žemės ūkis

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako sutaręs dėl Lietuvos įmonių galimybių eksportuoti į JAV daugiau mėsos gaminių – dešrų, dešrelių, kumpio, koldūnų su kiauliena.

18 000 eurų atlyginimas popieriuje arba beveik 11 000 tūkstančių į rankas. Tokį atlyginimą pasirodo galima gauti dirbant valstybės įmonėje – Žemės ūkio ir kaimo verslo centre. Žemės ūkio ministerijai pradėjus domėtis savo įmone, įtarimų sukėlė ne tik milžiniškos sumos informacinių technologijų specialistų atlyginimams, bet ir įdarbinti vadovų vaikai ar kiti giminaičiai. Žemės ūkio ir kaimo verslo centro vadovo kėdė tuščia. Ant sienos neseniai nuimtų padėkų žymės.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.

Lietuviai pristato neįprastą traktorių – jis varomas metano dujoms, kurios išgaunamos iš mėšlo ar įvairių atliekų. Tokia technika pristatyta parodoje Kaune. O atvykę lietuviai ūkininkai dairosi naujų technologijų, bet sako jas įpirkti sunku – viskas pabrangę.  Nors sakoma, kad iš mėšlo vaško neišspausi, bet degalus pagaminti galima, ir tokiais degalais – biometano dujomis varomas traktorius.

Baltarusijos žemės ūkio gamyba per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis sumenko 4,6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Apytikriai 80 proc. produkcijos pagamino žemės ūkio organizacijos, gamybą sumažinusios 4,9 procento. Mėsos gamyba šiemet sausį-rugpjūtį siekė 1,2 mln. tonų gyvojo svorio, pieno –  5,3 mln. tonų, kiaušinių – 2,38 mlrd. vienetų. Laikotarpio pabaigoje Baltarusijoje buvo auginama 4,2 mln.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Lietuva neturėtų skubėti naikinti mokesčių lengvatos žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Tai padarius, lietuvių gaminama produkcija taptų nekonkurencinga. Tokios pozicijos laikosi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (51 m.), nepritariantis dabartinei Aplinkos ministerijos, kuriai pats vadovavo ankstesnėje Vyriausybėje, pozicijai, jau nuo kitų metų gerokai branginti žemdirbių naudojamus degalus.

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus. Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta produkcija lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos produktus, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė. Tai rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Nepaisant įvairių iššūkių, pandemijos laikotarpiu Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportas toliau augo. Tačiau iki šiol didelę dalį jo užima gana nedidelės pridėtinės vertės produkcijos išvežimas. Siekiant pakeisti šias tendencijas, valdžia ir verslas imasi naujų veiksmų. Žemės ūkis ir maisto pramonė yra gana svarbi Lietuvos ūkinės veiklos sritis. Nors joje sugeneruojama tik kiek daugiau nei 3 proc.

Reikšmingą dalį žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių pajamų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse sudaro bendrijos skiriama parama – tiek tiesioginės išmokos, tiek daugelio svarbių pokyčių finansavimas. Visa tai apima Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), dėl kurios galutinai sutarė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai. Pasiektą susitarimą formaliai dar turės patvirtinti Europos Parlamentas ir Europos Vadovų Taryba, tačiau pranešama, kad iš esmės BŽŪP nebus keičiama.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms. „Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms ir Europos Parlamentui (EP) susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio. Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir Europos Parlamentas penktadienį susitarė dėl svarbios žemės ūkio subsidijų reformos, sukeldami nevyriausybinių organizacijų (NVO) nerimą, pareiškusių, jog reforma nėra pakankamai „žalia“. „Šiandienos susitarimu pradėsime faktinį perėjimą prie ekologiškesnės ir teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – tviteryje paskelbė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Po lietingo ir vėsaus pavasario Lietuvos ūkininkai nuogąstavo, jog negalės įvažiuoti į laukus ir laiku pasirūpinti pasėlių tręšimu ir purškimu nuo grybinių infekcijų, o nesibaigiantys lietūs sutrukdys šienapjūtei, rašoma pranešime žiniasklaidai. Su didžiausiais iššūkiais susiduria ūkininkai, kurių laukuose neįrengtos ar nesutvarkytos drenažo sistemos ir tie, kurie neturi pajėgios technikos, su kuria būtų galima greitai atlikti būtiniausius darbus, vos pasitaikius palankioms oro sąlygoms.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) uždraudė importuoti iš Estijos pašarus bei jų priedus žemės ūkio ir naminiams gyvūnams. „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas paaiškino, jog toks sprendimas priimtas dėl to, kad tarnyba negavo iš Estijos atsakymo į prašymą patvirtinti anksčiau pateiktas garantijas dėl šios produkcijois saugumo kontrolės sistemos. Be to, anot S. Dankverto, Estija nereagavo į Rusijos prašymą patikrinti pašarų gamintojus.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų šiuo metu gauna Europos Sąjungos tiesiogines išmokas. Jos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais. Tačiau jau netrukus daugeliui tokių gyventojų mokesčius teks mokėti. Bent jau tokį planą turi Finansų ministerija. Jis buvo pristatytas trečiadienį vykusioje specialioje komisijoje, kuri svarsto būsimus mokesčių pakeitimus.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Tarp daugelio bauginančių šiltesnio pasaulio padarinių vienas blogiausių yra tai, ką jis padarys žemės ūkio gamybai. Naujas tyrimas rodo, kad tai ne tik ateities problema – mes jau dabar auginame penktadaliu mažiau maisto, nei augintume, jei pasaulis būtų išlaikęs 1960-ųjų sąlygas. Technologinė pažanga tai slėpė, iki šiol didindama bendrą derlingumą. Tačiau spartėjant atšilimui, žemės ūkio mokslininkams teks daugiau dirbti, kad neatsiliktų.

