žilvinas šilėnas

Praeitą savaitę žiniasklaidoje paskelbta informacija apie „žvėriškus“ maisto produktų antkainius sukėlė pasipiktinimą visuomenėje, tačiau specialistai teigia, kad žurnalistų padarytos išvados buvo „per drąsios“. Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto atlikto kainų tendencijos tyrimo rezultatai ir parodyti antkainiai, kuriuos „užsideda“ prekybininkai. Žemės ūkio ministerija teigia, kad analizes daryti dar anksti ir iš pateiktų duomenų negalima spręsti apie susiklosčiusią situaciją.

Kol analitikai, šilumininkai ir daugiabučių savininkų atstovai ragina politikus imtis priemonių, šie lyg šiaudo griebiasi trumpalaikių, tik bloginančių situaciją sprendimų. Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis vakar vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad situacija negali pagerėti jokiu kitu atveju, kaip tik sutvarkius renovuotinus daugiabučius namus.

Norint būti konkurencingai, Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problemiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą. Tai  trečiadienį Vilniuje, viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“, vykusioje tarptautinėje konferencijoje diagnozavo susirinkę ekspertai.

Statistiniai duomenys apie didėjančius atlyginimus skatina vartojimą tikintis, kad pajamos nesiliaus didėjusios. Analitikai pabrėžia, kad kylanti infliacija „suvalgo“ didžiąją dalį gyventojų gaunamų papildomų lėšų, o didėjantis atlyginimas pastebimas tik „ant popieriaus“. Skelbiama, kad sunkėja gyventojų skolų našta.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje artimiausiais metais didės. Jų manymu, pernai jos dalis siekė 17,8 proc., o šiemet ji augs iki 18,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas 21-asis šalies ekonomikos tyrimas parodė, kad rinkos dalyvių lūkesčiai apie šešėlinę ekonomiką pablogėjo - prieš pusmetį jie manė, kad šiemet šios ekonomikos dalis sieks 17,3 procento.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje artimiausiais metais didės. Jų manymu, pernai jos dalis siekė 17,8 proc., o šiemet ji augs iki 18,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas 21-asis šalies ekonomikos tyrimas parodė, kad rinkos dalyvių lūkesčiai apie šešėlinę ekonomiką pablogėjo - prieš pusmetį jie manė, kad šiemet šios ekonomikos dalis sieks 17,3 procento.

Šiemet Vilnius Šveicarijos banko UBS sudarytame brangiausių miestų sąraše užėmė 58-ąją vietą. Užpernai Lietuvos sostinė buvo 63 vietoje. Duomenys apie kainas 71 nuolat tyrime dalyvaujančiame mieste atnaujinti šių metų sausį. Brangiausių pasaulio miestų lentelėje Vilnius kasmet po truputį lipa į viršų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas įvairių prekių ir paslaugų brangimą Vilniuje vadina natūraliu reiškiniu.

Vokietijos „Schwarz Group“ įmonių grupė, kuriai priklauso „Lidl“ parduotuvės, yra vienas iš didžiausių mažų kainų parduotuvių tinklų Europoje. Prieš keletą metų atrodė, kad „Lidl“ siekia labai rimtai įsitvirtinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinkose, tačiau netikėtai šių planų atsisakė ir stengiasi tyliai pasitraukti. Taigi visiškai nekeista, kad šį „Lidl“ „manevrą“ prie Baltijos jūros gaubia paslapčių ir gandų skraistė.

Gyventojų pajamų mokestis vasarį sumažėjo, tačiau tolesnis mažinimas stabdomas. Vasario pradžia pasitinka šiek tiek mažesniu gyventojų uždirbtų pajamų apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu. Priešingai nei kitos valstybės iniciatyvos „gerinti“ žmonių padėtį, ši paremta ne perskirstymo principu, o tiesiog leidžiant žmonėms pasilikti daugiau savo uždirbtų pinigų.  Sumanymas paprastas ir geras, tačiau tolesnė GPM mažinimo iniciatyva stabdoma.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Seimas praėjusią savaitę nusprendė vaisiams ir daržovėms taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, dėl PVM lengvatų 2004 m. biudžetas negavo 237 mln. litų, 2005 m. – 323 mln., 2006 m. – 365 mln., 2007 m. – 430 mln. litų pajamų.

