žilvinas šilėnas

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

Neseniai pateiktas pasiūlymas, kaip būtų galima efektyviai išnaudoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atmestas. Vyriausybė ir toliau sąstingyje, įsivėlusi į ministrų skandalus, tačiau priimti sprendimų, kaip sumažinti švaistomus valstybės resursus, nesiimama. Paskutiniu metu pradėta vis dažniau kalbėti apie valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą (NT), kuris siekia 825 mln. kv. metrų.

Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių naudojimą. Vienas jų – uždrausti prekybininkams drabužių ar batų parduotuvėse nemokamai dalinti plastikinius maišelius. Kritikai tikina, kad tai ne išeitis – esą reikia kurti maišelius, kurie nekenktų gamtai ir ištirptų sąvartynuose. Tuo tarpu vieni pirkėjai pripažįsta plastikinius maišus imantys ne po vieną, o kiti dievagojasi nešiojantys medžiaginius.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kaip ir kiekvienais metais pateikia geriausiai besivystančių savivaldybių reitingą. Tarp šešių didžiųjų miestų keturis metus pirmą vietą užėmusi Klaipėda, šiais metais nusileido sostinei ir užėmė antrąją vietą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau penktus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Iš didžiųjų šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje.

Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas – vienas tarp didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Seimo nariams ribų nėra. Socialdemokratai nelaužo savo tradicijų, ir kaip prieš kiekvienus rinkimus Seime bando prastumti progresinių mokesčių idėją. Seimo narys Algirdas Sysas siūlo tris - 15, 25 ir 40 proc. - gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus. Pajamoms, kurios per metus nesiektų 14 tūkst. eurų parlamentaras siūlo taikyti 15 proc. mokesčio tarifą, nuo 14 tūkst. iki 36 tūkst. eurų - 25 proc.

Seimui diskutuojant apie ateinančių metų valstybės biudžetą jau dabar matoma, kad biudžeto deficitas, lyginant su 2015 m., didėja beveik dvigubai ir sudarys 651,5 mln. eurų. Tai bus didžiausias deficitas per pastaruosius penkerius metus, ir lems tolimesnį valstybės skolos augimą. Vienas iš būtų sumažinti biudžeto išlaidas yra mažinti valstybinį aparatą. Pasak DNB banko vyriausios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, Lietuvai reikėtų sekti Estijos pavyzdžiu.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Šiuo metu iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų), dalis surinktų mokesčio pajamų yra paimamos ir atiduodamos kitoms savivaldybėms. Po Konstitucinio teismo kritikos, Finansų ministerija pasiūlė keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

Šiuo metu iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų), dalis surinktų mokesčio pajamų yra paimamos ir atiduodamos kitoms savivaldybėms. Po Konstitucinio teismo kritikos, Finansų ministerija pasiūlė keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

Lietuvoje gyventojų skaičiui jau daugiau nei dvidešimt metų mažėjant, savivaldybių administracijos plečiasi. 2011-2015 m. gyventojų sumažėjo 4 proc., o šalies savivaldybių administracijos išaugo 4 proc., - rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktame tyrime. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot LLRI, jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

Dauguma lietuvių senatvėje tikisi gyventi panašiai kaip ir dirbdami, tačiau gali tekti skaudžiai susidurti su realybe. Lietuvos gyventojai, nors ir suvokia, kad išėjus į pensiją pajamos sumažės, tačiau neįsivaizduoja kiek. Be to, nesiima ko nors keisti, kad senatvėje turėtų sotesnį kąsnį. Bijo sužinoti Pirmą kartą apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis parodė, kad lenkiame latvius, bet atsiliekame nuo estų.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas pareiškė, kad jį šokiravo žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti pieno supirkimo kainas. Anot jo, būtų paprasčiau tiesiog uždrausti pirkėjams pirkti užsienietiškus pieno produktus. „Tai yra pageidavimų koncertas vartotojų sąskaita. Aš esu šokiruotas minčių, išdėstytų šiame įstatyme.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

 Su teiginiu, kad mums Lietuvoje užtenka šviežio ir kokybiško maisto, greičiausiai sutiktų daugelis. Tačiau beveik 842 milijonai žmonių pasaulyje jaučia maisto trūkumą, ~ 99 milijonams vaikų iki 5 m. amžiaus vis dar trūksta maisto ir tai lemia nepakankamą jų fizinį išsivystymą, trukdo jiems gyventi sveikai ir aktyviai.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Pavyzdžiui, paveldimo turto vertė, iki kurios jis neapmokestinamas, iš 10 tūkst. Lt keičiama į 3 tūkst. eurų (2 tūkst. 896 eurai), o paremti politikus, dalyvaujančius kokiuose nors rinkimuose nedeklaravus turto bus galima jau ne iki 40 litų, o iki 12 eurų (41,43 Lt) suma.

„Jei aš šiandien būčiau mokytojas, mane toks pasiūlymas žeistų. Norima pasakyti, kad aš, 30 metų dirbęs mokykloje, dabar, kai man reikia susirasti kitą darbą, jo nesugebėsiu susirasti? Mane tokia nuostata žeistų“, – naujienų portalui balsas.

