žvalgyba

Sekmadienį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė, kad tiems, kurie padės Ukrainai sugauti ir į nelaisvę uždaryti buvusį Donbaso separatistu vadą Igorį Girkiną, bus skiriama 100 tūkst. JAV dolerių vertės premija. Šią žinią „Facebook“ paskyroje paskelbė gynybos ministerijos atstovai. Priduriama, kad vienas iš žinomiausių rusų teroristų nusprendė ir vėl dalyvauti kare prieš Ukrainą.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrai sutarė didinti budrumą ir žvalgybinės informacijos apsikeitimą Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą regionuose siekiama po praėjusios savaitės dujotiekio „Nord Stream“ sprogimų. „Smerkiame neseniai įvykdytus išpuolius prieš „Nord Stream“ dujotiekį. Visi suprantame, kas už to stovi.

Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime. JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Aukštesnės klasės dviejų asmenų kambarys viename prašmatniausių Miuncheno viešbučių buvo rezervuotas vienai moteriai iš Rusijos. „Mandarin Oriental“ didžiuojasi savo penkių žvaigždučių įvertinimu bei prabangiu baru ant stogo ir savo svečiams žada „nesenstantį ir įmantrų žavesį“, kartu su „aukščiausio lygio aptarnavimu“. Tai tokia aplinka, kurioje net paties įtakingiausio žmogaus Rusijoje dukra gali pasijausti lyg namuose.

Rusijos įgyvendintas Ukrainos užpuolimas buvo grįstas klaidingais žvalgybiniais duomenimis. Pasitikėdama jais Rusijos politinė vadovybė tikėjosi nesulaukti didelio pasipriešinimo Ukrainoje, tačiau tikrovė buvo priešinga, o karas tęsiasi jau pusę metų.  „The Washington Post“ kelis mėnesius vykdė Rusijos žvalgybinės veiklos Ukrainoje tyrimą ir padarė penkias svarbiausias išvadas.

Ukraina pasiryžusi investuoti į Lietuvos įmones, kurios galėtų operatyviai gaminti karui su Rusija reikalingus žvalgybinius dronus, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministras, antradienį Vilniaus rajone, Kyviškių aerodrome, dalyvaudamas Lietuvos bepiločių orlaivių vystytojų renginyje, teigė, kad paskutinio vizito metu Kyjive Lietuvos pramonės galimybes padėti Ukrainai kare aptarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Šiais metais nei Rusija, nei Ukraina, tikėtina, nepasieks reikšmingų karinių pergalių, BBC pareiškė Didžiosios Britanijos kariuomenės žvalgybos vadas, generolas-leitenantas Genas Hockenhullas. Jis taip pat pažymėjo, kad šiame kare jį nustebino Vakarų šalių vienybė ir prastas Rusijos kariuomenės pasirodymas. Jis pažymėjo, kad britų žvalgyba įdėmiai stebi situaciją fronte ir vertina rusų galimybes panaudoti branduolinį ginklą.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Po penkių mėnesių  invazijos į Ukrainą Rusija aktyviai formuoja naujus batalionus ir kuria dar vieną korpusą. Tai pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadym Skibitsky, praneša „Radio Svoboda“. Kaip pažymėjo pareigūnas, iki liepos pabaigos Rusijos Federacija planuoja suformuoti 16 naujų batalionų. „Įsakymą formuoti tokius batalionus gavo apie 50 Rusijos Federacijos subjektų, skaičius svyruoja – 500-600 žmonių.

Žvalgyba sužinojo, kaip okupantai užmaskuoja šovinius, skirtus pristatyti į Chersono sritį. Nauji amunicijos sandėliai įrengiami civiliniuose pastatuose – kultūros ir švietimo įstaigose, pažymėjo Ukrainos gynybos ministerija, skelbia UNIAN.ua. Rusai, prisidengdami humanitarine pagalba, pradėjo importuoti amuniciją į Chersono sritį. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Pagrindinis žvalgybos direktoratas.

Rusijos žvalgyba bando verbuoti pareigūnus Latvijos pasienio regionuose. Apie tai praneša Latvijos VSD, rašo rus.delfi.lv.   Jų žiniomis, Rusijos ir Baltarusijos specialiosios tarnybos yra suinteresuotos sužinoti šalies valstybės paslaptis ar kitus riboto naudojimo duomenis. Tokia informacija ateityje galėtų būti panaudota atnaujinant Rusijos Federacijos operatyvinius planus, jei situacija peraugtų į platesnį karinį konfliktą.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Seimui nepavyko iki liepos paskirti žvalgybos kontrolierių, šių naujų pareigūnų paskyrimas nukeltas rudeniui. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad tai bus vienas pirmųjų parlamento darbų pradėjus rudens sesiją rugsėjį. „Tai bus vienas pirmųjų darbų rudenį“, – teigė ji. Seimo vadovė anksčiau planavo mažiausiai vieno žvalgybos ombudsmeno kandidatūrą parlamentui pateikti birželio pabaigoje, tačiau, anot jos, to padaryti nepavyko dėl porą savaičių trukusio opozicijos boikoto.