Kasdienybe tapusias naujienas apie kainų šuolius vainikuos itin nemaloni žinia. Šią savaitę ketinama patvirtinti, kad dujos gyventojams brangs apie 70 proc., o elektros energija – apie 10 proc., rašo „Klaipėda“. Šuolis – drastiškas Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEK) sprendimą, ar leisti didinti elektros kainą turi priimti šiandien. Bendrovė VST, kuri tiekia elektrą klaipėdiečiams, prašo ją branginti trimis centais.

Atsisakiusi vadovautis derybas su tiekėjais reglamentuojančiu kodeksu, „Maxima LT“ žada iki savaitgalio sumažinti kainas daugiau nei 1000 prekių. Premjeras šiuo sprendimu patenkintas, prekių tiekėjai – papiktinti. Ekspertai teigia, jog šią prekybos tinklo akciją vienareikšmiškai vertinti sunku. Antradienį prekybos tinklas „Maxima LT“ pranešė atsisakantis vadovautis šių metų kovo mėnesį jų pačių priimtu Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksu.

Darbo kaina Lietuvoje kyla kaip ant mielių. Tačiau jo augimą labiausiai stumia padėtis darbo rinkoje, o ne įmonių plėtra. Didėjant pinigų masei auga vartojimas, kyla infliacija, brangstantis pragyvenimas reikalauja didesnių pajamų, teigia "Lietuvos žinios". Atsakingos institucijos kas ketvirtį praneša - atlyginimai mūsų šalyje sparčiai didėja, toli pralenkę darbo našumo augimą.

Dabar Lietuvoje galima pamatyti 171 iki galo renovuotą daugiabutį. Kad iki 2020 metų būtų įgyvendinta užsibrėžta strategija, per metus reikia atnaujinti ne šimtą ir ne du, o apie 2 tūkst. namų. Vis dėlto paskubėti trukdo ne tik nebegaliniai iždai, bet ir žmonių požiūris: pagyvenusiesiems pagražinti, patvarkyti ir pašiltinti būstą neatrodo aktualu, jų motyvaciją slopina ir kompensacijos už šildymą.Atsinaujinti pasiryžusioms bendrijoms valstybė skiria 50 proc. projekto vertės.

Argumentas Nr. 1 Progresyvinis mokesčių tarifas mažina skurdą Lietuvoje jau kurį laiką tapo įprasta teigti, kad ekonomika auga, o tuo tarpu skurdas, kaip didėjo taip ir didėja. Be abejo, dažnam piliečiui, kuriam žodis „skurdas“ asocijuojasi su Afrikos lūšnynų vaizdais matytais per „Discovery“ kanalą, tokios žinios, savaime suprantama, kelia nerimą. Kaip gi čia išeina, atrodo, gyvenimas gerėja, o štai skurdas ne tik nemažėja, bet ir didėja.

ES džiūgauja: „Vienas iš didingiausių momentų ES istorijoje“, – džiaugėsi Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. „Kibirkštis, kuri pradės trečiąją technologinę revoliuciją“, – teigė Angele Merkel. Jie, be abejo, šnekėjo apie ES energetikos politiką. Neseniai  ES priėmė vieną  iš ambicingiausių ir labiausiai skubotų sprendimų – iki 2020-ųjų patrigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą ir penktadaliu sumažinti anglies dvideginio emisijas.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Šiandien ministrų pasitarime vyriausybėje bus svarstoma ką daryti su Alytaus tekstile, gelbėti šią įmonę ar ne.Tad – kokia išeitis būtų protingiausia, ką daryti su Alytaus tekstile – gelbėti ar palikti įmonę kapstytis pačią?Žinių radijo tiesioginė Apskrito stalo diskusija, kurioje dalyvaus Alytaus miesto vicemeras Sigitas Kauzonas, Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas, vyriausybės atstovai.