žemės ūkis

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Iki šiol nepavykus rasti tinkamo kandidato į Žemės ūkio duomenų centro vadovus konkursas į šias pareigas skelbiamas trečią kartą.  Pirmasis konkursas neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus vertinimo barjero. Kodėl neįvyko antrasis, Žemės ūkio ministerija BNS kol kas neatsakė.   Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, vadovo atlyginimas, priklausomai nuo užduočių įvykdymo, nuo 2024 metų sausio sieks nuo 4,5 tūkst. iki 9,5 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.

Ūkininkai grasina atvežti šimtus tonų srutų ir mėšlo į Vilnių, bei išpilti visą šį turtą po Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ministerijos langais. Lapkričio 15 d. baigėsi terminas, kada tokiomis trąšomis buvo leidžiama tręšti laukus, tačiau žemdirbiai sako, kad to negalėjo padaryti, nes daug kur lietaus kiekis kartais viršijo daugiametes normas ir jie tiesiog negalėjo įvažiuoti į laukus.

Nuo spalio vidurio iki šiol ūkininkams jau išmokėta pusė numatytų avansinių išmokų už deklaruotus plotus – apie 153 mln. eurų, o jų gavėjų skaičius siekia 105 tūkst., skaičiuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Taigi vienam gyventojui išėjo vidutinį 1457 eurų dydžio avansinė išmoka. NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė sako, kad ketvirtadienį bus išmokėta dar 10 mln. eurų. „Pagal apskritis paskaičiavome, bet bendrai, šio ryto duomenimis, išmokėta 153 mln.

Dalis Lietuvos ūkininkų šiemet turi sumokėti dvigubai arba trigubai didesnį žemės mokestį, sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus. „Sulaukėme daug ūkininkų ir kaimo gyventojų nerimavimo dėl žemės mokesčio, kadangi šiais metais kai kuriems ūkininkams jis išaugo 2 ar net 3 kartus. (...) Kai kurių rajonų ūkininkus itin neramina taip ženkliai išaugę žemės mokesčiai“, – ŽŪR pranešime sako A. Svitojus.

Šiemet iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija. SP numatyta parama būtent labai smulkiems ūkiams.

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. pirmą kartą bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros plano priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“, praneša Žemės ūkio ministerija. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 mln. eurų paramos lėšų, o didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui – 25 tūkst. eurų. Numatyta parama skirta būtent labai smulkiems ūkiams.

Žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje pernai susidarė 718,3 tūkst. tonų atliekų – palyginti su 2020 metais, jų kiekis sumažėjo 17,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra, remdamasi kas dveji metai atliekamo tyrimo duomenimis. Per pastaruosius dešimt metų atliekų susidarymas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje nuolat mažėjo, ir 2022 metais, palyginti 2012 metais, sumažėjo 1,8 karto. Pernai miško kirtimų, daržininkystės ir mišrios komunalinės atliekos sudarė 55,6 proc.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

Daugelis lietuvių turi žemės ūkio paskirties žemės, joje vienus ar kitus pasėlius, laiko gyvulių. Nuo pirmadienio joms pradedamos mokėti tiesioginės išmokos. Jų dydis priklauso nuo to, kiek žemės turima ir kas joje auginama. Tiesioginės išmokos yra pagrindinė Europos Sąjungos paramos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms priemonė.

Ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių – tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų. Tai numatyta šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytose paramos taisyklėse.  „Pareiškėjams kompensuojama 60 proc. apskaičiuotų nuostolių sumos“, – rašoma dokumente.  Tačiau jei prašoma parama viršys numatytą sumą, ji kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Lietuva prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD). Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė. Anot Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiks daugiau galimybių prisidėti prie paramos žemės ūkiui Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose bei padėtų stiprinti bendradarbiavimą su Vakarų valstybėmis.

Šiemet Lietuvoje prikulta apie 7 mln. tonų grūdų – 4,1 proc. mažiau nei pernai (7,3 mln. tonų), pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Didžiausią grūdų derliaus dalį sudarė kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugiai, avižos, žirniai ir pupos – maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad derlių gelbėjo žieminiai pasėliai.

Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas.  „Pirmasis neįvyko, nes pretendentai neįveikė minimalaus kandidatų vertinimo komisijoje barjero“, – BNS nurodė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Kaip skelbiama valstybės tarnybos portale, kandidatai turi turėti magistro išsilavinimą, bent vienerių metų vadovavimo patirtį ir bent dvejų metų patirtį žemės ūkio, maisto, kaimo plėtros, žemės tvarkymo arba informacinių technologijų srityje.

Lietuvos žemės politiką viešai sukritikavęs ir ministro prašymo pasiaiškinti sulaukęs Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako tai padaręs tikslingai – jis siūlo skaitmenizuoti ekologinių ūkių dokumentų pildymą ir geriau skirtyti paramą smulkiems ūkiams.

Lietuva kreipsis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) prašydama iš dalies panaikinti Europos Komisijos (EK) sprendimą daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui – tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupei „Linas Agro Group“ pernai pasiekus rekordines beveik 2 mlrd. eurų pajamas, grupės finansų vadovas Mažvydas Šileika sako, kad per artimiausius metus sunku tikėtis tolesnio augimo. Anot jo, tam įtakos turi sumažėjusios kainos ir pasiekti maksimalūs pardavimų pajėgumai.  „Sunku tikėtis tolesnio pajamų padidėjimo, nes daugiau ar mažiau prekiaujame savo maksimaliais pajėgumais.

Aplinkos ministerija sutinka, kad ribojimas vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims valdyti daugiau nei 500 hektarų žemės yra apeinamas ir neveikia, todėl reikia ieškoti šios problemos sprendimo būdų. Aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės teigimu, pasiūlymus ministerija pateiks po to, kai rugsėjo pabaigoje ūkininkams pristatys užsienio šalyse taikomos žemės įsigijimo ribojimų praktikos analizės rezultatus.  „Mes iš tikrųjų šitą klausimą žinome.

Lietuvoje mažėjant ekologinių ūkių, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad ministerija svarsto atlikti auditą, kuris padėtų išsiaiškinti priežastis ir sprendimo būdus.  „Yra noras vadovybės daryti auditą, nes paprastinam, bet matom, kad yra ekologiniams ūkiams didesni biurokratiniai reikalavimai, jie turi darbų žurnalus pildyti, norisi toje vietoje supaprastinti“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė viceministras.

Nuo praėjusią savaitę siautusios audros su kruša nukentėję ūkininkai gali gauti lengvatinių  paskolų bei palūkanų kompensacijų, taip pat nemokamai saugotgi derlių iki metų pabaigos, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, tokia yra valstybės parama ūkininkams. „Lengvatinės paskolos, paskui palūkanų kompensavimas ir panašiai. (...) Matome, tą situaciją, situacija yra ne tik Joniškio rajone, bet Panevėžio rajone, ruože Širvintų.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Lietuvoje mažėja deklaruotų daugiamečių pievų, šiuo metu natūralios pievos ir ganyklos užima apie 5,5 proc. šalies ploto, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos duomenimis, šiemet deklaruota 560 tūkst. hektarų daugiamečių pievų, kai 2018 metais šis skaičius siekė 746 tūkst. hektarų. „Dėl žemėnaudos pokyčių, kuriais siekiama didesnės žemės ūkio produkcijos ir pajamų, šiuo metu Lietuvoje natūralios pievos ir ganyklos užima tik apie 5,5 proc.

Biržų rajone Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga... Kaip reikės išgyventi? Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės.

Lietuvoje tiekėjams, prekiaujantiems žemės ūkio produktais, yra naudinga žinoti, kad kylant klausimų dėl prekybos santykių sąžiningumo, jie visada gali kreiptis į Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jos tikslas yra konsultuoti, jei tiekėjams kyla klausimų, ar pirkėjai jiems siūlo sąžiningas sąlygas, o galbūt piktnaudžiauja derybine galia? Agentūros siekis yra pirmiausia užkirsti kelią nesąžiningai prekybai ir tai daroma aktyviai informuojant rinkos dalyvius.

