žemės ūkis

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Europos Komisija patvirtino 59 mln. EUR Lietuvos paramos žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektorių įmonėms, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą. Schema buvo patvirtinta pagal 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal schemą viešoji parama bus teikiama taip: 1) 9 mln.

Europos Komisija pirmadienį pranešė patvirtinusi 30,5 mln. eurų Lietuvos valstybės pagalbą nuo koronaviruso epidemijos nukentėjusiems galvijų produktų ir pieno gamintojams.  „Europos Komisija padarė išvadą, kad Lietuvos priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. (...) Tuo remdamasi Europos Komisija patvirtino priemones pagal ES valstybės pagalbos taisykles“, – rašoma EK pranešime.  Galvijų augintojams bus skirta 12 mln.

Europos Komisijai (EK) siūlant iki 2030 metų 50 proc. sumažinti pesticidų ir bent 20 proc. – trąšų naudojimą, ūkininkai sako, kad tai neabejotinai sumažins derlių.  Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad EK siūlymai žlugdo žemės ūkį, be to, sukelia dvigubus standartus – Europoje draudžiama auginti produkcija įvežama iš trečiųjų šalių.

Vyriausybė siūlo sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Žemės ūkio ministerijos teigimu, tokie fondai leis ūkininkams ar bendrovėms geriau valdyti veiklos rizikas. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisoms. Pernai birželį jis buvo pritaręs dalies straipsnių pataisoms, reglamentuojančioms fondų kūrimo sąlygas, bet šiemet sausį Seimas grąžino projektą tobulinti.

Didžiosios Britanijos ūkininkai vis garsiau skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuviai važiuotų ten dirbti, tačiau šiuo metu nėra kaip tai padaryti. Vis dėlto susivilioję uždarbiu svetur tautiečiai randa būtų kaip ištrūkti iš karantino Lietuvoje. Didžiosios Britanijos ūkiams reikia daugiau negu 90 tūkst. darbuotojų. Jeigu ūkininkai greitu metu jų nesulauks, gali tekti derlių palikti tiesiog laukuose. Šiuo metu dera šparagai ir agurkai, artėja braškių sezonas.

Šalies galvijų augintojams bus išmokėta 11 mln. eurų ar daugiau tikslinės paramos, sako Žemės ūkio ministerijos atstovas. Ji būtų skirta paremti galvijų augintojus, nukentėjusius nuo koronaviruso krizės.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip efektyviau padėti po koronaviruso krizės atsigauti žemės ūkiui. Svarstoma galimybė teikti finansinę paramą perdirbėjams, jei jie įsipareigotų išlaikyti ikikrizines supirkimo kainas, arba grąžinti priemones, padėjusias atsigauti žemdirbiams po 2014 metais Rusijos paskelbto embargo. Pasak Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, abu šiuos variantus ketinama aptarti neformaliame ministrų pasitarime pirmadienį.

Siekiant švelninti koronaviruso krizės padarinius, Žemės ūkio paskolų garantijų fondui leista teikti garantijas ir už paskolas, skirtas darbo užmokesčiui sumokėti.  Tokius pakeitimus patvirtino Žemės ūkio ministerija, pranešė fondas.  Savo ruožtu palūkanų bei lizingo garantinės įmokos kompensavimas padidintas iki 100 proc.

Lietuva ketina skųsti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) sprendimą dėl Europos Komisijos (EK) 10,3 mln. eurų sumažintos paramos šalies žemės ūkiui.  Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skųsti šį sprendimą ES Teisingumo Teismui. ESBT sausio 22 dieną atmetė Lietuvos ieškinį, kuriuo šalis prašė panaikinti 2017-ųjų EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 10,292 mln.

Brazilijos Žemės ūkio, gyvulininkystės ir tiekimo ministerija patvirtino, kad nuo šiol lietuviški kviečiai galės būti eksportuojami į šią didelę rinką turinčią Pietų Amerikos valstybę, rašoma Lietuvos Žemės ūkio ministerijos pranešime. „Atverta nauja didelė rinka lietuviškiems kviečiams suteikia mūsų grūdų augintojams daugiau galimybių realizuoti savo produkciją. Džiaugiuosi, jog pavyko įtikinti Brazilijos atsakingąją instituciją, kad lietuviški kviečiai yra saugūs ir kokybiški.

