žuvis

Iki šiol Lietuvos žvejai išnaudojo tik 38 proc. šiems metams skirtų menkių gaudymo kvotų, todėl siūloma minėtas žuvis leisti gaudyti visiems Lietuvos žvejybiniams laivams, rašo dienraštis „Respublika“. Tačiau vargu ar visos kvotos bus išnaudotos, mat šalyje beliko vos 32 žvejybiniai laivai, o kiti – supjaustyti Briuseliui paliepus.

Kupiškio rajone ketinama statyti žuvų auginimo ir perdirbimo įmonę. Šiuo metu rengiamas detalusis buvusio Vizgiūnų žvyro karjero 27 ha sklypo planas. Šiame sklype turėtų būti statomas modernus žuvų auginimo ir perdirbimo kombinatas. Planuojama, kad 2015 m. čia bus įdarbinta apie 300 kupiškėnų. Žuvininkystės įmonę statyti ketinančios Latvijos UAB „Mottra" įkūrėjas Sergejus Tračukas pabrėžia, kad Lietuvoje jiems svarbiausia rasti ne konkurentų, o bendraminčių.

Ožiaragiai kitą savaitę gali gauti nemažai įdomių pasiūlymų dėl naujo darbo. Bet neskubėkite priimti sprendimo. Juk jūsų dabartinis darbas ne toks jau ir blogas, kad reikėtų staiga jį mesti ir imtis kažko visiškai nežinomo. Be abejo, galutinį žodį turėsite tarti jūs, bet avantiūrizmas dabartinėmis aplinkybėmis būtų blogas patarėjas. Vandeniai neturėtų atidėlioti svarbaus susitikimo ar dalykinio skambučio. Jeigu delsite, tai neišnaudosite puikios galimybės, kurią jums suteikė verslo partneris.

Pre­ky­bos cent­ro priei­go­se vėl pa­dvelks jū­ros dva­sia. Šį sa­vait­ga­lį kar­tu su ru­dens gė­ry­bių mu­ge su­grįž­ta žve­jai su švie­žia žu­vi­mi. Nuo šiol jos bus ga­li­ma įsi­gy­ti kiek­vie­ną šeš­ta­die­nį nuo 8 iki 14 val. Šiau­lie­čių sta­lui žu­vies at­veš Klai­pė­dos bend­ro­vė „Ste­ku­tis“. Žve­jai ža­da net 5 rū­šių jū­ros gė­ry­bių.

Viešojoje erdvėje kartais bandoma formuoti nuomonę, esą Aplinkos ministerija neskiria reikiamo dėmesio gamtos apsaugai. Tvirtinama, neva tai – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, anksčiau dirbusio statybų sektoriuje, „nuopelnas“. Vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių – visuomenei pateikta informacija apie esą tragiškai tuštėjančius Lietuvos ežerus. Be viso kito šioje informacijoje teigiama, jog aplinkos ministras „iš pat pradžių nusispjovė į bet kokį rūpinimąsi gamta“. „Tai – netiesa.

Vasarą žuvis ant mūsų stalo – kur kas dažnesnė viešnia nei žiemą. Kokią žuvį geriau rinktis savo patiekalams? Laura Mureikaitė Kaip ruošti šviežią ir šaldytą žuvį? Visiems žinoma, kad skaniausia ir naudingiausia mūsų sveikatai – kuo šviežesnė žuvis. Pasak sveikos mitybos specialistų, laikomos 0 Co laipsnių temperatūroje žuvys išlieka šviežios 11–12 parų. Tokia žuvis gardi, jai nereikia daug prieskonių – netgi galima apskritai jų atsisakyti.

Žvejyba yra puikus laisvalaikio leidimo būdas. Gamta, gaivus oras, niekur nereikia skubėti, tačiau ką daryti, jeigu niekaip nepavyksta pagauti jokio žuvelioko? Atitrauki akis nuo vandens, apsidairai aplinkui, o ten – vien guminiais batais avintys barzdočiai. Ir kodėl gi merginos nemėgsta žvejoti – būtų bent į ką akis paganyti? Norime tave nuraminti – žvejyba sparčiai populiarėja ir tarp dailiosios lyties atstovių. Tuo įsitikinsi šioje galerijoje.

