žuvis

Liepos 30-ąją minime Jūros dieną, o paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vykstanti Jūros šventė − vienas didžiausių ir populiariausių renginių Lietuvoje. Vis dėlto, nors didžiuojamės gyvendami jūrinėje valstybėje, tai ne taip ryškiai atsispindi mūsų mityboje. „Eurobarometro“ duomenimis, bent kartą per savaitę žuvies ar jos produktų namuose valgo 38 proc. Lietuvos gyventojų, ir pagal šį rodiklį dar kiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, siekiančio 42 proc.

Daugelis lietuvių jau žino, kad jų pamėgtos krabų lazdelės, gabalėliai ar kąsneliai gaminami ne iš pačių krabų, o iš surimio. Vis tik pasiteiravus, kas gi yra tasai surimis, daugelis tik skėsteli rankomis ar dar blogiau – pažeria keletą tikrovės neatitinkančių tiesų. Todėl pateikiame dažniausių mitų apie šį žuvies produktą dešimtuką ir čia pat juos paaiškiname. „Surimis – labai senas tradicijas turintis produktas, kurio istorija siekia daugiau nei devynis amžius.

Ekspertai ragina susirūpinti dėl į vandenį patenkančių cheminių medžiagų ir vaistų, kurie turi beveik mirtiną poveikį laukinei gamtai. Reikėtų labiau kontroliuoti chemines medžiagas, nes šios gali feminizuoti žuvų patinus ir sukelti kitus neigiamus padarinius.

Ankstų penktadienio rytą kilo didžiulis gaisras viename žuvies produktus gaminančios bendrovės „Norvelita“ ceche. Jį suvaldyti pavyko tik penktadienį popiet. Raseinių meras Algirdas Gricius tvirtina, kad aplinkiniams gyventojams gaisras pavojaus nekėlė, ekstremali situacija neskelbiama. „Ekstremalūs įvykiai ar situacija skelbiama tik tuo atveju, jei yra kas nors nuodingo, pavojingo gyvybei, aplinkai ir panašiai.

Viena nemalonesnių patirčių yra vidury nuostabios vakarienės suvokti, kad tavo gerklėje užstrigo žuvies kaulas. Kas tai patyrė, žino, kad jausmas yra siaubingas, todėl pateikiame jums veiksmingų ir patikrintų patarimų, ką daryti, kad kuo greičiau išlaisvintumėte savo gerklę nuo nemalonaus įsibrovėlio. Pirmiausia tik pažymėsime, kad įstrigęs žuvies kaulas iškart nėra pavojingas, bet jis gali sukelti paniką – atrodyti, kad tu negali kvėpuoti ar nuryti.

Ketvirtadienis buvo paskutinė diena, kai vidaus vandenyse buvo draudžiama žvejoti lydekas – nuo penktadienio leidžiama ne tik lydekų žvejyba, bet ir žūklės būdas, kai masalui naudojama gyva žuvelė. Aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip tris lydekas, jos negali būti mažesnės negu 45 centimetrų. Aplinkos ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo penktadienio įsigalioja su karšių žvejyba susiję apribojimai.

Kiekvienas lietuvis puikiai žino, kaip gaminti pagrindinius tradicinius patiekalus – kas labiau mėgsta didžkukulius, kas šaltibarščius, o kas žuvienę. Nors pastaroji gali pasirodyti gaminama bene paprasčiausiai, specialistai sako, kad tikrą senovės lietuvių žuvienę išvirti nėra taip lengva. Negana to, daugelis autentiškai atrodančių papročių, kaip, tarkime, nuodėgulio gesinimas ar degtinės pylimas, yra visai ne senovės lietuvių, o sovietų palikimas. Senovėje žuvienė buvo sakralinis žvejų valgis.

Pasvalio parką puošiančiame Šilo ežeriuke išdvėsė didžiuliai amūrai – aukštyn pilvais plūduriuojančių gaišenų niekas nesiskubina surinkti. Žvejai sunerimo, kad šitaip telkinys kaip mat užsiterš, mat šylant orams yrančios gaišenos ne tik pasmirs, bet ir prišauks ligas. Pasvalietis žvejas Vytautas, atmynęs iki Šilo ežeriuko pažvejoti, net nustėro pamatęs čia boluojančius aukštyn pilvais amūrus. Didžiulės žuvys viena po kitos ėmė lįsti pradėjus po žiemos tirpti ledui.