Nepagrįstai daug Lietuvos įmonių turi gauti leidimus susijungti, o tai įmonėms atneša papildomas sąnaudas. Šiuo metu valdžia siekia įtvirtinti 15 mln. eurų pajamų ribą besijungiančioms įmonėms. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad informavimo apie koncentraciją riba yra nepagrįstai žema – ji neatitinka Lietuvos įmonių augimo perspektyvų ir didina administracinę naštą.

Lietuvių galimybės užsiimti žemės ūkiu gali būti smarkiai apribotos. Tokios išvados Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) priėjo išnagrinėjęs taip vadinamą žemės įsigijimo „saugiklių“ įstatymą. Projekto autoriai siekia nustatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygas nuo šių metų gegužės, kai šalies žemės rinka atsivers ir kitų šalių piliečiams, tačiau nukentėtų pirmiausia lietuviai.

Gyventojams, investuojantiems į savo pačių ateitį, pakėlus triukšmą, Vyriausybė tikina buvusi ne taip suprasta, todėl nenaikins lengvatų. Investuotojų asociacija piktinasi Vyriausybės užmojais naikinti mokesčių lengvatas savanoriškai gyvybę apsidraudusiems gyventojams, taip taupantiems ir sotesnei senatvei. Vyriausybė teigia, kad kol kas nesvarsto, ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, o premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius žurnalistai esą suprato neteisingai.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Norint padėti verslui klestėti reikia ne tik išmanaus reguliavimo, bet nacionalinės valdžios ir savivaldybių bendradarbiavimo vykdant įstatymus, teigė verslo atstovai, nes kol kas dalis savivaldybių verslą ne pritraukia, bet užkerta kelią jo plėtrai.

Dauguma lietuvių kontrabandą ne tik pateisina, bet ir pasitiki nelegalių prekių kokybe. Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto antrą kartą atliekamas tyrimas Baltijos šalyse apie gyventojų požiūrį į kontrabandą ir nelegalių prekių pardavimą ir vartojimą. Tyrimas parodė, kad visų trijų Baltijos šalių gyventojai nurodo panašias kontrabandos priežastis ir panašius kovos su ja būdus.

Nuo 2012-ųjų gruodžio 21-iosios Lietuvos laisvosios rinkos institute (LLRI) specialiosios ekspertės pareigų nebeis ilgus metus čia dirbusi Rūta Vainienė. „Rūta nepaprastai daug prisidėjo prie to, koks Institutas yra šiandien, jos buvimas komandos nare – neįkainojamas. Kartu visi dirbome ir siekėme sugrąžinti žmonių tikėjimą žmonėmis, paskatinti žmones likti, dirbti ir kurti Lietuvoje.

Anot Žilvino Šilėno, visuomenėje formuojamas vienoks ar kitoks verslininko įvaizdis daro įtaką ne tik verslininkams, bet ir pačiam verslui. Apie verslo paskirtį visuomenėje Laisvosios rinkos instituto prezidentas renginyje skaitė pranešimą „Verslininkas – kūrėjas, arba verslininko funkcija visuomenėje“. Pripratę prie gero gyvenimo, žmonės dažnai visą aplink esamą gerovę priima kaip savaime aiškų dalyką.

Spręsti šešėlinės ekonomikos problemas privaloma – tuo įsitikinę specialistai nuogąstauja dėl augančios kontrabandinių prekių pasiūlos ir paklausos. Blogiausia, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų įsitikinę, jog kontrabandinės prekės savo kokybe atitinka legaliai parduodamoms, tačiau dėl mokesčių žymiai brangesnėms, prekėms.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad vakar priimtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas steigti Vilniaus savivaldybės taksi yra akivaizdus žingsnis atgal į planinę ekonomiką, kuris neabejotinai pažeis konkurenciją ir sukurs precedentą savivaldybei toliau į savo rankas periminėti ir kitas privačias veiklas. LLRI nuomone, šis žingsnis reiškia, kad iš gyventojų surinkti mokesčiai bus atitraukti nuo savivaldybės tiesioginių funkcijų įgyvendinimo.

Jungtinės Karalystės aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai iš savo ateities planų nėra visiškai ištrynę Lietuvos. Bent jau ta dalis, kuri suvažiavo į Londone surengtą VI JK lietuvių jaunimo sąjungos studentų (JKLJS) susitikimą Lietuvos ambasadoje. Susitikti su studentais atvykę keletas žinomų žmonių iš Lietuvos jaunuoliams bandė nupiešti tikrąjį karjeros ir verslo galimybių Lietuvoje paveikslą. O piešė jie skirtingomis spalvomis, ir potėpiai buvo ryškūs.

Šiaulių valdžia atidėliojo taupymo reformas ir lengva ranka skolinosi. Bet už gyvenimą ne pagal kišenę teks mokėti ne jai, o biudžetininkams ir miesto bendruomenei. Mokesčiai didės, biudžetininkų algos nusiris iki 800 litų, tūkstančiui žmonių gresia nedarbas. Į duobę, kai veikia politiniai motyvai „Problemos kyla būtent dėl to, kad ilgai nieko nebuvo daroma, — sakė “Šiaulių kraštui“ Regina Janušauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja.