Kinijos žvejys itin retą žuvį aukcione pardavė už 473 tūkst. JAV dolerių. Žvejys, vaikščiodamas vieno kaimelio pakrante, netikėtai vandenyje pamatė plūduriuojančią negyvą žuvį. Jis, nustebęs dėl įspūdingo žuvies dydžio, nusprendė ją parsinešti į savo kaimą ir parodyti namiškiams.

Praėjusią savaitę Anykščiuose lankėsi didelė grupė investuotojų, kurie susitiko su vietos verslininkais, suinteresuotais tokios gamyklos įsteigimu čia. Paprašyti plačiau pakomentuoti savo ketinimus, tiek investuotojai, tiek vietos verslininkai tai daryti kol kas atsisakė. „Mums nereikia jokios pagalbos, jokios reklamos ir jokių vietos politikų „šakalių kaišiojimo į mūsų ratus“. Anykščiuose mes turime verslo partnerių, kurie pajėgus mūsų projektą įgyvendinti.

Vietiniai žvejai vadina jas Rembo žuvimis: dėl randuotos pajuodusios odos atrodo, kad jos išgyveno karą. Iš tiesų tai pirmosios žinomos laukinės žuvys, sergančios odos vėžiu. Sergantys koraliniai šlakiai, gyvenantys Australijos Didžiajame barjeriniame rife, patraukė Michaelo Sweeto iš Niukaslo universiteto (Didžioji Britanija) dėmesį pernai. M. Sweetas su kolegomis atmetė grybelinį susirgimą ir teigia, kad juodi randai, panašūs į žmogaus melanomą, iš tiesų yra odos vėžio simptomai.

Neringa turistus vilioja ne tik unikalia gamta, bet ir rūkyta žuvimi. O norintiems šviežios žuvies neretai tenka nusivilti – Kuršių Nerijoje tokia žuvimi neprekiaujama. Į marias Juodkrantės žvejai dabar plaukia tik porą–trejetą kartų per savaitę, mat iki liepos vidurio žuvį galima gaudyti tik gaudyklėmis. Laimikiai nedideli – keliasdešimt kilogramų karšių, ešerių, viena kita lydeka, vėgėlė. Tačiau rūkytos žuvies pasiūla privilioja ne vieną poilsiautoją.

Ketvirtadienį Klaipėdoje į Baltijos jūrą išlydėtas laivas „Romastė“. Jis išplukdė komandą, siekiančią iš jūros išvalyti pamestą ar nuskendusią žvejybinę įrangą. Baltijos jūroje kasmet prarandama nuo 5 500 iki 10 000 tinklų ir tralų. Jūroje jie lieka dėl įvairiausių priežasčių - kai kurie dingsta audrų metu, kiti tyčia išmetami žvejų.

Klaipėda šiemet švenčia 760 metų jubiliejų ir kviečia gerai praleisti laiką ir pailsėti prie jūros šią vasarą. Visi laukiami unikalioje vietoje – kairiajame Danės upės krante, kur „Jūros vartuose“ susilieja istorinė Klaipėdos piliavietė, Klaipėdos pilies uostas, Kruizinių laivų terminalas, Kuršių marios, vėjas, muzika ir gera nuotaika. Kiekvieną vasaros savaitgalį „Jūros vartai“ dovanos gražias vasaros akimirkas.

Pastaraisiais metais vis ryžtingiau besidairanti į tas šalis, kuriose itin dideli žuvies ištekliai, „Vičiūnų“ įmonių grupė apsisprendė Mauritanijoje atidaryti žuvies perdirbimo cechą. Šį verslą „Vičiūnai“ pradeda kartu su partneriais iš Mauritanijos. Jie grupei leido naudotis vienu žuvies perdirbimo įmonės cechu. Iš Lietuvos į Mauritaniją verslininkai pervežė naudotus, tačiau kokybiškus įrengimus ir šiuo metu juos montuoja. Investicijos į šį cechą nėra labai didelės - apie 2 mln.

