žvalgyba

Jungtinėje Karalystėje (JK) pastaruoju metu itin padaugėjo su Rusija ir Iranu siejamų pasikėsinimų nužudyti, priešiškoms valstybėms verbuojant nusikaltėlius, kad šie „atliktų juodą darbą“, antradienį pareiškė britų vidaus žvalgybos agentūros MI5 vadovas.

Rusija prie Vokietijos krantų pasiuntė žvalgybinį laivą „Vasilijų Tatiščevą“. Laivas buvo pastatytas devintajame dešimtmetyje, o rusų Baltijos laivyne yra tik du tokie laivai, praneša „Bild“. Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.  Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausiame pranešime apie padėtį Ukrainoje paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija vis labiau centralizuoja vadovavimą nereguliariosioms prorusiškoms pajėgoms, greičiausiai ketindama jas pasitelkti Ukrainai pulti.

Kremlius ir toliau ima „žvanginti branduoliniais ginklais“ tuo metu, kai Vakaruose vyksta svarbios politinės diskusijos, tarytum nevalingai mėgindamas daryti įtaką sprendimų priėmėjams Vakaruose, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje. ISW priminė, jog gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad raketiniai Pietų karinės apygardos daliniai pradėjo pirmą nestrateginių (taktinių) branduolinių ginklų pratybų etapą.

Jungtinės Karalystės policija pirmadienį pranešė, kad pateikė kaltinimus trims vyrams dėl įtariamos pagalbos Honkongo žvalgybos tarnyboms. „Atliekant šį tyrimą visoje Anglijoje buvo atlikta nemažai areštų ir kratų, – sakė Metropoliteno kovos su terorizmu policijos vadovas Dominicas Murphy. Trys vyrai buvo apkaltinti pagalba užsienio žvalgybos tarnybai ir užsienio kišimusi, pažeidžiant 2023 metais priimtą Nacionalinio saugumo įstatymą.

Reaguodamas į politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paskelbtus tektus, Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjas Tomas Gailius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Žvalgybos kontrolierių. Pasak jo, tokiu būdu siekiama išsiaiškinti, kas nutekino informaciją M. Laurinavičiui, bei sureaguoti į, anot T. Gailiaus, skelbiamą šmeižtą apie jo ryšius su Rusija.  „Visų pirma, siekiu apsaugoti savo ir žmonos, vaikų teises į asmens duomenų, gyvenimo neliečiamumą.

Užėmusi Rytų Ukrainos Avdijivkos miestą, Rusijos kariuomenė sparčiau veržiasi į priekį, sakoma penktadienį paskelbtoje atnaujintoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje. „Rusijos sausumos pajėgos (...) sukūrė siaurą pleištą gilyn į Ukrainos teritoriją, kad įeitų į Očeretynės gyvenvietę, esančią maždaug už 15 km į šiaurę nuo Avdijivkos“, – sakoma socialiniame tinkle X paskelbtame pranešime.

Ukrainos kontržvalgyba sulaikė dar devynis kolaborantus, priklausiusius vadinamajai „rinkimų komisijai Nr. 826“, rusų sudarytai tuo metu užgrobtame Chersono srities Berislavo rajone, pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba SBU. Pranešta, kad jau identifikuota jų vadovė slapstosi nuo teisingumo laikinai okupuotoje teritorijoje. Per tyrimą paaiškėjo, kad paskirta eiti pareigas, ji organizavo neteisėtą Rusijos referendumą dėl regiono „įstojimo“ į Rusiją.

Pirmadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad atsistatydino karinės žvalgybos vadovas, prisiėmęs atsakomybę už nesėkmes, atvedusias prie precedento neturinčio spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio.

Žvalgybos kontrolierius planuoja šiemet atlikti žvalgybos tarnybų veiksmų per rinkimų kampanijas patikrinimą. Šį patikrinimą Nortautas Statkus suplanavo atsižvelgdamas į prieš penkerius metus susidariusią situaciją, kai per prezidento rinkimus tikrinti tuometinio kandidato Gitano Nausėdos komandos nariai ir rėmėjai.

Rusijos valdžios institucijos siekia 2024 metais pasamdyti apie 400 tūkst. kontraktininkų, kad palaikytų savo pajėgas Ukrainoje, kurios patyrė didžiulių nuostolių. Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė platformoje „X“ paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje. Rusija ir toliau šaukia karius kiekvieną pavasarį ir rudenį; pavasarinis šaukimas prasidėjo 2024 metų balandžio 1 dieną. Šį pavasarį planuojama pašaukti apie 150 tūkst.