Prasidėjus pavasariui dažnas pagalvoja apie karštą vasarą, saulę ir išvyką prie jūros. Vis dėlto poilsis paplūdimyje ilgainiui gali pabosti. Ypač vyrams, kuriems ilgi poguliai prieš saulę nelabai įdomūs. Tad būtent jie gali išbandyti šį triuką, kuris internete tapo tikra sensacija. Žvejys paplūdimyje iškasė mažą duobę, pripylė druskos ir apšlakstė jūros vandeniu. Vos už kelių sekundžių iš skylutės jis sugebėjo ištraukti žuvį.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat nepritarta ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Visgi patys ministrai dar nesutaria, ar lengvata atpigins produktus, ar ne.  Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Vyriausybė ketina nepritarti lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat ketinama nepritarti ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Vyriausybės nutarimo projektus parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Romanas Fedortsovas dirba žvejybiniame traleryje, kuris bazuojasi Murmanske, uoste, esančiame Rusijos šiaurės vakaruose. Šių metų pradžioje savo socialinių tinklų “Twitter” ir “Instagram” paskyrose jis ėmė dalintis laimikių iš gelmių nuotraukomis, kurios tiesiog atima žadą, rašo themoscowtimes.com.

Iki Kūčių – vos diena, ar jau pasirūpinote žuvimi ant savo šventinio stalo? Uostamiesčio žvejai tikina, kad šviežių menkių ir stintų nepritrūks. Reportaže – ir apie tai, kaip neapsigauti ir atskirti šviežią silkę bei kaip skaniausiai ją pamarinuoti. Pilnas dėžes su laimikiu iš laivo kraunantys žvejai tikina: šviežios žuvies bent jau uostamiestyje per šias šventes nepritrūks. Be žuvies šventinis stalas neįsivaizduojamas, klaipėdiečiai skuba jos pirkti.

Ne paslaptis, kad savo sultingu rausvumu ir nauda sveikatai lašiša jau kuris laikas užkariavusi lietuvių širdis. Specialistai vienareikšmiškai pripažįsta šios žuvies naudą sveikatai. Vis dėlto ar taip pamilę lašišą, ne be reikalo pamirštame itin vertingą baltąją žuvį? Mitybos specialistė, knygos „Balansas“ autorė Vaida Kurpienė teigia, kad Lietuviai taip pamėgo lašišą, kad dažnai apie kitokią žuvį net nepagalvoja.

 Verslininkas ryte žuvies neberado savo namų kieme stovėjusiame automobilyje.   „Aš buvau pirkęs iš laivų žuvį, ją pasidėjau, ryte turėjau vežti būtent į parduotuvę“, - pasakoja „Pasaulio žuvų logistika“ vadovas Marius Narbutas. Parduotuvės vadovams vyras pranešė, kad iš jo kiemo pavogė 6 dėžes žuvies: 100 kg upinių plekšnių ir 50 kg Baltijos menkių. Tačiau istorija tuo nesibaigė. Po maždaug valandos į už poros kilometrų esančią žuvies parduotuvę užsuko du vaikinai ir mergina.

Sustiprinti imunitetą ir pasiruošti kovai su gripu – ne tokia sunki užduotis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Mūsų sveikata labai priklauso nuo to, ką valgome, todėl šaltuoju metų laiku norintiems išvengti ligų rekomenduojama pakoreguoti mitybą ir vartoti daugiau vitaminų.

Dietologai pataria dukart per savaitę į savo maisto racioną įtraukti žuvį, tačiau tradiciškai ruošiami žuvies patiekalai iš tų pačių žuvų gana greitai gali virsti monotonija, kuriai virtuvėje – ne vieta. Prekybos tinklo maisto ekspertė Aistė Rasmussen siūlo išbandyti ir pamėgti 3 gardžius šviežios žuvies receptus: gurmaniškai paruoštą jūrinį ešerį, citrininiu sviestu pagardintą paprastąjį otą bei paprastąją durklažuvę su švelniu žolelių padažu.