Karklės paplūdimyje – tuntai negyvų grundalų. Jūrinių tyrimų centro specialistai mano, kad juos iš tinklų išmetė žvejai. Ichtiologų versija – žuvys natūraliai nugaišo po neršto. Vietos žvejai tvirtina, jog netoli Karklės paplūdimio jūroje yra daubos, kuriose kaupiasi įvairios šiukšlės, tarp jų – ir žuvų gaišenos. Teigiama, kad esant stipriam bangavimui visa tai išmetama į krantą. Esą dėl to pastarąsias kelias dienas Karklės krantas nusėtas negyvomis žuvimis.

Trys svetimuose tvenkiniuose naktinę žvejybą surengę vyrai liko ne tik be žuvies, bet ir atsidūrė areštinėje. Iš Alytaus rajono Skabeikių kaime esančių UAB „Daugų žuvis“ tvenkinių teritorijos penktadienio naktį nuvažiuojantį baltos spalvos „Subaru“ automobilį pastebėjo budėjęs bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas. Nuvykus paskui įtartiną automobilį į Bukaučiškių kaimą, „Subaru“ ir juo važiavę trys vyrai surasti pamiškėje. Šalia šio automobilio ant žolės buvo penki tinklai su žuvimi.

Puiki žuvienė, tiksianti Tėvo dienai. Reikės: 2 kg žuvies ar žuvies atliekų, 2–3 morkos,petražolių, porų, svogūnų, salierų, šaukštas sviesto, 4–5 rauginti agurkai, 20 g grietinės, šaukštas miltų, 2–3 l vandens, druskos. Iš žuvies ar žuvų atliekų išverdamas sultinys, pridėjus prieskoninių daržovių. Iš ėmus morkas, sultinys perkošiamas. Miltai pakepinami svieste ir supilami į perkoštą sultinį.

Apie „E“ priedus kalbama daug, tačiau tikslių žinių dažnai nė nežinome. Pateikiame kai kuriuos faktus, kurie gali būti įdomūs sveika mityba besirūpinantiems žmonėms. Auksiniai kiaušiniai Laisvai lakstanti višta,  galinti pati susirasti maisto, lesti įvairius visokio pigmento ir mineralų turinčius produktus, gali padėti kiaušinį, kurio trynys bus ryškios auksinės spalvos, o lukštas labai kietas.

Prie JAV krantų sugautame tune rasta radioaktyvių medžiagų, patekusių į aplinką per branduolinę katastrofą Fukušimoje. 2011 metų rugpjūtį prie Kalifornijos sugautame tune aptikta gerokai daugiau cezio 137 nei pagautame 2008-aisiais, rodo amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas. Praėjusių metų kovą po galingo cunamio ir Fukušimos branduolinės katastrofos į aplinką, taip pat jūrą, pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų.

Produkcijai realizuoti naujos rinkos ieškančios Lietuvos įmonės šį pavasarį žengė dar vieną žingsnį. Balandžio pabaigoje grupė Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos narių pirmą kartą dalyvavo Briuselyje (Belgija) vykusioje tarptautinėje didžiausioje Europoje žuvies produktų parodoje „European Seafood Exposition“. Apie tai kalbėjomės su asociacijos direktoriumi Vytautu Andriuškevičiumi.

Šeštadienio rytą priekrantės žvejai džiugino klaipėdiečius Danės krantinėje pardavinėdami šviežias, ką tik iš Baltijos jūros parplukdytas žuvis. Pirmas laivelis atplaukė gerokai vėliau, nei buvo skelbiama. Prekyba prasidėjo po 11 valandos. Anot VE.lt, deja, menkių į tinklus šįkart nepapuolė, tad buvo prekiaujama tik plekšnėmis, kurių kilogramas kainavo apie 2,2 lito, ir strimelėmis, kurių kilogramą buvo galima pirkti už 2 litus.

2003 m. įvyko pirmosios žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ ir žvejų klubo „Vienam gale kablys“ surengtos jūrinės žūklės nuo kranto varžybos. Šios Karklės kaimelio pakrantėje vykusios varžybos vadinosi „Karklė 2003“. Tada organizatoriai tik nedrąsiai svajojo, kad varžybos taps tradicinėmis, bet kiekvienais metais jūrinės žūklės varžybos plėtėsi, žvejų, susidomėjusių šiuo renginiu, daugėjo, prizinis fondas nuolat didėjo, perkopė 5 000 litų ribą.