Nors dažnai, kai kalbame apie klimato krizę, kaip didžiausius Lietuvos skaudulius įvardijame automobilių taršą ar atliekas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės teigimu, daugiausia problemų – žemės ūkyje. Deja, gerų žinių, kad situacija keistųsi į gerą, nėra.

Panevėžio rajono gyvulių turėtojai savivaldybei nesiskundžia, kad dėl sausros žiemai nesukaupė šieno, portalui „Jūsų Panevėžys“ sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Jakševičienė.  „Nors buvo fiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys, nusiskundimų iš ūkininkų nesulaukėme. (...) Žemės ūkio bendrovės, kurios turi dideles bandas, gyvulius laiko patalpose.

Problema dėl galimos nesąžiningos prekybos yra aktuali visoje Europoje, dėl to nuspręsta imtis priemonių jai užkardyti. 2019 metais Europos Komisijai priėmus direktyvą, visos Europos Sąjungos valstybės narės privalėjo į savo teisyną perkelti ir taikyti apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos minimalųjį Sąjungos standartą ir Lietuvoje nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Nesąžiningos prekybos praktikos draudimo įstatymas, jį galite rasti čia.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė skelbti nepaprastąją padėtį šalies žemės ūkyje dėl nepalankių oro sąlygų. Sveikatos apsaugos ministrė Riina Sikkut vyriausybės spaudos konferencijoje paaiškino, kad tai nereiškia paramos priemonių įgyvendinimo, tačiau tuo siekiama palengvinti ūkininkų padėtį.

Pastaruoju metu į šalį vėl sugrįžo lietūs, tačiau maždaug mėnesį šalį alinusi sausra vis tiek padarė nepataisomos žalos.  Ūkininkai pastebi, kad dėl vyravusių sausų orų šiemet netgi pasikeitė kai kurių augalų spalva – įprastą žalią netikėtai pakeitė violetinė. Žemdirbiai jau skaičiuoja būsimus nuostolius dėl žuvusių šimtų hektarų pasėlių. Istoriškai mažai lietaus Suvalkijos ūkininkai javapjūtės laukia su dideliu nerimu.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ naujai įkurta sėklų gamybos įmonė „Dotnuva Seeds“ statys naują sėklų ruošimo fabriką Latvijoje – į jį numatoma investuoti 7,4 mln. eurų, pranešė „Linas Agro Group“. „Dotnuva Seeds“ vadovas Jonas Bakšys teigė, jog pastaraisiais metais sėklų poreikis smarkiai išaugo, didžiausios įtakos tam turėjo didėjantys pardavimai Latvijos, Estijos rinkose, taip pat augantis eksportas į kitas Europos šalis.

Lietuvoje pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jo duomenys rodo nerimą keliančius signalus – mažėja daugiamečių pievų plotai, yra tikimybė, kad nebus išpildyti įsipareigojimai Europos Komisijai (EK).  „Toliau mažėja daugiamečių pievų plotai, o įsipareigojimai EK, palyginti su praeitu laikotarpiu, padidėjo, tad labai didelė tikimybė, kad pievų išlaikymo (neišarimo) įsipareigojimai nebus įvykdyti“, –  Žemės ūkio minister...

Per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – skaičiuojama, kad didžiąją dalį šalyje registruotų ūkių valdo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jauniesiems ūkininkams, kuriais laikomi asmenys iki 40 metų, tenka vos keliolika procentų. Valstybei sureguliuoti šią tendenciją yra iššūkis – nors, rodos, paskatinimų jaunimui įsitraukti į šią veiklą yra, dažnas jų į ūkininkavimą žiūri skeptiškai.

Pagrindinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas nebus pratęsiamas – vyks iki birželio 20 dienos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 procentu. Pasak pranešimo, šiemet, kaip ir pernai, vėluojantiems įbraižyti valstybinę žemę nebus taikomos vėlavimo sankcijos.

JAV žemės ūkio milžinė „Bunge“ antradienį paskelbė apie sandorį, skirtą įsigyti varžovę „Viterra“ už daugiau nei 8 mlrd. JAV dolerių. Abiejų bendrovių bendros pajamos pernai siekė 121 mlrd. JAV dolerių. Susijungdamos bendrovės sustiprins diversifikaciją įvairiose geografinėse vietovėse ir sezoniniuose cikluose, pagerindamos galimybes aptarnauti ūkininkus ir vartotojus, sakoma bendrame pareiškime.