Daugeliui ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nemažą dalį pajamų sudaro Europos Sąjungos tiesioginės išmokos. Tačiau kad siekiant jas gauti nekiltų keblumų, būtina tinkamai ir laiku deklaruoti žemės naudmenas ir pasėlius.

Pandemija ir karantinas privertė dalį ūkininkų, daugiausia smulkių ir vidutinių, persiorientuoti į elektroninę prekybą – ūkininkų gaminamos produkcijos įsigyti internetu buvo galima ir anksčiau, tačiau dėl pandemijos ištuštėjus prekyvietėms, turgeliams, nevykstant mugėms ir kitiems renginiams, prekyba internetu išaugo kelis kartus, rašo portalas valstietis.lt.  „Ūkininkai vis daugiau informacijos apie savo produkciją skelbia internete. Internetinė prekyba žymiai pagyvėjo.

Beveik trečdalis žemės ūkio sektoriaus darbdavių susiduria su darbuotojų trūkumu. Jiems kyla sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamus darbuotojus arba nepavyko jų rasti. Tai aiškėja iš Užimtumo tarnybos atliktos apklausos. Tačiau šiame sektoriuje tuo pačiu metu trūksta ir siūlomų darbo vietų.  2021 metų pavasarį rinkoje labiausiai reikalingi judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, variklinių transporto priemonių mechanikai ir taisytojai bei miškų ūkio darbininkai.

Siūloma pratęsti žemės ūkiui draudimo nuo sausros rėmimą 2021-iesiems.  Vyriausybė trečiadienį svarstys Žemės ūkio ministerijos siūlymą tęsti įgyvendinamos valstybės pagalbos priemonės galiojimą, patikslinant perdraudimo koeficientą dėl išmokamų kompensacijų draudimo įmonėms.  Siūloma nustatyti 2021 metais taikomą 6,0 perdraudimo koeficientą.

Valdžia pristatė planus, kaip mažinti taršą ir jos poveikį klimato kaitai. Kai kurie jų turės būti įgyvendinti žemės ūkio srityje. Pavyzdžiui, ūkininkai turės didinti ekologiškos žemės plotus, mažinti trąšų kiekį, atsisakyti dyzelinio kuro. Ūkininkai sutinka, kad klimato kaita yra opi problema, tačiau, anot jų, nes visi valdžios užmojai yra įgyvendinami. Dyzelinių traktorių pakeisti nėra kuo, o brangesnės ekologinės produkcijos gali nebūti kam pirkti.

Trečiadienį, apie 05.29 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio r. Krekenevos sen., Krekenavos mstl. V. Svirskio g. dega angaras su žemės ūkio technika.

Lietuvoje darbo daugiausiai neturi 15–24 metų jaunuoliai. Antra didžiausia bedarbių amžiaus grupė – 25–34 m. gyventojai. Daliai šių jaunų žmonių dėl įvairių priežasčių sunku sėkmingai įsilieti į darbo rinką – trūksta patirties ar pasirinktos krypties darbo vietų. Tad darbo nerandantys jaunuoliai vis dažniau linkę sau patys susikurti darbo vietą.