Krevečių ir lašišos reiktų vengti ne tik dėl gamtos išteklių saugojimo, tačiau ir dėl jų sugavimo bei auginimo būdų, –teigia  Lietuvos gamtos fondo atstovo, gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus, rašo lrytas.lt. „Valgykite mūsų vandens telkiniuose sugautas žuvis. Taip ne tik tausosite gamtą, tačiau valgysite ir kokybiškesnę žuvį“, - lrytas.lt sakė R. Staponkus.

Geram ekskavatorininkui meškerės nereikia. Filmuota Bulgarijoje.  ...

Tradicija prekiauti šviežia žuvimi Danės upėje tiesiai iš žvejų laivų niekaip neprigyja, bet uostamiesčio politikai nepraranda vilties.Prekiauti šviežia žuvimi tiesiai iš žvejų laivelių Danės upėje paskutinį kartą bandyta pernai birželį, per Tarptautinę žvejo dieną. Klaipėdiečiai būriais plūdo į krantinę, o žvejai per kelias valandas pardavė daugiau kaip 4 tonas žuvies. „Mūsų laivas didesnis, su aukštesniu antstatu, tad negalėjome praplaukti pro tiltą.

Beveik 4 mėnesius dėl prastų orų žvejoti negalėję pajūrio žvejai pastarosiomis dienomis prigaudė tiek menkių, kad neturi, kur jų dėti. O žuvies perteklius numušė jos kainas aukcione. Tačiau turguje menkė pirkėjams kainuoja beveik tiek pat, kiek ir anksčiau – iki šio didžiulio laimikio, praneša LTV „Panorama“. Menkes Baltijos jūroje žvejoja 25 laivai. Beveik keturis mėnesius jie prastovėjo uoste – išplaukti neleido prasti orai. Tris pastarąsias dienas laivai grįžo lūžtančiais triumais.

Vartotojui siūlomoje maisto produktų gausoje vis sunkiau atrinkti tuos, kurie labiausiai tinka žmogaus organizmui ir sveikatai. Sveikatinančios mitybos mokslas sulaukia vis daugiau dėmesio. Nuodugniai ištirta maisto produktų sudėtis, nuolat skelbiamos sveikos mitybos rekomendacijos, tad kiekvienas norintis gali sužinoti į burną dedamų produktų sudėtį, jų biologinę ir fiziologinę vertę.

Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Mėgėjiškos žūklės įstatymo projektą. Vienas iš opiausių nagrinėjamų klausimų buvo prekybos tinkliniais žvejybos įrankiais ribojimas. Pasak tokio siūlymo iniciatorių, nereguliuojama žvejyba tinkliniais įrankiais yra viena iš svarbiausių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių.

Rusnės sala šiandien kvepėjo stinta, žuviene, o į Šaktarpio šventę susirinkę gyventojai ir svečiai linksmai sukosi poromis ir traukė dainas. „Nei ledu, nei bradu, bet žuvies – su kaupu“ – tai išskirtinės ir bene vienintelės šalyje Šaktarpio šventės, kurią prieš devynerius metus atgaivino Rusnės salos gyventojai, šūkis. „Kažkada, senais laikais, mūsų krašto žmonės, tuo metu vokiečiai, Šaktarpiu vadindavo tą laiko metą, kai negalėdavo žmogus į kitą pusę papulti nei ledu, nei bradu.

„Ekonomika.lt“ apklausoje, kurioje skaitytojai buvo prašomi įvertinti, kurie produktai, jų nuomone, nepagrįstai brangūs, atskleidė, kad daugiausia lietuvių (40 proc.) balsavo už tai, jog mėsos kainos labiausiai nepagrįstos. 24,6 proc. apklaustųjų nuomone, nepagrįstos ir pieno produktų kainos, o dar 21,6 proc. teigė, kad žuvies produktų kainos taip pat pernelyg aukštos. Tik vaisiai ir daržovės lietuviams nepasirodė itin brangūs.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra Kaune po kelias dienas trukusios operacijos išaiškino tarptautinę (keturių kauniečių ir Rusijos Federacijos piliečio) bendrininkų grupę, kuri įtariama Kazachstane pagautą sterką atgabendavusi į Lietuvą, o vėliau ją perparduodavusi Vokietijos, Norvegijos ir net Jungtinių Amerikos Valstijų rinkose.

