žiemojimas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „žiemojimas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „žiemojimas“.
Baltieji gandrai žiemojo Lietuvoje
Nors baltieji gandrai ir tolimieji migrantai kurie vengdami šaltų žiemų skrenda net iki Pietų Afrikos, tačiau kartais pasitaiko ir išimčių. Pastaraisiais metais šie paukščiai vis dažniau pasilieka žiemoti Lietuvoje. Šie metai taipogi buvo ne išimtis, gandrai buvo stebimi net keliose skirtingose Lietuvos vietose. Esant pastoviam mitybos šaltiniui, kartais šių paukščių pasilieką net būriai, taip nutiko ir šiais metais greta Klaipėdos esančiame Dumpių sąvartyne.
Ornitologas: Lietuvoje vėluojant žiemai, pasišildyti išlenda žalčiai
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti.“ Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai. „Mūsų link iš pietvakarių ir pietų plūsta šiltas oras.
Kurapkoms gresia išnykimas?
Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje.
Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“.
Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug.
Juodosios gulbės žiemos dvaro rūsiuose
Ledui ėmus kaustyti Rokiškio dvaro tvenkinį muziejininkai suskubo iš jo į šiltesnę aplinką perkelti juodąsias gulbes. Jos laikinai apgyvendintos dvaro rūsyje.
Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė „Gimtojo Rokiškio“ žurnalistams sakė, kad per žiemą juodosiomis gulbėmis rūpinsis muziejininkai. Tiksli šių paukščių žiemojimo vieta dvaro lankytojams nebus atskleista. Muziejininkai prasitarė, kad porelė žiemos viename dvaro rūsyje.
Žiemojančios meškos stebina mokslininkus
Mokslininkai nuolat stebėjo 6 mėnesius trunkantį meškų žiemos miegą ir pateikė stebinančias išvadas.
Aliaskoje atliktuose tyrimuose meška noriai snaudė specialioje dėžėje visą žiemą. Paaiškėjo, kad jos temperatūra beveik nenukrito net sulėtėjus medžiagų apykaitai (metabolizmui) iki 75 proc.
Meškos yra „metaboliniai stebuklai“, stebėjosi vienas iš tyrėjų. „Jos nevalgo, negeria ir nesituština šešis arba septynis mėnesius“, – aiškino mokslininkas.
Pamojuokim mus paliekantiems gandrams
Nužydėjo, žolynų puokštėm nušlamėjo Žolinė - žiūrime ir netikime, kiek nedaug dienų liko vasarai. Jau ir šventasis Baltramiejus, rugpjūčio 24-oji, - gandrų išskridimo diena.
Pavasarį turime ne vieną šventę, kuri svarbi ir mums, ir paukščiams: per šventąjį Juozapą sugrįžta pempės, Blovieščiaus dieną - gandrai. Rudenį kažkodėl palydime tik gandrus. Matyt, tik jie vieni tokie pastebimi, o kiti paukščiai nušmėžuoja ir pradingsta.