130-ąją karo Ukrainoje dieną rusų okupantai toliau apšaudo miestus ir civilius objektus. Rytų Ukrainos Slovjansko mieste žuvo bent šeši žmonės. Šalies karinių pajėgų Generalinis štabas skelbia, kad gynėjai traukiasi iš Lysyčansko. Ukrainos vadovas sako, kad tai padaryta saugant žmones.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad Rusija kovos iki pat galo, nes karo pabaiga šiai šaliai prilygtų valstybingumo žlugimui, rašo UNIAN. Jis pareiškė, kad pritaria savo kolegoms iš Vakarų dėl Rusijos kariuomenės moralinių problemų, tačiau vis tik netiki, kad rusai savanoriškai paliks okupuotas Ukrainos teritorijas. „Jei Rusija dabar pripažins, kad jai nepavyko nugalėti Ukrainos, tai bus ne Putino sistemos žlugimas, o valstybingumo žlugimas.

Nuo birželio pradžios Rusijos aukščiausioji vadovybė iš svarbiausių operatyvinio vadovavimo pozicijų kare prieš Ukrainą pašalino kelis generolus, rašo UNIAN. Donbaso pajėgoms vadovauti buvo paskirtas generolas Sergejus Surovikinas. Apie tai „Twitter“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, tarp nušalintų generolų yra generolas pulkininkas Andrejus Serdiukovas, oro desanto pajėgų vadas.

Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Chersono srityje buvo susprogdintas kolaboranto Oleksijaus Kovaliovo automobilis, rašo UNIAN. „Galiu patvirtinti, kad buvo atliktas tam tikras veiksmas. Automobilis tikrai buvo susprogdintas. Kokios būklės yra šis kolaborantas ir išdavikas, sužinosime“, – sakė A. Budanovas. Dar kiek anksčiau pasirodė pranešimų, kad rusų kolaborantas O. Kovaliovas buvo likviduotas.

Ukrainoje naikindami sausumos taikinius Rusijos bombonešiai veikiausiai naudoja septinto dešimtmečio laikų sunkiąsias priešlaivines raketas, teigiama šeštadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje. Šios raketos, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, anuomet buvo skirtos lėktuvnešiams naikinti.

JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse įsakė išslaptinti žvalgybos informaciją, nes JAV partneriai ir sąjungininkai skeptiškai sutiko Jungtinių Valstijų pareigūnų pareiškimus, kad Rusija ketina veržtis į Ukrainą. Apie tai CNN pranešė JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haynes. Rusijos plataus masto atakos prieš Ukrainą išvakarėse JAV žvalgybos pareigūnai paaiškino situaciją JAV politikams, sakė A. Haynes.

Seimui antradienį pateikus siūlymą žvalgybai suteikti didesnę prieigą prie bankinės informacijos, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog tokie ketinimai yra nepagrįsti.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sako, kad karas su Rusija rugpjūčio viduryje pasieks lūžio tašką, o dauguma kovinių veiksmų baigsis iki metų pabaigos. Išskirtiniame interviu „Sky News“ generolas K. Budanovas taip pat pareiškė, kad Rusijoje jau vyksta perversmas, kuriuo siekiama pašalinti Vladimirą Putiną. Jis taip pat pridūrė turintis informacijos, kad V. Putinas sunkiai serga vėžiu.

Vykstant karui Ukrainoje, JAV parengė instrukcijas savo žvalgybos institucijoms, kaip keistis žvalgybos informacija su Ukraina. Pranešama, kad uždrausta teikti duomenis Ukrainai apie Rusijos generolų buvo vietas.  Tokį sprendimą JAV priėmė siekdamos išvengti įtampos augimo santykiuose su Rusija, praneša „The Washington Post“. Leidinio teigimu, žvalgybos pareigūnų vidaus instrukcija nustato du atitinkamų rūšių informacijos draudimus.

Buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir buvęs „MG grupės“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis apskundė nuosprendį politinės korupcijos byloje. Pirmosios instancijos teismo balandį išteisinti kaltinamieji prašo netinkamais pripažinti byloje esančius kriminalinės žvalgybos duomenis. „Apeliacinis skundas yra pateiktas, ginčijam motyvus, faktinių bylos aplinkybių neatitikimą bylos aplinkybėms, kas yra nustatyta.

