasidėjo, nes pamarys užšalęs. Ant labai netvirto Nemuno deltos upių ledo lipantys ir meškerėlėmis agurkais kvepiančias žuveles traukiantys žvejai mėgėjai sako, kad laimikiai visai neblogi – per dieną teigia pagaunantys po pora–trejetą kilogramų.

 Žvejams neįžengiama zona paskelbtoje Panevėžio Senvagėje – uždususių žuvų kapinynas. Pakrantėse ant sniego jau kelios dienos mėtosi dešimtys nugaišusių kuojų. Telkinį apleidusia Savivaldybe besipiktinantys žvejai pranašauja nutirpus ledui Senvagėje tikrą ekologinę katastrofą. „Varnos jau dabar suka ratus virš žuvų gaišenų, bet pamatysite, kas dėsis, kai sušils. Senvagė dvoks kaip kūdra“, – portalui sekunde.lt sakė žvejys Rimgaudas Bajorūnas.

Žvejus, ateinantį savaitgalį susiruošusius žvejoti ant Kuršių marių ledo, Aplinkos ministerija įspėja, jog tai gali būti pavojinga, nes dėl pradėjusio aižėti ledo gali kilti grėsmė jų saugumui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo penktadienio virš Baltijos jūros prognozuojama aktyvi ciklonų veikla. Penktadienį ir šeštadienį šiaurės vakarų vėjas turėtų sustiprėti iki 15-18 metrų per sekundę, o sekmadienį - net iki 20-23 metrų per sekundę.

 Baltijos jūros tarša didėja, o Lietuvos priekrantės žvejai baiminasi, kad dėl vos prasidėjusios suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Kiaulės nugaroje, skandinamas gruntas gali teršti Lietuvos krantus skalaujančius vandenis ir žuvis išginti toliau nuo priekrantės. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už geresnę stintų žvejybos vietą šiemet nepagailėta net 36 tūkstančių litų. Pernai siūloma suma buvo šeštadaliu mažesnė. Kova dėl stintų žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Į kai kurias vietas nesulaukta nė vieno pretendento, tačiau siūlomos sumos, už galimybę kai kuriose vietose tinklais traukti neršti plaukiančias stintas, sumušė visus rekordus.

Daugumai šalies vandens telkinių pasidengus pakankamai stora ledo danga, į poledinę žūklę išsiruošia vis daugiau žvejybos mėgėjų. Siekdami patikrinti, ar jie yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialias apsaugos priemones – smaigus, kurie yra privalomi žvejojantiems ant ledo, aplinkosaugininkai ateinantį savaitgalį visoje šalyje rengia reidą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Nuo Naujųjų metų žuvų kvotos Baltijos jūroje žvejojančioms įmonėms turėjo būti paskirstytos pagal naują tvarką – ne metams, kaip iki šiol, bet dešimčiai metų. Žvejams tokiu atveju verslą planuoti būtų patogiau, tačiau dauguma iš jų naujai tvarkai priešinasi. Todėl jos įsigaliojimas kol kas sustabdytas, o žvejoti kurį laiką bus galima kvotas pasiskirsčius pagal senąsias taisykles.

Penktadienį anksti ryte Vilniuje, į Žaliųjų ežerų gatvėje esantį Balsio ežerą įlūžo trys vyrai. Netoliese buvęs žmogus pamatė, kad plonas ledas neatlaikė trijų vyrų ir jie paniro į vandenį rašo delfi.lt. Gyventojas iš karto puolė skambinti greitajai pagalbai. Abu vyrai buvo ištraukti apie 9 valandą. Sušalę ir išsigandę jie perduoti medikams. Dar vieno vyriškio teko paieškoti kiek ilgiau. Apie 9.25 val. vyras buvo ištrauktas iš ledinio vandens.

Gruodžio 22 d. 14.46 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš Bendrojo pagalbos centro (tel.112) gavo pranešimą, kad į jūrą su gumine motorine valtimi (su pakabinamu varikliu) išplaukusiems dviems žvejams nepavyksta paleisti variklio, irklai sulūžę ir jie nebegali grįžti į krantą. Tuo metu jie buvo nutolę 8 jūrmylės nuo uosto vartų į šiaurės vakarus ir dreifavo vakarų pusėn tolyn į jūrą.

Klaipėdos miesto turgaviečių prekystaliai lūžta nuo stintų. Nors daugelis pirkėjų mieliau renkasi tas, ant kurių užrašyta "lietuviškos", tačiau žvejai pataria nesibodėti ir vadinamųjų latviškų. Kadangi visos jos sugautos toje pačioje Baltijos jūroje, rašo "Vakarų ekspresas". Šiuo metu naujajame turguje kilogramo stintų kaina svyruoja nuo 10 iki 15 litų. Pigiau įvertintos sušaldytos ir pavadintos "latviškomis". O brangesnės esą sugautos ties Lietuvos pakrante ir yra visiškai šviežios.