Kremlius sureagavo į vakarykštį Gitano Nausėdos pareiškimą, kad Vladimiro Putino Lietuvoje niekas nebijo. V. Putino atstovas pareiškė, kad bijoti ir nereikia. Tik gerbti ir klausytis. O Lietuvos žvalgyba perspėja, kad artimiausiomis dienomis ir vėl galime pamatyti rusų provokacijų. Saugumo vadovas sako, kad rusai įvairias provokacijas ir išpuolius aktyviau rengia jau metus, o pastaruoju metu situacija kaista.

Vis daugiau piliečių kreipiasi į žvalgybos tarnybas ir praneša, kad juos bandė užverbuoti priešiškų valstybių pareigūnai, savo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Ketvirtadienį visuomenei pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje teigiama, kad Baltarusijos žvalgyba intensyvina savo veiklą prieš Lietuvą ir verbuoja į kaimyninę šalį vykstančius asmenis, bando rekrūtuoti ir diasporos atstovus.

Tikėtina, kad neviešus pernai Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo duomenis pavogė ir paskelbė Rusijos karinės žvalgybos GRU koordinuojami įsilaužėliai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos. Pasak jų, GRU koordinuojama grupuotė pasižymi agresyvia, destrukcines atakas apimančia veikla. Lietuvos žvalgybos duomenimis, ji yra atakavusi privačias IT sektoriaus įmones, teikiančias paslaugas Lietuvos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir svarbioms valstybės institucijoms.

Kinijos žvalgyba vis intensyviau renka informaciją, susijusią su Lietuvos vidaus aktualijomis, skelbiama naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Įspėjama, kad šios valstybės tarnybos gali domėtis ir šiais metais Lietuvoje vykstančiais rinkimais. „Pastaraisiais metais pasikeitė Kinijos žvalgybą dominančios informacijos poreikiai.

Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti tarptautines sankcijas, nurodoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Ketvirtadienį Seime Lietuvos žvalgybos tarnybos pristatys metinį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kaip ir kasmet jį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms, jų žvalgybų tarnybų veiklai. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į asmenis, judėjimus ar reiškinius, turinčius įtakos saugumui šalies viduje.

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Pasaulio karinės ekonomikos ir strategijos instituto atidarymas Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje yra ženklas, liudijantis glaudesnę Rusijos akademinės bendruomenės ir gynybos sektoriaus sąveiką. Apie tai JK gynybos ministerija pranešė naujausioje žvalgybos duomenų apie karą Ukrainoje suvestinėje, kasdien skelbiamoje platformoje „X“. „2024 metų vasarį prie Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos įsteigtas naujas karinių tyrimų institutas.

Skripalius nuodijusio Rusijos karinės žvalgybos specialiojo dalinio žudikas ir šnipas Vilniuje sėdėjo greta profesoriaus Vytauto Landsbergio „Laisvosios Rusijos forumo“ renginyje. Ši istorija nutiko 2017-aisiais, ją dabar atskleidė leidinio „The Insider“ tyrimas. Tačiau, pasak ekspertų, Lietuvos institucijos iš jos turi ką pasimokyti ir dabar.

Rusija tikisi, kad pergalė prieš Ukrainą padės jai atgauti buvusių Sovietų Sąjungos respublikų kontrolę. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai kalbama Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU) vadovo Oleksandro Lytvynenkos autoriniame straipsnyje, kuris buvo paskelbtas leidinyje „The Economist“ ir tarnybos tinklalapyje.

Estų Saugumo policijos departamentas (KaPo) antradienį pranešė šio mėnesio pradžioje sulaikęs Rusijos pilietį, įtariamą žvalgybine veikla prieš Estiją ir parama žvalgybinei veiklai. Jis sulaikytas sausio 3-iąją. Šis asmuo identifikuotas kaip Viačeslavas Morozovas, iki sulaikymo dirbęs Tartu universitete. „Valstybės agresorės žvalgybos tarnybų susidomėjimas Estija išlieka didelis“, – pranešime žiniasklaidai, perduotame BNS, teigė Saugumo policijos generalinis direktorius Margo Palossonas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ragina valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių. Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas sako manantis, kad prokuratūra padarė viską, kas buvo įmanoma, norint apsaugoti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėją.

Lietuvoje esančius baltarusių opozicijos ir verslo atstovus bandoma verbuoti per socialinius tinklus, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius VSD Darius Jauniškis. „Mes dabar matome bandymą verbuoti moderniomis priemonėmis, t. y. per socialinius tinklus. Sakykime, Baltarusijos opozicijos atstovai ar verslo atstovai, esantys čia, yra verbuojami ir jiems yra daroma įtaka būtent Baltarusijos KGB ir Baltarusijos to vadinamojo GUBOPIK, kurį aš minėjau.