Didžiųjų miestų darželiuose vaikai nemaitinami ekologiška vietos ūkininkų užauginta produkcija, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak Lietuvos ekologiškų ūkių asociacijos pirmininko Sauliaus Daniulio, Žemės ūkio ministerijos nuo 2019 metų vykdomoje programoje, pagal kurią vietos ūkininkų užaugintą produkciją vartojantys darželiai gali pretenduoti į finansavimą, šiemet dalyvauja tik po iš vieną Vilniaus ir Kauno rajono darželį.

Žemės ūkio ministras žada, kad artimiausiu metu nebus siūloma naikinti lengvatos žemdirbių dyzelinui. Tačiau Kęstutis Navickas sako, kad diskusijos šiuo klausimu bus tęsiamos.  Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad lengvatos naikinimas pakenks ir ūkininkams, ir visiems vartotojams, nes kils produktų kainos. Jis siūlo lengvatą diferencijuoti.

Jauniesiems ūkininkams pradėti savo veiklą nuo nulio sudėtinga. Dažnam trūksta ne tik žinių, praktinių įgūdžių, bet ir pinigų nuosavam žemės sklypui. Žemės ūkio ministerija ėmėsi šią problemą spręsti. Ketinama įkurti buvusiose žemės ūkio mokyklose jaunųjų ūkininkų inkubatorius, kuriuose jie galėtų pasisemti patirties, žinių ir lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės.

Žemės ūkio ministras sako siūlysiantis steigti melioracijos fondą. Pasak jo, lėšų jam galima būtų rasti peržiūrėjus kai kurias mokestines priemones ar lengvatas.

Septynerius metus trukusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) buvo pratęsta dvejų metų pereinamajam laikotarpiui, kol bus patvirtintos naujos bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo kryptys. Paramos ir toliau bus alima kreiptis šiais metais – kaip tik patvirtintas šiemetinis paraiškų atskiroms priemonėms teikimo grafikas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad šiemet, pratęsus KPP įgyvendinimo laikotarpį, ūkininkams bus pasiūlyta daugiau paramos lėšų.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas pernai rugpjūtį-gruodį beveik 700 ūkininkų ir žemės ūkio bei žuvininkystės bendrovių, nukentėjusių nuo koronaviruso, suteikė 88,5 mln. eurų lengvatinių paskolų. Paskolų sumos siekė nuo 2,3 tūkst. iki 1 mln. eurų – vidutiniškai vienam gavėjui paskolinta 131,6 tūkst. eurų, pranešė fondas. „Pandemijos laikotarpiu krito ūkininkų ir ūkių apyvarta, jie susidūrė su pajamų ir apyvartinių lėšų trūkumu.

Daugeliui kaimas asocijuojasi su žemės ūkio darbais, tačiau čia autoservisą ir medinių terasų gamybos įmonę atidarę verslininkai bando šį mitą paneigti. Anot jų, kaimo gyventojams trūksta įvairių paslaugų, todėl pragyventi galima ne tik verčiantis gyvulininkyste ar augalininkyste. O verslo pradžiai pritrūkus pinigų gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Šiemetinis žemės ūkio derlius buvo vienas iš geriausių per visą Lietuvos istoriją. Tačiau prieš metus – dvejus ar dar anksčiau didžiulius nuostolius atnešė tiek stichinės sausros, tiek liūtis. Vis dar palyginti nedidelė dalis šalies ūkių pasėlių nedraudžia, tačiau situacija keičiasi, nes tam skiriama ir paramos.

Žemės ūkio produkcijos gamybos ir paslaugų augimas Lietuvoje pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES). Šio sektoriaus apimtys Lietuvoje 2019 metais siekė 3,2 mlrd. eurų – 10,4 proc. daugiau nei 2018 metais, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau gamyba ir paslaugos augo Vokietijoje (10,6 proc.), Danijoje (12,7 proc.), Estijoje (16,1 proc.) ir Latvijoje (21,1 proc.) Lietuvoje labiausiai – 17,5 proc. – augo augalininkystės produkcijos apimtys.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Prasidedant antrai koronaviruso bangai pagalbos netrukus sulauks ir dirbantys žemės ūkio srityje. Jie jau gali teikti paraiškas tūkstantinėms išmokos. Nukentėję nuo koronaviruso žemės ūkio subjektai, mažos ir labai mažos įmonės, fiziniai asmenys kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Šiam paraiškų rinkimo etapui iš viso skirta 33,1 mln.