Dėl stipraus vėjo pirmadienio pavakarę elektros vis dar neturėjo apie 500 namų ūkių Alytaus, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos rajonuose, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak bendrovės, pirmadienį prieš vidurdienį elektros neturėjo apie 5 tūkst. namų ūkių, o nuo vidurnakčio iki 16 val. jos tiekimas buvo sutrikęs beveik 40 tūkst.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, įvertinęs darbo grupės išvadas dėl ministerijos kėlimo į Kauną, patvirtino, kad visa ministerija nebus keliama. Laikinojoje sostinėje dirbs Programinio projektavimo ir valdymo analizės skyrius ir naujai kuriami Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir savivaldybėmis bei Infrastruktūros, melioracijos ir biokuro skyriai, rašoma Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje. Mokslo ir inovacijų skyrius veiks abiejuose miestuose.

Ateitis jau čia: vienoje Pamaskvės fermoje buvo išbandyti virtualūs akiniai karvėms. Manoma, kad VR akiniai padės karvėms atsipalaiduoti ir patirti ne tokį stiprų „realybės“ stresą. Rami aplinka leidžia padidinti pieno gavybą, todėl karvėms nuo šiol rodomi vasaros laukų vaizdai.  „Be fizinių poreikių mokslininkai atkreipė dėmesį ir į emocinę gyvulių būklę.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Alytaus rajono ūkininkams, dėl gaisro Alytuje negalėsiantiems laiku įvykdyti įsipareigojimų supirkėjams arba Nacionalinei mokėjimų agentūrai, nebus taikomos baudos, sako sako žemės ūkio ministras. Andrius Palionis pakartojo, kad nukentėjusiems ūkininkams bus išmokėtos kompensacijos.  „Natūralu, force majore yra.

Naująjį žemės ūkio ministrą Andrių Palionį kolegos apibūdina kaip darbštų ir išmintingą, tačiau pernelyg įžeidų ir per mažai komunikuojantį politiką. Jis turėtų neblogai suprasti ūkininkų lūkesčius, nes pats turi 25 arus dirbamos žemės, be to, rūpinasi motinai priklausančia žeme – dešimtyje hektarų augina rugius, avižas. Pasak A. Palionio, žemės ūkio klausimais nuolat domėtis vertė ir rinkėjai.

Nedeklaruoto darbo atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja nelegaliai dirbančių užsieniečių, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus Jono Griciaus, kvalifikuotos darbo jėgos stoka, paprastesnis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia daugiau galimybių uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai naudojasi pigia darbo jėga, nemokėdami mokesčių.

Rajonų žemės ūkio specialistams skaičiuojant galimus nuostolius dėl pražudyto derliaus, ekstremalią padėtį dėl sausros paskelbusių keturių savivaldybių atstovai sako, kad karštymetis apnuogino ir kitas problemas. Kai kurie BNS kalbinti šių rajonų ir seniūnijų vadovai sako, kad šulinių turėtojams reikia sparčiau jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo sistemų, o ūkininkams laikas susimąstyti apie naujų, karščiams atsparesnių kultūrų auginimą.

Lietuvos žemės ūkį bent du mėnesius alinant sausrai, Vyriausybė trečiadienį paskelbė valstybės lygio ekstremalią padėtį. Pasak Žemės ūkio ministerijos, ekstremali situacija visoje šalyje skelbiama, kai jos padarinių ribos viršija trijų savivaldybių teritorijas. Tokia padėtis jau paskelbta 4 savivaldybėse: Varėnos, Prienų, Trakų ir Rokiškio, tačiau jos padarinių išplitimo ribos apima didžiąją dalį Lietuvos savivaldybių.

Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją. O ir tas, kas pasėta dirvoje, nuo orų permainų nemenkai nukenčia. Žemdirbiai jau pradeda ir derybas su Vyriausybe, kad būtų padidinta paramos suma už pernykštę sausrą. Tiesa, kol kas tragedijos nuotaikos ore dar netvyro, bet padėtis kai kuriuose regionuose nekokia. Smėlėtuose ir kalvomis nusėtose Anykščių krašto žemėse ūkininkaujančiųjų technika jau visas mėnuo kaip maudosi dulkėse.

 Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauno projekto vadove tapo Vitalija Zumerienė. Darbą ji pradės kitą pirmadienį. Atranką laimėjusi V. Zumerienė turi daugiau kaip 10 metų patirties projektų valdymo srityje, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, pranešė ministerija. Atrankoje į projekto vadovo vietą dalyvavo 5 pretendentai. Žemės ūkio ministeriją planuojama perkelti į Kauną 2019 metų pabaigoje – 2020 metų pradžioje.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė dėl 28,6 mln. eurų nacionalinės paramos ūkininkams. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė BNS praėjusią savaitę sakė, jog daugiausiai paramos gaus pieno gamintojai ir bulių augintojai. Jos teigimu, iš valstybės biudžeto skiriama nacionalinė parama kasmet mažėja, siekiant, kad ūkininkai išliktų konkurencingi. Anot viceministrės, paramą gaus pieno gamintojai, gyvulių augintojai bei žemės ūkio kultūrų augintojai . Pienininkams ketinama skirti beveik 15 mln.