Jungtinės Valstijos suteikė žvalgybos informaciją, kuri padėjo Ukrainos pajėgoms nužudyti daug Rusijos generolų, žuvusių Ukrainos kare, trečiadienį pranešė laikraštis „New York Times“, remdamasis aukštais JAV pareigūnais. Nukreipta pagalba yra dalis įslaptintų JAV prezidento Joe Bideno administracijos pastangų teikti Ukrainai mūšio lauko žvalgybos duomenis realiuoju laiku, rašoma laikraštyje.

Prezidentūra tarė žodį apie Lietuvos žvalgybos organų paskelbtą ataskaitą, kurioje minimos grėsmės nacionaliniam saugumui. „Vertinti vien 2021 metus būtų sudėtinga, turint omenyje ir matant įvykius jau 2022 metais ir karą pradėtą prieš Ukrainą, bet tai, ką matėme į 2021 metais turbūt buvo įžanga ir įvadas į dabar vykstančius procesus.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Kaip žvalgybos agentūros vadovui, tai buvo stulbinantis pareiškimas. „Manome, kad Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą“, - Australijoje užtikrintai pareiškė vienos iš trijų britų žvalgybos agentūros GCHQ viršininkas, seras Jeremy Flemingas. „The Guardian“ rašo, kad po šio pareiškimo britų internautai nesutaria dėl tokių teiginių būtinumo.

Europos žvalgybos tarnybos gana lėtai reaguoja į besiplečiančią slaptų Kremliaus operacijų užsienyje apimtį, rašo financialtimes.com. Štai scena, kuri labiau tiktų Ostino Pauerso šnipų farsui nei Johno le Carré Šaltojo karo laikų siužetui. „Aš pasakiau Maskvai, kad tu toks geras berniukas“, - sakė Rusijos GRU karinės žvalgybos tarnyboje dirbantis pulkininkas leitenantas Sergejus Solomasovas savo kontaktui slovakui Bohusui Garbarui.

Rusija keičia karo Ukrainoje taktiką – planuoja perimti Donbaso ir kitų regionų šalies rytuose kontrolę. Aiškėja data, iki kada Rusijos kariuomenė ketina užgrobti šias teritorijas. JAV žvalgybos pareigūnai atskleidė, kad Vladimiras Putinas ruošia planus užimti Donbasą ir rytų Ukrainą jau gegužės pradžioje. Kaip skelbia CNN, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria nemenką spaudimą – jis turi pademonstruoti, kad gali pasiekti pergalę.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas, brigados generolas Kyrylas Budanovas nesistebi, kad Rusija menkai prasiveržė puldama Ukrainą. Jo teigimu, apie Rusijos žingsnius dar prieš jiems įvykstant Ukraina gauna informacijos iš savo šaltinių, dalis jų – Kremliaus viduje, Vladimiro Putino artimiausiame rate. „Turime šaltinių, daug šaltinių, kurie mums dirba“, – interviu gynybos temomis rašančiam leidiniui „Coffee or Die Magazine“ sakė K. Budanovas. „Mūsų šaltiniai yra visur.

Daugiau kaip dvi savaites tęsiantis karui, kuriame tikėjosi paimti viršų per dvi dienas, Vladimiras Putinas yra piktas ir nusivylęs dėl savo kariuomenės nesėkmių, ir nori paskleisti Ukrainoje daugiau smurto ir griovimų, mano JAV žvalgybininkai. Pareigūnai pastarosiomis dienomis viešai sakė nerimaujantys, kad Rusijos prezidentas eskaluos konfliktą ir bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą. Rusija vis dar turi didžiulį karinį pranašumą ir gali ištisas savaites bombarduoti šalį.

TV3 žurnalistai pateko į vietą, kur ieškota slapto Centrinės žvalgybos agentūros (ČŽA) kalėjimo Vilniaus pakraštyje. Jame daugybė amerikietiškų atributų ir kambarių be jokių langų. Ir nors Lietuva oficialiai neigia, kad jame galėjo būti kalinami Rugsėjo 11 išpuolių teroristai, Lietuvos Vyriausybė vienam teroristui jau pervedė 130 tūkst eurų kompensaciją. Netoli Vilniaus esantis slaptas saugumiečių pastatas išgarsėjo visame pasaulyje.

Lietuva pervedė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priteistą kompensaciją vienam iš Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizatorių palestiniečiui Abu Zubaydah'ai (Abu Zubaidai) už neteisėtą kalinimą vadinamajame Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjime netoli Vilniaus.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad pajamos, kurias Baltarusija gauna iš prekybos trąšomis, gabenant jas per Lietuvą padeda palaikyti nedemokratišką režimą ir tai neatitinka Lietuvos nacionalinių interesų. VSD neįžvelgia grėsmės šalies saugumui pastangose stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.  „Kad mes turėtume kažkokios informacijos, kuri aiškiai mums indikuotų, kad tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui, kol kas neturime.