Jeigu jus sudomino ši užduotis, ko gero, esate vienas iš tų, kurie lengvai nepasiduoda. Garantuojame, jog šįkart nuotrauka-užduotis nėra tokia paprastai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Gausybė raudonų aštuonkojų laiką leidžia paplūdimyje ir tik retas gali pastebėti, kad tarp šių moliuskų būrio gyvūnų slepiasi visai kitos kategorijos jūros gyvis.

Birželio 19 dieną Plungės miesto šventės metu įvyko jau antrosios žuvienės virimo varžytuvės. Tai jau antrąjį kartą Plungėje surengta tokia kulinarinė rungtis. Organizuotose varžytuvėse rungtyniavo 5 komandos. Jos metu šefai ir jų padėjėjai turėjo galimybę parodyti savo meistriškumą ir originalumą. Miesto gyventojai bei svečiai galėjo ragauti ir vertinti komandų žuvienes.

Klientus traukęs akcijomis, prekybos centras „Lidl“ keičia kryptį. Nepavykstant aprūpinti visų apsilankiusiųjų akcijinėmis prekėmis, jų parduodamas kiekis vienam pirkėjui bus ribojamas.

Nuo seno lietuviai mėgo sužvejotą laimikį ne tik kepti ar troškinti, bet ir rūkyti. Nors rūkytos žuvies dabar galime atrasti ir prekybos centruose, turbūt sutiksite, kad pabandyti šviežią žuvį išrūkyti pačiam – įdomi patirtis. Be to, išrūkyti žuvį nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Žuvies rūkymui, puikiai tinka tiek specialios grilio rūkimo talpos, tiek paprastesnis – metalo statinės variantas. Ji statoma ant plytų, kurios ir išlaiko statinę virš laužo.

Vienos rūšies atogrąžų žuvys gali atskirti žmonių veidus, nors neturi tos smegenų dalies, kuria šiai užduočiai atlikti naudojasi daug protingesniais laikomi gyvūnai, antradienį paskelbė mokslininkai. Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius, kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle.

Nuo ryto į marias meškeres sumerkęs Antanas pagavo vos vieną karosą. Šalia vyro ant kranto guli nesuskaičiuojama galybė išgaišusios žuvies, tad Antanui net kilo klausimas – ar beverta Kauno mariose dar žvejoti, nors žvejo stažą kaunietis turi nemenką. Nugaišusia žuvimi nuklota visa Kauno marių pakrantė. Žvejai sako matę ir penkių kilogramų, ir net didesnių žuvų. Žuvų gaišenos marių pakrantėje guli jau ne pirma diena.

Sakoma, kad ketvirtadienis – žuvies diena, todėl šiandien siūlome pasilepinti gardžia žuvimi, pagaminta neįprastu būdu. Turbūt bandėte žuvį troškinti, kepti keptuvėje ar kepsninėje, bet ar drįsote ją ruošti druskoje? Šiandien yra ta diena, kai į šį klausimą atsakysite teigiamai! Žuvis mūsų šalies virtuvėje yra nuo senų senovės. Kiekviena šeimininkė tikriausiai turi savo firminį ir artimiausių žmonių pamėgtą receptą.

Klaipėdos pašonėje su augintiniu vaikštinėjęs klaipėdietis aptiko užkrato šaltinį – kelias tonas dvokiančios pūvančios žuvies. Išties tokia žuvis – užkrato šaltinis. Ją išnešioja paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Tačiau rasti, kas šitaip atsikratė atliekomis, lengva nebus. Aplinkosaugininkai laukia liudininkų pranešimų, galbūt atsiras mačiusių, kas šitaip išvertė pasenusią žuvį. Greičiausiai tokie žuvies kiekiai priklausė kažkokiai bendrovei.

 Nuleidi krepšį į vandenį ir štai jis pilnutėlis žuvų. Deja, šių sardinių niekas nevalgys – visas jas teks išmesti. Žuvis nežinia kodėl nugaišusi ir panašu, kad kvapas kasdien šioje pietų Čilės Keulės upės įlankoje vis labiau riečia nosį. Darbininkai skuba kuo greičiau traukti žuvį iš vandens. Darbai pradėti jau savaitgalį. Tuomet sveikatos tarnybos paskelbė apie pavojų čia gyvenančių žmonių sveikatai.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione gaudžia įrengimai: pagaliau linija juda Baltijos jūroje žvejų sugautos menkės. „Nuo šios dienos yra galimybė ne tik kad perpardavinėti tą žuvį, bet yra ją ir apdoroti. Ir tiekti į vietinę rinką šviežią, o jeigu nespėjame parduoti šviežios, mes turime galimybę ją šokiniu šaldymu užšaldyti. Sandėliuoti ir parduoti tada, kada geriausia kaina“, - pasakoja direktorius Ernestas Doržinkevičius.