Nuo balandžio brangsta mėgėjiškos žūklės leidimai. Žvejai dėl to nesijaudina ir tikisi, kad už didesnius surinktus mokesčius bus įveista daugiau žuvies. Dzūkijos didieji Metelio ir Dusios ežerai, užšąlantys vėliausiai, traukia poledinės žūklės mėgėjus. Ledo storis siekia dvidešimt centimetrų. Žvejai, nesibijantys speigo, sako žvejojantys bet kokiu oru. Jie nesibaimina ir nuo kovo pabaigos brangstančių mėgėjiškos žūklės leidimų. Nuo trylikos litų už metus jie pabrangs keturis kartus.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių. Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba. Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.

Apie penkis dešimtmečius Alytaus rajone Simno seniūnijoje Aleknonių kaime Žuvinto ežero pakrantėje gyvenantis 83-ejų Juozas Valūnas – dabar šiame krašte likęs vienas seniausių Žuvinto paežerės gyventojų. Žuvinto rezervatui priklausančiame ežere garbaus amžiaus vyras žvejojo kaip nustatyta pagal nurodymus – tik žiemą. Tuomet žuvies užteko visai jo šeimai, neretai ir su kaimynais pasidalydavo. Šiandien Juozas jau trejus metus dėl sveikatos nebeprašo Žuvinto rezervato direkcijos leidimų žvejoti.

Kylančios žuvies kainos atspindi ir pasaulines degalų brangimo tendencijas. Lietuvos žvejai pramanais vadina mokslininkų teiginius, kad žuvis brangsta dėl katastrofiškais tempais pasaulyje senkančių žuvies išteklių. Juk Baltijos jūroje menkių dabar jie sugauna daugiau, nei bet kada iki šiol. Tačiau neabejojama, kad žuvis ilgainiui taps prabangos preke. Kainas didina tiekėjai Pirkėjai pastebi, kad per pastaruosius 2 mėnesius žuvis ir jos produktai pabrango maždaug 15–20 proc.

Palanga visus norinčius paskanauti jūros agurkėliais vadinamų žuvelių vėl pakvies į šventę „Palangos stinta“. Ji numatyta vasario 18 dieną. Šventė rengiama jau devintą kartą, todėl drąsiai gali būti vadinama tradicine. Jos metu miesto svečiai galės susipažinti su pajūrio krašto žvejų tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. „Palangos stinta 2012“ prasidės penktą kartą organizuojamomis stintų meškeriojimo varžybomis nuo jūros tilto bei tradicinėmis magaryčiomis žvejams ir svečiams.

Praėjusių metų prognozės, kad žuvis brangs, išsipildė. Rinkos senbuviai pastebi, kad mažai žuvies valgantys lietuviai jos nori geros, bet pigios. Rinkos naujokai pirkėjus žada vilioti egzotinėmis, bet nebrangiomis žuvimis ir jūros gėrybėmis, praneša LTV „Panorama“. Posakis, kad geriausia žuvis yra mėsa, daugeliui lietuvių kol kas tinka.

Šiemet gan anksti prie Lietuvos krantų pasirodžiusi stinta į pajūrį mėgėjus traukia iš visos šalies, praneša LTV „Panorama“. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad ne visi žvejai laikosi taisyklių, o mėgėjiška žvejyba neretai virsta versline. Tuo metu, kai dauguma žmonių po dienos darbų jau ruošiasi poilsiui, ant Palangos tilto gyvenimas tik prasideda.

Iš vienos pusės – marios, iš kitos – jūra, tačiau dalis neringiškių skundžiasi, kad šviežios žuvies didžiosioms metų šventėms tenka važiuoti į Klaipėdą. Žvejai neslepia, kad šviežią laimikį labiau apsimoka parduoti urmu, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pastarosiomis savaitėmis išplaukti į marias Neringos žvejams trukdė stiprūs vėjai. Tačiau šviežios žuvies per Kalėdas ir Naujųjų šventę sako tikrai nepritrūksią.

Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia. Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas nebrangs, o kai kurie žada ir nuolaidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produktų kainos metams baigiantis įsibėgėjo. Žuvies kainos – vis aukštyn Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys.