Seimo nariai pritarė visiškai naujos Žvalgybos kontrolierių įstaigos sukūrimui, kuri turėtų prižiūrėti Lietuvos civilinę ir karinę žvalgybą. Tačiau mūšis dar nebaigtas, nes prezidentas Gitanas Nausėda savo patarėjų lūpomis ne kartą yra išsakęs itin kritišką nuomonę, kad tokia institucija galėtų pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos. Plenariniame posėdyje už naujos institucijos sukūrimą balsavo 91 parlamentaras. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento pritarimo.

Valdantiesiems su kai kuriais opozicijos atstovais sutarus kurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą bei Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako atvirai: tokio kontrolieriaus egzistavimas sudarytų prielaidas politinei įtakai, gali sukelti visuomenės ir užsienio partnerių nepasitikėjimą Lietuvos žvalgyba, tuo gali pasinaudoti mūsų šaliai priešiškos jėgos.

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto.

Keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo, teigia prezidentas. „Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė Gitanas Nausėda.

Spalį iš Rusijos ambasados Berlyne viršutinio aukšto iškrito Rusijos diplomatas, jis žuvo, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“. Tai paaiškėjo tik dabar. Nors skelbiama, kad nelaimė nutiko spalio 19 d., apie jį paskelbta tik lapkričio 5 d. Nurodoma, kad kūną rado policininkas, saugantis ambasadą. Nėra žinoma, kad asmuo iškrito, jau būdamas negyvas, ar žuvo dėl smūgio.

Rusija stabdo bendradarbiavimą su NATO, pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Teigiama, kad tai yra atsakomasis žingsnis į rusų diplomatų, kurie NATO teigimu užsiėmė žvalgybine veikla, išsiuntimą iš Briuselio. Ministro teigimu, savo veiklą nutrauks ir Šiaurės Atlanto aljanso informacijos biuras Maskvoje.

„Facebook“ planai leisti šifruoti susirašinėjimus visose savo platformose galėtų trukdyti iki 20 mln. vaikų išnaudojimo vaizdų aptikimui kasmet, tvirtina policijos pareigūnai. Nacionalinės nusikaltimų agentūros (NNA) grėsmių valdymo direktorius Robas Jonesas sakė, kad socialinių tinklų įmonės planas įdiegti visapusišką šifravimą neleis pareigūnams atlikti žvalgybos, leidžiančios jiems išgelbėti išnaudojamus vaikus, rašo theguardian.com.

Katės yra paslaptingi, tylūs, smalsūs naminiai gyvūnai. Galbūt nenuostabu, kad kadaise naminės katės buvo laikomos idealia šnipinėjimo priemone. Dar septintajame dešimtmetyje JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) išleido milijonus dolerių ir metus dirbo kurdama kiborgą-kačiuką šnipą, skirtą sovietų šnipinėjimui ir informacijos gavimui. Amerikiečių nelaimei, jų svajonės apie katiną šnipą žlugo anksčiau laiko, kai šį projektą tariamai suvažinėjo taksi automobilis.

Vedusio lietuvio nuotykiai Baltarusijoje vos nesibaigė liūdnai. Nusprendęs leistis į vienos nakties nuotykį su bare sutikta mergina, vyras pateko į iš anksto paspęstus Baltarusijos žvalgybos spąstus. Lietuvis gavo pasirinkimą – arba žmona sužino apie jo posūkį „į kairę“, arba jis imasi šnipinėti savo tėvynę.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino vidaus žvalgybos agentūrą saugoti nuo Vakarų bandymų „supančioti“ šalį, Europos Sąjungai susitarus dėl naujų sankcijų Maskvai. Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė savo žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų, pastaruoju metu ES ir Jungtinėms Valstijoms nusprendus taikyti naujas baudžiamąsias priemonės dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo.

Tarptautiniai ginkluotės mažinimo susitarimai nespėja paskui technologijų kaitą. Dalis naujų sistemų, kurios šiuo metu yra kuriamos ir išbandomos Rusijoje, nepatenka į susitarimus, o netrukus gali atsirasti Norvegijos pašonėje, perspėja šios šalies kariuomenės atstovai. Kasmetinėje Norvegijos žvalgybos tarnybos (NIS) ataskaitoje teigiama, kad tokios ginkluotės tikslas gali būti siekis lengviau išvengti priešraketinės gynybos sistemų arba kompensuoti esamos įprastos ginkluotės neefektyvumą.