Šaltinis vienos Europos šalies žvalgybos institucijoje teigia, kad viena iš pagrindinių prieš kelis mėnesius į Rusijos ambasadą Pekine atsiųsto aukšto rango pareigūno užduočių buvo rinkti žvalgybinę informaciją, kad tinkamu metu būtų iššauktas konfliktas Taivano sąsiauryje.

Europos saugumo pareigūnai pastebi didėjančią riziką, kad po prasidėjusio karo tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ grupuotės, radikalaus islamo šalininkai gali kelti kur kas didesnę grėsmę skirtingose valstybėse.

Kibernetinių technologijų specialistas, trumpai dirbęs JAV nacionalinio saugumo agentūroje (NSA), pirmadienį pripažino savo kaltę dėl bandymo šnipinėti Rusijos naudai, pranešė Teisingumo departamentas. 31 metų Jareh Sebastianas Dalke didžiulėje ir galingoje Jungtinių Valstijų vyriausybės žvalgybos agentūroje dirbo mažiau nei keturias savaites – praėjusių metų birželio pabaigoje jis staiga išėjo iš darbo, motyvuodamas šeimyninėmis problemomis.

Frankfurto knygų mugėje šiemet savo stendą turi ir leidykla „Baltosios gulbės“, kurią 2017 metais Lietuvos žvalgyba įtraukė į grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, ketvirtadienį skelbia portalas „15min“. Lietuvos žvalgyba leidyklą kaip keliančią grėsmę įvardijo dėl to, kad leidžia žymaus Rusijos radikalo Nikolajaus Starkovo idėjas. Sovietų diktatoriui Josifui Stalinui simpatizuojantis konspirologas teigia kovojantis prieš „anglosaksų sąmokslą“ ir įvairias Vakarų įtakos apraiškas Rusijoje.

Stokholmo teismas pirmadienį nurodė paleisti Rusijos ir Švedijos pilietį, kaltinamą Vakarų technologijų perdavimu Rusijai, kol spalio 26 dieną bus paskelbtas nuosprendis. Sergejus Skvorcovas laikomas suimtas nuo tada, kai 2022 metų lapkritį buvo sulaikytas per didelį reidą savo namuose Stokholme. Jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų kalėjimo už neteisėtą žvalgybinę veiklą.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.

Pavasarį darbą pradėjęs žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus šią savaitę susitiko su Suomijos kolega, turinčiu galimybę ne tik prižiūrėti žvalgų veiklą, bet ir stabdyti jų veiksmus. Suomių ombudsmenas Kimmo Hakonenas šią galią vadina prevenciniu įrankiu, darančiu instituciją efektyvesnę. Lietuvos pareigūnai šios šalies pavyzdžiu sekti neskuba, tačiau pokyčių galimybės ateityje taip pat neatmeta.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) viešai kreipėsi į rusus, kurie „pavargo būti melagiais“. Jungtinių Valstijų žvalgai ragina Rusijos Federacijos piliečius saugiais kanalais dalintis svarbia informacija. CŽA sukūrė naują reklaminę kampaniją, kurioje praneša apie saugius ir konfidencialius komunikacijos kanalus informantams iš Rusijos Federacijos.

Juodojoje jūroje tebesitęsiant didelei įtampai, aplink strategiškai svarbias dujų ir naftos gavybos platformas tarp Krymo ir Odesos pastaruoju metu vyko jūrų ir oro pajėgų susirėmimai, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje. „Praėjusią savaitę Rusijos naikintuvas apšaudė nedidelį Ukrainos karinį laivą, veikusį netoli vienos platformos jūros šiaurės vakaruose“, –  sakoma socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neabejojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negavusią baltarusių aktyvistę Olgą Karač ir pažymi, jog su ja asmeniškai nebendravęs. „Tiesą sakant, net neatsiminčiau dabar kada paskutinį kartą buvome susitikę. Galbūt kai netgi dirbau opozicijoje. Dar buvusioje kadencijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.

Būna ir taip – kol vieni patys veržiasi į prezidento postą, kiti to visai nenori, bet sulaukia raginimų imtis lyderystės. Internete atsirado peticija, kurią pasirašę tautiečiai prašo į prezidentus vėl kandidatuoti Dalią Grybauskaitę. Nors ji ne kartą tvirtino, kad trečią kartą rinkimuose nedalyvaus, peticiją sukūręs tinklaraštininkas Ričardas Savukynas mano, kad Grybauskaitė dar gali persigalvoti. O kai kurie čia įžvelgia neva pačios eksprezidentės sugalvotą viešųjų ryšių akciją.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Tikėtina, kad Ukrainos pastangos sukaupti kuro atsargų bus sėkmingos ir užtikrins pakankamas degalų atsargas žiemai, teigiama naujausioje Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos ataskaitoje. „Ukraina veiksmingai sutelkė savo kasybos sektorių, kad išlaikytų gavybą ir užtikrintų nenutrūkstamą anglių tiekimą šiluminėms elektrinėms žiemą, o didelės dujų atsargos yra papildomas rezervas“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Kariuomenė iki metų pabaigos planuoja atlikti 100 tiltų ir viadukų inžinerinę žvalgybą. „Inžinerinės žvalgybos metu renkami techniniai duomenys: bendras tilto ir viaduko plotis bei ilgis, važiuojamosios dalies plotis, perdangos matmenys“, – rašoma kariuomenės BNS pateiktame komentare. Pirmasis žvalgybos etapas vyko šią savaitę – apžiūrėti 25 tiltai ir viadukai, esantys Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų bei Vilniaus rajonų, taip pat Vilniaus miesto savivaldybėse.