Siūloma taikyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą neribojant jo galiojimo šviežiai atšaldytai mėsai ir žuviai. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Mindaugas Bastys. Pasak jo, projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad dabar tokios PVM lengvatos yra ne tik daugelyje kaimyninių šalių, bet ir beveik visose ES šalyse.

Pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Strateginės plėtros komiteto nariai pritarė siūlymui ant Danės upėje plaukiojančio pontono kurti nuolatinę vietą prekybai žuvimi. Manoma, kad tokia prekyvietė turėtų būti reprezentacinė, ji taptų atraktyviu senamiesčio akcentu, rašo „Vakarų ekspresas“. „Kituose uostuose ne tik prekiauja žuvimi ant vandens, bet ji ir rūkoma laivuose. Mes nedrįstame priimti naujovių, esame inertiški ir tradiciški.

Iš verslo pasitraukus daliai Kuršių marių žvejų, priešingai nei tikėtasi, likusių įmonių ir sugavimai, ir uždarbis krito. Žvejai sako, kad įvykdyta reforma naudinga tik Kaliningrado srities žvejams. O anksčiau šviežia žuvimi viliojusių mažų miestelių gyventojai teigia, kad dabar jų vieta jokiems turistams nebus įdomi. Dar prieš porą metų užsukus į nuo seno garsėjantį Pamario krašto žvejų miestelį Dreverną būdavo galima nusipirkti šviežių, Kuršių mariose sugautų žuvų.

Ką tikras žvejys daro po sunkaus, bet pergalingo galynėjimosi su 2,46 metrų ilgio šamu? Išreiškia pagarbą dovanodamas jam gyvybę....

Baisūs klyksmai lydėjo Liepos Mondeikaitės ir Ingridos Kazlauskaitės pasirodymą naujoje LNK laidoje  „Dainuok, jei gali“. Merginoms buvo paruoštas siurprizas - baimės takas iš keturių skirtingų baisybių: kraujingo vandens su žuvų viduriais, stingdančio vandens su ledais, talpa su besiraitančiomis musių lervomis ir galų gale – baseinas su gyvais vėžiais. Klyksmai prasidėjo atidengus pirmą talpą ir nesiliovė iki pat pasirodymo pabaigos.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pateikė savo siūlymus dėl žvejybos Baltijos jūroje 2012 metais. EK siūlo didinti menkių ir strimelių bei mažinti lašišų, kilkių ir plekšnių žvejybos kvotas. Kaip pranešė EK atstovybės Latvijoje sekretorius Kasparas Kreicas, pasiūlymai pateikti vadovaujantis mokslininkų rekomendacijomis, jais siekiama užtikrinti žuvų resursų išsaugojimą Baltijos jūroje. Menkių žvejybą kitais metais siūloma padidinti 15 proc. rytinėje jūros zonoje (iki 67,85 tūkst.

Klaipėdos savivaldybė svarsto, ar tapti Žvejų aukciono valdytoja. To pageidauja viena iš žvejų asociacijų. Dalis žvejų tam nepritaria. Dalis žvejų sako, kad dabartinis aukciono valdytojas, žemės ūkio ministerija, turi didesnes galimybes plėsti aukciono infrastruktūrą. Daugiau kaip pusšešto milijono litų vertės žvejų aukcionas Klaipėdoje pastatytas prieš penkerius metus, kad žvejai laimikį parduotų geresnėmis kainomis, o miestiečiai turėtų šviežios žuvies.

Visi girdėjo posakį „Tyli kaip žuvis". O jei žuvys nekalba, nesibučiuoja, nesidažo, tai kam joms žmogaus lūpos?...

Mokslininkai, tiriantys jūros produktus, perspėja apie plintančią tendenciją klaidinti žmones restoranuose ir parduotuvėse: brangią žuvies filė dažnai pakeičia pigi žuvis, geltonuodegė žuvis pakeičia mahi-mahi, Nilo ešerys pervadinamas rykliu, tilapia gali tapti Meryl Streep jūros gėrybe ir taip toliau. Neseniai atlikti tyrimai šiaurės Amerikoje ir Europoje parodė, kad 20-25% jūros gėrybių produktų melagingai identifikuojami kitų produktų pavadinimais.