Kinų maisto gaminimo tradicijos neišsemiamos. Tačiau kad ir kokie neįprasti mums atrodytų kai kurie šios tautos patiekalai, vien tradicijomis jie neapsiriboja, vis eksperimentuoja ir atranda kažką naujo.  Keli bičiuliai pietums užsimanė patroškintos žuvies. Gerai paruoštą ir supjaustytą patiekalą jie jau ruošėsi valgyti, kol, užvaldžius smalsumui, į pražiotą vandens gyvio burną sumanė šliūkštelėti stiklelį alkoholio.

Jauna mergina, kuri socialiniuose tinkluose dalinasi įvairiausiomis vaizdo medžiagomis, paviešino šį juokingą nutikimą, kuris per kelias dienas ją pavertė interneto sensacija. Mergina pietų Velse kūrė medžiagą reportažams apie keliones. Ji pamatė itin audringą pakrantę ir sumanė, kad tai būtų itin smagi medžiaga, galinti atspindėti dabar ten siaučiantį vėją. Vis dėlto reportažas tikrai baigėsi ne taip, kaip planuota, nes atklydo didžiulė banga.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sparčiai populiarėja vaizdo įrašas, kuriame užšaldyta žuvis prisikelia antram gyvenimui. Nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip žmogus išima žuvį iš šaldiklio, vėliau ją įmeta į vandenį. Tiesa, netrukus nutinka sunkiai suvokiamas dalykas – žuvis, vos po minutės, pradeda judinti pelekus, plaukioti aplink ir visiškai atgauna gyvastį. Nėra aišku kur ir kaip šis vaizdo klipas buvo nufilmuotas, todėl neatmetama galimybė, kad tai medžiaga neatitinkanti realybės, klastotė.

 Žvejai ir žuvininkystės specialistai jau skuba gelbėti žuvų, kurios po storu ledu jau ima dūsti. ,,Atvažiavom patikrinti, kartu su gyventojais išpjovėm eketes, pamatėm, kad renkasi žuvys, trūksta deguonies. Ėmėmės priemonių. Ūkininkas davė siurblį, tai tuo kartu padėjo“, - pasakoja Joniškio rajono aplinkosaugininkas Konstantinas Rezgys. Situacijai negerėjant kreiptasi į šalies žuvininkystės tarnybą.

Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Mokslininkai skelbia milžiniškus kiekius pavojingų pramonės teršalų, kurie upėmis suteka į Baltiją - tai ir trąšos ar fosforas, kuris patenka į kanalizacijas skalbiant. Tad ar galima valgyti Baltijoje sugautas žuvis? Stintas, menkes, lašišas, plekšnes ir kitas. Į krantą grįžta žvejai – kad jie tinkluose parplukdo stintas, išduoda agurkų kvapas. Ir netrukus žvejai vėl skuba atgal į jūrą.

Sausio 07 horoskopas 12 zodiako ženklų: Avinas Lydės sėkmė, kad ir kuo užsiimsite. Palankus laikas rimtam pokalbiui su mylimu žmogumi. Tai gera proga užmegzti romantiškus santykius su jums patinkančiu asmeniu. Gera proga atnaujinti nutrūkusį meilės ryšį. Tauras Ne viskas gali patikti, bet dažniausiai nervinsitės dėl niekų. Tai laikas, kai aplinkiniams įtikti lengvai nepavyks. Tad stenkitės darbe nepriekabiauti prie kolegų, atlaidžiau reaguoti į klientų pageidavimus.

31-erių metų Amy Molloy iš Sidnėjaus beveik visą savo gyvenimą buvo vegetarė. Tačiau prieš du metus, moteris spjovė į savo mitybos įpročius ir pradėjo valgyti mėsą, negano to, ją susimedžioja pati. Būdama 29-erių Amy suprato, jog vegetarizmas žalingas ne tik jos kūnui, bet ir santykiams. Netrukus, jai pradėjo be galo patikti žvejyba. Šio pomėgio ją išmokė jos širdies draugas, rašo dailymail.co.uk. Moteris mano, jog vegetare tapo dėl šeimoje diegiamų įsitikinimų.