Stichinis hidrometeorologinis reiškinys – sausra – šiuo metu nustatyta trijų Lietuvos savivaldybių teritorijose, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Savivaldybės turi įvertinti situaciją ir priimti sprendimus dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, informuoti apie tai rajono gyventojus, Nacionalinį krizių valdymo centrą, Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentą,  Žemės ūkio ministeriją ir kitas įstaigas bei įmones, kurioms tai aktualu.

Žemės ūkio ir maisto pramonės grupės „Linas Agro Group“ per devynis 2022–2023 finansinių metų mėnesius mėnesius gavo 1,5 mlrd. eurų konsoliduotų pajamų – 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.  Grupės grynasis pelnas mažėjo 5,4 proc. iki 24,9 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) smuko 6,9 proc. iki 61,2 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Mūsų šalies laukuose jau galima pamatyti be vairuotojų dirbančią žemės ūkio techniką ar virš laukų skraidančius dronus. Nors naujovės kainuoja nepigiai, Lietuvos ūkininkai stengiasi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Tačiau, sako, dar dažnai susiduria su valdininkų nelankstumu – trūksta geranoriško požiūrio į naujoves.

 Joniškio žemės ūkio bendrovė „Golden Fields“ pasirašė pašarų tiekimo sutartį su Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusia viena didžiausių pašarų tiekėjų pasaulyje „Al Dahra Group“ ir svarsto Lietuvoje statyti augalinių baltymų gamyklą. Kaip teigiama pranešime, partnerystė su JAE įmone prisidės prie pašarų produkcijos gamyklų plėtros ir Baltijos šalių ūkininkams atvers naujų eksporto į Vidurio Rytų valstybes bei kitas šalis galimybių.

Deklaruodami žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ūkininkai tiesioginių išmokų paraiškoje gali prašyti ir paramos už plotus. Viena tokių plotinių priemonių yra tęstinė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Šiemet šios priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra nemažai pakeitimų ir patikslinimų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiųmetis pasėlių deklaravimas su nedideliu atotrūkiu vejasi praėjusių metų tempą. Viceministro duomenimis, antradienį buvo 35,1 tūkst. patvirtintų paraiškų, jose deklaruotas plotas – 412 tūkst. hektarų, taip pat pradėta pildyti 11,3 tūkst. paraiškų su daugiau nei 1 mln. ha.

Šių metų pavasaris Lietuvos ūkininkams itin sunkus – dėl ilgų šalnų ir mažo kritulių kiekio nušalo dalis pasėlių, nepakankamai greitai augo žolė, ypač nukentėjo rapsų ūkiai, teigia ūkininkai ir mokslininkai. Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus. „Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos.

Nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) laukia smulkiųjų ūkininkų paraiškų pienininkystei arba kitų žemės ūkio sektorių veikloms vystyti. Šiam paraiškų etapui skirta 16,23 mln. Eur paramos lėšų: pienininkystės sektoriui skirta 5,5 mln. Eur paramos lėšų, kitiems sektoriams – beveik 10,73 mln. Eur paramos lėšų.

Dėl šalnų kai kur Lietuvoje prarasta 80 proc. ankstyvojo derliaus, penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija. Tikimasi, kad nuostolius bent iš dalies padengs vėlyvasis derlius. Nukentėjo rapsai, nerimaujama ir dėl vasarojaus. Draudėjai skaičiuoja pasėliams padarytą žalą, sako, gavę pranešimų apžiūrėti 15 tūkstančių hektarų laukų. Derlių išsaugojo tie ūkininkai, kurie aktyviai taikė apsaugos priemones.

Estijoje dirbamos žemės hektaro vidutinė kaina 2022-aisiais buvo 25 proc. didesnė nei 2021 metais – 5306 eurai, pranešė Estijos žemės departamentas. Kainos šuolis pernai buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, o per šį laikotarpį dirbama žemės šalyje pabrango 77 procentais.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.