Žemės ūkio ministerija ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams. Ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis BNS sakė, jog pirmadienį nuspręsta netaikyti sankcijų ūkininkams, nepasiekiantiems privalomų ES paramos rodiklių.

Naujame daugiamečiame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2021 metų Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos žemės ūkiui didinti 1,4 procento. Penktadienį EK paskelbė, jog einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms 2021–2027 metais siūlo skirti 5,141 mlrd. eurų paramą – 1,4 proc. daugiau nei dabartiniame 2014–2020 metų bendrijos biudžete (5,071 mlrd.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažįsta, kad atsisakyti tirti situaciją žemės ūkyje buvo nesąžininga, bet taip nuspręsta daugumos balsais. „Tai nesąžininga, aš ir pradžioje sakiau, kad turi būti tiriama, bet kai tris kartus komitetai nesugebėjo to atlikti ir uždarė tą klausimą, jis uždarytas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Seimo Ekonomikos komitetas siūlo netirti situacijos žemės ūkyje. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už komisijos sudarymą balsavo šeši nariai iš opozicijos, tiek pat valdančiųjų balsavo prieš, o „valstiečių“ deleguotas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius susilaikė. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis balsavo prieš tyrimą.

Premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės labiau apmokestinti daugiau nei 500 hektarų dirbamos žemės valdančius ūkininkus. „Jeigu pamatyčiau konkretų įstatymo projektą, tikrai ir vertintume. Iš principo kategoriškai neatmetu, tai galimas ir svarstytinas klausimas, tačiau reikėtų pasižiūrėti visame mokestiniame kontekste. Bet variantas toks galimas“, – pareiškė premjeras ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) persigalvojo ir nutarė nebetirti situacijos žemės ūkyje. Seimui jis siūlo visai atmesti tokio tyrimo iniciatyvą. Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 7 komiteto nariai, prieš buvo konservatorius Kazys Starkevičius, o susilaikė „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius. Komitetas nesvarstė iki šiol pateiktų nei opozicijos, nei „valstiečių“ siūlymų, kokius klausimus, susijusius su žemės ūkio reikalais, jis turėtų ištirti.

Po kaltinimų, kad svetimoje žemėje ūkininkauja be leidimo, žemės ūkio ministras Markauskas tikino, kad žemes nuomojosi pagal žodines sutartis, tačiau čia pat jį meluojant pričiupo teisininkas: įstatymai numato, kad žemės nuomos sutartis gali būti tik rašytinė. LRT laidos „Dėmesio centre“ eteryje B. Markauskas dievagojosi, kad žemes Klaipėdos rajone nuomojosi pagal žodinės nuomos ir panaudos sutartis. Maža to, ministras tikino ketinantis atlyginti žemės savininkui.

Seimo nariai vienbalsiai atmetė Agnės Širinskienės pristatytą pasiūlymą nekurti komisijos, turinčios ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Dabar klausimo dėl komisijos kūrimo imsis Kaimo reikalų komitetas, o dėl iniciatyvos vėl bus balsuojama Seimo posėdžių salėje. Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria opozicijos siūlymui sukurti komisiją, parlamentarai šios nuomonės nepaisė ir nubalsavo, kad šį klausimą turėtų perimti svarstyti Kaimo reikalų komitetas.

Opozicijos iniciatyva pradėti tyrimą dėl padėties šalies žemės ūkio sektoriuje peržengė pirmąjį barjerą – dauguma parlamentarų po pateikimo balsavo „už“. Tiesa, pats R. Karbauskis idėją imtis tyrimo vadina politine kova prieš jį.

Opoziciniams konservatoriams pavyko surinkti reikiamą parašų skaičių, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas dėl žemės valdymo ir įsigijimo procesų Lietuvoje. Iniciatyva gimė po to, kai paaiškėjo, kad valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt apeina įstatymu nustatytą ribojimą vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Maisto kainos pasaulyje 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, pakilo 8,2 proc., penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas 2017 metais sudarė vidutiniškai 174,6 punkto ir metinis vidurkis buvo didžiausias nuo 2014 metų. Tačiau vien gruodį šis indeksas, parodantis maisto produktų krepšelio tarptautinių kainų mėnesio pokytį, sudarė 169,8 punkto ir buvo 3,3 proc. mažesnis negu lapkritį, pranešė FAO.