Gruodžio 18 horoskopas 12 zodiako ženklų: Avinas Labiau įsiklausykite, ką sako antroji pusė. Paisykite dalykinių partnerių nuomonės. Gera diena ieškoti rėmėjų, dalykinių partnerių. Tinkamas laikas antrajai pusei pasiūlyti kartu pasidarbuoti namie. Tauras Įtempta, nerami, nenusakoma diena. Bet kantrybė duoda puikių rezultatų – jūsų lūkesčiai pildysis, tiesa, kitaip, nei manėte. Draugai, partneriai pagelbės spręsti įvairias problemas, tik neatstumkite jų.

Iki didžiųjų švenčių liko tiek nedaug, o įkyrios mintys apie šventinio stalo patiekalus vis labiau neduoda ramybės. Šį kartą dalinamės Kūčių vaišių stalo idėjomis, ant kurio garbingiausią vietą užima, žinoma, žuvis. Paprastai žuvies patiekalų gaminimas šeimininkėms nėra naujiena, tačiau gaminant vis tais pačiais būdais dingsta fantazija, valgiai pabosta ir norisi įvairovės. Žuvis – sveikatos šaltinis Kaip, tikriausiai, jau dauguma žino, žuvis yra išskirtinai naudingas maistas mūsų organizmui.

Su iššūkiu paruošti mažiausiai dvylika Kūčių stalo patiekalų susiduria bene kiekviena žiemos šventėms besiruošianti šeima Lietuvoje. Tačiau kitaip nei anksčiau, ne visus patiekalus šiandien lietuviai ryžtasi ir turi laiko gaminti patys. Dažniausiai šventiniam stalui namuose lietuviai gamina karštus žuvies patiekalus (82 proc.). O duoną ir kūčiukus įprastai perka jau pagamintus – taip elgiasi atitinkamai 77 ir 62 proc. lietuvių.

Ant kranto gražiai išdėliotos eilės lydekų, karšių, starkių, karpių ir net viena kita vėgėlė. Kauno marių apylinkėse gyvenantys brakonierių sugautos žuvies mėgėjai jau tikriausiai ir puodus buvo pasiruošę, tačiau pigiau įsigyti žuvies šįkart nepavyks. Brakonieriai sučiupti su visu laimikiu, naujutėle medinevaltimi ir beveik kilometro ilgio tinklu. Aplinkosaugininkai budėjo nuo aštuntos vakaro iki ketvirtos ryto.

Kai perkate žuvį, ar kada pagalvojote, kur ji užauginta ar kas ją išskrodė? Siūlome susipažinti su nauja įdomia specialybe: Šilutės žemės ūkio mokykloje galima mokytis žuvininkystės amato. Iki šiol tokių specialistų niekas neruošė. Šalyje dar labai mažai įmonių, auginančių žuvį uždaroje cirkuliacinėje sistemoje, o žuvies poreikis vis auga.  Šilutės žemės ūkio mokykla visiškai naują centrą įrengė senose dirbtuvėse.

Įprasta, jog keliautojai, prasukę pro Lietuvos pajūrį, būtinai suvalgys šviežios rūkytos žuvies ir nusipirks ar bent jau pasigrožės tradiciniais ir moderniais gintaro dirbiniais. Šie Baltijos jūros “perlai” traukia ne tik užsieniečių bei lietuvių dėmesį, o daliai vietos gyventojų tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

 Lietuvoje prasidėjo lašišų žvejybos sezonas. Karališką žuvį mėgėjai galės gaudyti iki spalio 15 dienos. Kol kas šimtai meškerykočių paupiuose nekyšo, tačiau aplinkosaugininkai jau pradėjo stebėjimo ir tikrinimo operaciją: gaudomi pažeidėjai, neturintys licencijų, žvejojantys tam neskirtose vietose ir sugaunantys neleistiną kiekį lašišos. Aplinkosaugininkai primena, kad lašišas bei šlakius žvejoti galima tik su specialia licencija, kurią galima įsigyti ir mėnesiui, ir vienai dienai.