Užsienio reikalų ministerija griežtina toną: jei anksčiau buvo švelniai rekomenduojama Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, tai dabar Lietuvos valstybės institucijos prie sienos pakabino plakatus, kuriuose skelbia, jog kelionės į Baltarusiją kenkia sveikatai ir gyvybei, siūloma nerizikuoti saugumu ir nekeliauti, nes galima ir nesugrįžti.  Taip Lietuva reaguoja į Baltarusijos pratęstą bevizį režimą 2023-iesiems metams Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams.

Lietuvos ir užsienio policija vis dar ieško Mindaugo ir Ievos Vilčinskų, neteisėtai išsivežusių tris savo vaikus iš Kauno vaiko gerovės centro „Pastogė“. Sutuoktiniai, kuriems teismas apribojo tėvystės teises, save laiko suverenais. Jie nepripažįsta Lietuvos įstatymų, neturi dokumentų, o šią filosofiją bando primesti savo vaikams, neleisdami jų į mokyklas, gydymo įstaigas. Tokių žmonių Lietuvoje yra keli šimtai.

Per 55-ąsias Prahos pavasario metines Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas susėdo su „Politico“ žurnaliste pakalbėti apie Rusiją, „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną, Kiniją ir dirbtinį intelektą šnipinėjimo srityje. Šiame interviu, o su žiniasklaida Richardas Moore'as kalba retai, jis paskelbė menkai užslėptą kvietimą rusams, nusivylusiems savo vadovybe, bendradarbiauti.

Jungtinės Valstijos penktadienį suėmė iš Estijos išduotą įtariamą rusų žvalgybos agentą, Joe Bideno administracijai rengiantis galimam Rusijoje laikomų amerikiečių iškeitimui. Vadimas Konoščenokas buvo sulaikytas Estijoje praėjusių metų pabaigoje, kai bandė išvykti į Rusiją veždamas puslaidininkių ir amerikiečių gamybos šaudmenų snaiperių šautuvams, nurodoma jam pateiktuose kaltinimuose.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija naujausiame žvalgybos pranešime pirmadienį teigė, kad Rusija beveik neabejotinai susiduria su medicininio aprūpinimo krize mūšio lauke, ir per jau 17 mėnesį trunkantį karą vidutiniškai kasdien netenka apie 400 karių. Dėl karių antplūdžio tikriausiai sutriko kai kurių Rusijos civilinių medicinos paslaugų teikimas, ypač pasienio regionuose netoli Ukrainos, sakoma pranešime.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Žvalgybos kontrolierių įstaiga neplanuoja tirti vadinamosios pranešėjo istorijos, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų patikrą, tačiau ketina vertinti jos pamokas, teigia jos vadovas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

JAV teisingumo departamentas antradienį paskelbė neutralizavęs sudėtingą kenkėjiškos programinės įrangos tinklą, kurį Rusijos saugumo agentūra FSB du dešimtmečius naudojo šnipinėjimui 50 šalių, įskaitant vieną NATO sąjungininkę.

Tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, o informacija apie patikros rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Kontržvalgybinių grėsmių nebuvo nustatyta, jokia informacija apie patikrinimo rezultatus tretiesiems asmenims nebuvo perduota“, – antradienį Seime atsakydamas į Seimo narų klausimus patvirtino D. Jauniškis.

Karą Ukrainoje inicijavusi Rusija provokacijoms dažnai pasirenka simbolines datas, todėl Ukrainos žvalgyba neatmeta, kad Rusijos saugumo agentūros galėtų jas planuoti gegužės 9 d. ir Rusijos Federacijos, ir Baltarusijos teritorijoje. Rusija gegužės 9-ąją mini Pergalės dieną. Ir nors šiemet daugelyje Rusijos miestų atšaukti tradiciniai iškilmingi paradai, šalyje antradienį vis tiek vyks daug šventinių renginių, įskaitant ir paradą Maskvoje.