Vyriausybė ketina bylinėtis su Europos Komisija (EK) dėl jos pritaikytos maždaug 11,3 mln. eurų sankcijos už prastai administruotą paramą žemės ūkiui. „Nusprendėme kreiptis į Teisingumo Teismą. Manome, kad tikrai yra pagrindas, nes jau pirminėse derybose kol kas nedaug, bet 1,3 mln. eurų išsiderėjome. Matome, kad tos priežastys, dėl ko pritaikyta sankcija, yra abejotinos“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Briuselis ieškos būdų, kaip sąžiningiau paskirstyti tiesiogines išmokas žemdirbiams skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, tačiau konkrečių skaičių naujajame biudžete po 2020 metų kol kas nekomentuoja, sako už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas. Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai. „Bendrosios žemės ūkio politikos paramos valstybės narėms skirtumai turėtų sumažėti.

Gerai, kad Seimas pagaliau pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, tačiau blogai, kad nesvarsto ūkininkų pasiūlymų dėl likusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės likimo. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – pastaraisiais metais iš skandalų neišsivaduojanti Nacionalinė žemės tarnyba nesugeba surinkti informacijos apie likusią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Suomijoje vykstančiame Baltijos ir Šiaurės šalių premjerų susitikime Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasiūlė suomiams kartu siekti Europos Sąjungos (ES) kompensacijos nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams. Susitikime su Suomijos premjeru Juhu Sipila Lietuvos vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad Suomija, kaip ir Lietuva, šiemet turėjo neįprastai ilgą lietingą laikotarpį.

Du partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime nariai siūlo kitais metais neskirti finansavimo žemės ūkio organizacijas vienijantiems Žemės ūkio rūmams. Vytautas Kamblevičius ir Remigijus Žemaitaitis užregistravo siūlymą kitų metų biudžete rūmams nenumatyti lėšų, nes, jie pastaruoju metu esą nesugeba atstovauti žemdirbių interesams. Laikinasis žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis BNS sakė, jog iš valstybės gaunami pinigai naudojami pagal paskirtį. „Vargšai Seimo nariai.

Ūkininką Žydrūną Nevulį žemdirbystė lydi visą gyvenimą: ūkininkavo seneliai ir močiutės, tėvai, nuo pat mažens – vos nuo 7–erių – ir pats užsidirbo padėdamas ūkio darbuose. Šiandien augalininkystės ūkį turintis vyras džiaugiasi, kad meilę žemdirbystei perdavė ir sūnums: vyresnysis jau ūkininkauja savarankiškai, o jaunesnysis, šiuo metu abiturientas, nenori išlipti iš traktoriaus ir svarsto po mokyklos baigimo likti dirbti tėvų ūkyje.

 Darbas žemės ūkyje smarkiai kenkia žmonių klausai ir situaciją dar labiau blogina lietuvių užsispyrimas nenaudoti apsaugos priemonių. Klausos centrų „Audiomedika“ vadovas skaičiuoja, kad kas antram ūkininkui Lietuvoje gresia stiprūs priešlaikiniai klausos sutrikimai, kitiems – kiek lengvesnės sutrikimų formos. „Beveik niekas iš Lietuvos žemdirbių neišvengs klausos sutrikimų.

Javapjūtės pradžia pasidžiaugę žemdirbiai dabar stveriasi už galvų ir šaukiasi pagalbos – po praėjusios savaitės liūčių ne viename rajone skęsta ne tik prinokę javai, bet ir jau pasėti žiemkenčiai. Kai kur augintojai prašo skelbti ekstremalią padėtį. Jie nuogąstauja, kad praradus derlių dažnas negalės įvykdyti išankstinių grūdų sutarčių ir Kaimo plėtros programos įsipareigojimų.

Prieš trejus metus Rusijos fermeriai, verslininkai ir vartotojai netikėtai atsidūrė visiškai naujoje realybėje. 2014-ųjų rugpjūtį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atsakydamas“ į Vakarų sankcijas dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainos rytuose, įvedė sankcijas maisto produktų importui iš Vakarų šalių. Tai, be abejonės, paveikė Europos Sąjungos ūkininkų verslus, tačiau iššaukė dar didesnius nuostolius pačiai Rusijai.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas paskirti viceministrą Darių Remeiką.   „Taip, galiu patvirtinti“, - BNS antradienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paprašytas patvirtinti šią informaciją. D.Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004 - 2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

  Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. „Valstietis“ Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasikeis ūkininkavimo sąlygos. Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, kurie sudaro didelę sąnaudų dalį tokiuose sektoriuose kaip cheminių, maisto produktų, trąšų, plastikų gamyba, taip pat transporto sektoriuje.