Dėl prasidedančio lašišų neršto trečiadienį įsigalioja apribojimai žvejojantiems Lietuvos upėse. „Principas toks: atkarpose, kuriose organizuojama lašišų žvejyba, reikia įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, nesvarbu, kokiais būdais yra žvejojama ir kokios žuvys gaudomos“, - BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė.

Kauno aplinkosaugininkams mariose įkliuvo karšių tinklais prisigaudę ir gimtadienį švenčiantys du vyrai. Baudos skaičiuojamos tūkstančiais, tad brakonieriai džiaugiasi, kad laimikis buvo nedidelis ir labiausiai gaili toli gražu ne konfiskuotos valties ar atimtų brangių tinklų. Į Kauno marių krantą lipa aplinkosaugininkai. Jiems iš paskos visai be ūpo irklais vandenį košia ir du brakonieriai. Krante brangus vyrų naktinis laimikis: keturiolika karšių, ešerys ir kuoja.

 Derinant vyną ir jūrų gėrybes svarbu neužgožti subtilaus jų skonio, tad dažniausiai siūloma rinktis lengvesnį baltąjį vyną, tačiau, atsižvelgus į ruošimo būdą bei pasirinktus padažus, rausvieji, švelnaus skonio raudonieji, o taip pat ir putojantys vynai gali idealiai papildyti patiekalų skonį.

Vieni acto nevertina ir suraukia kaktą vien išgirdę šį žodį. Kiti, priešingai, giria šio skysčio maistines savybes ir vadina jį vienu gurmaniškiausių pagardų. Kulinarai sako, kad tinkamai naudojamas actas maistui gali suteikti netikėtų skonių ir poskonių – nuo vynu ar uogomis kvepiančios rūgštelės iki gaivaus aštrumo. Tiesa, svarbu nepersistengti ir actą vartoti saikingai. Šiuo metu pasaulyje egzistuoja daugybė acto rūšių – obuolių, ryžių, vynuogių, medaus, vyno ar net alaus actas.

Įsivaizduokite, kad maudotės paplūdimyje ir staiga iš vandens bandydamas pagauti žuvėdrą iššoka 2 m ryklys. Tik šiam medžioklė vienoje Jungtinių Valstijų pakrančių nepasisekė – ne tik nesučiupo žuvėdros aštriais dantimis, bet dar ir užstrigo smėlyje. Visa laimė, kad aplinkiniai žmonės ir gelbėtojai, pildami ant jo vandenį, sugebėjo ryklį atgaivinti. Netrukus už uodegos pririštas virve aštriadantis buvo nutemptas į jūrą.

Prie Danės upės įrengtoje rūkykloje suvertos supasi įvairiausios žuvys. Viename paviljonų – šviežia, kitame – rūkyta žuvis. Maždaug du trečdaliai – Lietuvoje auginta ar mūsų žvejų sugauta.   Prekeiviai tikina, kad žuvis – ne senesnė nei dviejų parų ir aiškina, kaip atskirti, pavyzdžiui, šviežią menkę: reikia visada žiūrėti į akis: šios turi būti skaidrios. Tiesa, geresnė žuvis - ne kiekvieno kišenei.

 Oregono valstijoje saugumo kameroms pavyko užfiksuoti bandymą apvogti žuvies parduotuvę. Į Čarlstono parduotuvę vidury baltos dienos įsiveržė ruonis. Jis parduotuvėje sumanė paskanauti žuvų, tačiau liko nieko nekandęs. Gyvūnas nusižiūrėjo gulintį maišelį, kuriame, manė, yra skanios žuvies. Ruonis jau ruošėsi čiupti maišą, bet paaiškėjo, kad ten vaisiai. Vagišiui beliko sprukti tuščiomis.

 Mokslininkai prognozuoja, kad ateityje žuvų ištekliai tropikuose mažės, o vidutinėse platumose daugės: kol pasaulis intensyviai ginčijasi dėl klimato kaitos, žuvų populiacijos, ieškodamos geresnių gyvenimo sąlygų, tiesiog emigruoja. Dėl klimato kaitos procesų rūgštėjančiuose ir šylančiuose vandenyse kai kurioms žuvims trūksta deguonies, todėl jos plaukia į šiaurę, kur vėsiau ir vanduo ne toks rūgštus.