Bankrotinė Šiaulių situacija sulaukė audringos skaitytojų reakcijos. Liejasi pasipiktinimas eksmero Genadijaus Mikšio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus „komanda“, kuri per vieną kadenciją sugebėjo 84 procentais praskolinti miesto biudžetą. „Šiaulių kraštas“ klausė, kaip tokį „palikimą“ vertina pirmą kartą miesto Taryboje dirbantys politikai.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Jei mokesčiai Lietuvoje padidėtų, tai dar nereiškia, kad jų būtų surinkta daugiau, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas. „Lietuvoje turime aukštą mokesčio tarifą, dėl to gauname mažus atlyginimus ir turime brangias darbo vietas. Tai čia yra toks paradoksas. Kiekvienas, kuris yra ką nors įdarbinęs, supranta, kad maždaug dvigubai tiek reikia sumokėti mokesčių, kiek tu išmoki žmogui į rankas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ aiškino LLRI ekspertas.

Vyriausybės nutarimas nuo gegužės turgaviečių maisto prekybos paviljonuose įvesti kasos aparatus siutina prekeivius ir kelia abejonių dėl priemonės efektyvumo. Patvirtintas Vyriausybės apynasriu verslininkams vadinamas nutarimas, keičiantis kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos turgavietėse aprašą. Nuo gegužės pirmosios įsigalioja reikalavimas dengtuose, maisto produktais prekiaujančiuose paviljonuose finansinę apskaitą vesti pagal kasos aparatų čekius.

Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

2010-ųjų pradžia elektros energijos sektoriuje įdomi keliais aspektais. Politiniu sprendimu uždarytas didžiausias elektros energijos gamintojas šalyje, o dalis kainos pradėjo labiau priklausyti nuo rinkos – veikia elektros energijos birža. Prognozuotų kataklizmų, pvz., energijos trūkumo, ar kilovatvalandės kainos išaugimo iki 80 centų – neįvyko, tačiau net ir pabrangimas trečdaliu, gyventojams, o ypač verslui, į naudą neišėjo.

Neefektyviai veikiančios savivaldybės įmonės smukdo miesto biudžetą. Tačiau ką su jomis daryti, klausia "Balsas.lt savaitė". Ne valstybės funkcijos Jau pernai spalį Vilniaus meras Vilius Navickas prašneko apie 2010-aisiais privatizavimui arba daliniam privatizavimui galbūt siūlysimas miesto savivaldybės įmones.

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

Atlikusi tyrimą Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiosios kelininkų įmonės dar prieš dalyvaudamos konkurse gali būti sutarę, kas iš jų atliks rangos darbus. Mažosios gali būti verčiamos tapti tik subrangovais, jei nori išlikti.    Dažnas lietuvis giria šalies kelių būklę, ypač jei yra neseniai grįžęs namo iš Lenkijos ar Latvijos. Taip ir turi būti, juk kelių priežiūra – viena sočiausiai valstybės penimų sričių.

Dabartinė valdžia deklaruoja, kad valstybė turėtų būti valdoma kaip pasaulinio lygmens privataus verslo geriausios kompanijos. Galima pasidžiaugti, jog valdžia pagaliau prisipažino turinti problemų ir sutiko, kad privatus verslas tvarkosi geriau. Tačiau efektyvumo verslas pasiekia sunkiu darbu ir ryžtingais sprendimais. Jei valdžia nori prilygti verslui, ji privalo turėti ilgalaikę strategiją ir jos laikytis. Įgyvendinti strategiją dažnai užtrunka ne vieną dešimtį metų.

Lengva žadėti, kad bus sunaikintos monopolijos, išvaikyti oligarchų klanai. Sunkiau tai padaryti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė turės pirma išsiaiškinti, ką būtent nori naikinti ir vaikyti. „Viduriniojo sluoksnio neturime, monopolizavome ūkį, leidome monopolijoms užsiauginti didžiulį apetitą  ir praktiškai eksploatuoti arba engti mūsų piliečius“, − birželį tvirtino dabar jau šalies prezidentė D. Grybauskaitė.

"Nes moterims visada reikės lūpų dažų", - vienoje televizijos reklamoje sušunka kosmetikos platintoja, agituodama jungtis prie komandos. Tikra teisybė - kosmetikos ir parfumerijos gamintojai bei pardavėjai sunkmečiu neatsisako plėtros ir investuoja į naujoves. O štai vadinamąjį lūpdažio efektą - kylančią kosmetikos gaminių paklausą smunkant kitų grupių prekių perkamumui - krizės laikais pastebi ne visi.

Per visą Lietuvą nuvilnijus raginimams sunkmečiu palaikyti mūsų šalies gamintojus, tokį žingsnį galėtų žengti ir uostamiesčio gyventojai - pirkti prekę klaipėdietišką ir taip skatinti regiono ekonomiką. Nepaisant to, jog dauguma Klaipėdos įmonių teikia paslaugas, nedidelis skaičius gamintojų su savo produkcija nepaskęsta tarp visos šalies ir užsienio konkurentų gaminių.