Viešumoje pasigirsta svarstymų, esą didžiąją dalį ES paramos gauna stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tačiau iš tiesų kai kurios priemonės skirtos tik smulkiesiems. Pasinaudoję parama bendradarbiavimui, smulkieji džiaugiasi pagerinę ūkių padėtį.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į Vyriausybės vykdomą strateginio valdymo ir planavimo sistemos pertvarką ir siekdama įgyvendinti Nacionalinio pažangos plano (NPP) užsibrėžtą tikslą, parengė Žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros ir žuvininkystės plėtros programos projektą. Šiuo projektu siekiama išsiaiškinti  žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros bei žuvininkystės plėtros problemas bei jas sukeliančias priežastis.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai antradienį Liuksmeburge derasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2021-ųjų. Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, vienas svarbiausių klausių derybose – tiesioginių išmokų ribojimas. „Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę ne nutraukti tiesioginių išmokų mokėjimą virš 100 tūkst.

Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai. Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės.

Reaguojant į gyvūnų gerovės pažeidimus, privalomą naminių gyvūnų ženklinimą Žemės ūkio ministerija siūlo įvesti nuo 2022-ųjų vidurio, tačiau tai kol kas netenkina Vyriausybės. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra bent milijonas neženklintų gyvūnų. „Siūlome 2021-uosius metus daryti tokį pereinamąjį laikotarpį.

Bankas „Luminor“ pradeda teikti paskolas nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam žemės ūkiui ir žuvininkystės verslui. Iš viso šiai finansinei priemonei įgyvendinti valstybė skyrė 40 mln. eurų. „Luminor“ pranešė pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su nacionaline plėtros įstaiga Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Pagal sutartį paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Paskolos suma yra iki 1 mln. eurų, šioms paskoloms taikomos palūkanos nuo 0,1 proc.

Statistikos departamentas trečiadienį pradeda visuotinį žemės ūkio surašymą, kuris leis nustatyti kiek Lietuvoje yra ūkių, kiek juose dirba žmonių, koks žemės naudmenų plotas, gyvulių skaičius, kaip jie laikomi, kokio ploto įvairių augalų pasėliai, kokias metodais apdirbama žemė, kaip ji tręšiama.  Ūkininkai iki rugsėjo 9 dienos duomenis galės pateikti internetu per sistemą e.statistika gyventojams.

Per vieną mėnesį – keturi negyvi stumbrai. Kulkų nerasta. Gyvūnų organai – suirę. Mokslininkai įtaria, kad stumbrai krinta nuo cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis apdorotų augalų, ūkininkai įtarimus vadina iš piršto laužtais. Nerimą keliančia situacija domėjosi laidos „Žalioji byla“ žurnalistai. Stumbrai – didžiausi Europos žinduoliai. Prieš šimtmetį visiškai išnaikinti, šiandien jie ir vėl ganosi Lietuvos giriose nevengdami užsukti ir į ūkininkų laukus.

Lietuvai naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete išsiderėjus didesnes tiesiogines išmokas ūkininkams, šaliai reikėtų pagalvoti apie nacionalinių lubų, kurios apribotų stambiųjų žemės ūkio bendrovių galimybę gauti išmokas, įvedimą, sako prezidento patarėjas. Anot Jaroslavo Neverovičiaus, su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu kalbėta, kokios galėtų būti lubos, tai būtų diskusijų klausimas. „Išmokų koncentracija Lietuvoje yra didelė.

ES milijardai – ar sugebėsime juos tinkamai panaudoti ir neištaškyti? Pokalbis apie tai su ekonomistu Žygimantu Mauricu. ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti.

Europos Sąjungos lyderių sutarimas dėl ekonomikos gaivinimo plano ir naujojo bendrijos biudžeto yra reikšmingas pasiekimas, tačiau lėšų skirstymo kriterijus kai kuriais atvejais nulėmė siauri nacionalinės politikos interesai, sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Eksperto teigimu, Lietuvos prezidentas derybose laikėsi daugelio metų nuoseklios pozicijos, tačiau kritikai gali pasigesti jo dėmesio toms sritims, kur ES lėšų investavimas atneša didžiausią grąžą.

Europos Komisija (EK) patvirtino 47,5 mln. eurų vertės paramos schemą kiaulienos, daržovių ir akvakultūros produktų gamybos bei perdirbimo Lietuvos įmonėms, nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio. Paramos schema buvo patvirtinta pagal kovo 19 dieną EK priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, pranešė EK.  Pagal schemą 7,5 mln. eurų parama bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos, o 40 mln. eurų – subsidijuojamos paskolų palūkanų normos.