žemės ūkis

Žemės ūkio produktų gamintojai iki šių metų gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvai pirmininkaujant Europos Sajungos tarybai į neformalų susitikimą susirinko žemės ūkio ministrai. Antradienį Vilniuje vyksiančiame susitikime bus aptariamos šeimos ūkių perspektyvos, ir finansinė parama jiems. Neformalaus susitikimo išvakarėse Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrai ir jų įgaliotiniai lankėsi gamyklose Kėdainiuose ir Kaune bei Felikso ir Virginijos Vaitelių ūkyje.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Rugsėjo 8–10 dienomis Vilniuje vyks neformalus žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio metu bus diskutuojama apie šeimos ūkių perspektyvas globalizacijos kontekste. Ministrų susitikimas bus tvirtas pagrindas tolimesnėms visuomenės, ūkininkų organizacijų diskusijoms 2014 metais, kuriuos Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais.

2013 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 0,2 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 13,8 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,6 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Naujai paskelbtas tyrimas atskleidė, kad žemės ūkio paskirties žemė Britanijoje per nepilną dešimtmetį pabrango daugiau nei trigubai. Ar tai turės įtakos maisto kainoms? Karališkasis tyrimų institutas apibūdino šį kainų šuolį kaip „stulbinantį“. Anot tyrėjų, ūkio paskirties žemės akras šiuo metu kainuoja vidutiniškai 7 440 svarų, palyginus su 2 400 svarais, už 1 arą pardavėjų prašytais 2004 metais.

Mėta Lubinaitė Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus šiemet deklaravusių arba paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos (KPP) priemones pateikusių pareiškėjų ūkiuose vyksta patikros. Jų metu pareiškėjai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kontrolės departamento specialistų dažnai teiraujasi įvairių su parama susijusiu klausimų.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.

NMA kviečia į vaizdo konsultaciją tema „Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo neatitikimai paraiškose, jų sprendimo būdai ir taikomos sankcijos“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) kviečia Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) pareiškėjus, paramos gavėjus bei kitus NMA klientus į vaizdo konsultaciją tema „Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo neatitikimai paraiškose, jų sprendimo būdai ir taikomos sankcijos“. Individuali konsultacija su NMA ...

VL žurnalistė Vida Tavorienė Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės.

Grūdų supirkimo kainos Estijoje pirmąjį pusmetį buvo vidutiniškai 14,3 proc. didesnės nei tuo pat metu pernai - 220,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Šiemet sausį-birželį supirkta 116,2 tūkst. tonų grūdų - 25,2 proc. daugiau nei prieš metus. Kviečių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 18,4 proc. iki 231 euro už toną, supirkimo apimtys - 3 proc. iki 69,2 tūkst. tonų.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose. Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes. Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė sunaikinti šešias partijas - 460 tūkst. - Zujų paukštyno kiaušinių, kadangi šiuose aptikta antimikrobinių medžiagų. Pasak Veterinarijos tarnybos, sunaikinti kiaušiniai, kurie buvo pagaminti liepos 15-20 dienomis. Tarnyba liepė sunaikinti ne tik kiaušinių partiją, kurioje rasta medikamentų, bet ir 5 vėlesnių dienų partijas.

Kazachstanas tikisi šiemet prikulti 16,3 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai, pareiškė žemės ūkio ministras Muslimas Umurjijevas. "Šiemetinis grūdų derlingumas - gerokai didesnis nei pernai, siekia 15,7 centnerio nuo hektaro", - sakė jis. Pernai Kazachstanas prikūlė 12,9 mln. tonų grūdų, iš jų 9,84 mln. tonų sudarė kviečiai. Pagrindinės Kazachstano grūdų eksporto rinkos - kaimyninės valstybės, tačiau jie per Baltijos ir Juodosios jūros uostus nukreipiami ir į tarptautinę rinką.

Įmonių grupei AB „Linas Agro Group“ priklausanti bendrovė AB „Linas Agro“, besiverčianti tarptautine grūdinių kultūrų ir žemės ūkio žaliavų prekyba, ateinančiais ūkiniais metais galės naudotis 200 mln. litų kredito limitu. SEB bankas, atsižvelgdamas į bendrovės poreikius, šiemet jį padidino dar 50 mln. litų. Kredito limitas skirtas apyvartinėms bendrovės lėšoms finansuoti. „Žemės ūkio sektorius Lietuvoje toliau auga ir yra itin perspektyvus.

Šiemet birželį Lietuvoje paskersta 69,84 tūkst. kiaulių - 10,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pat metu. Per mėnesį, birželį palyginti su gegužę, paskerstų kiaulių sumažėjo 4,3 proc., rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Birželį pagaminta 5,46 tūkst. tonų kiaulienos skerdenų - 10,6 proc. daugiau nei prieš metus ir 5,6 proc. mažiau nei gegužę. Lietuvos rinkoje birželį buvo parduota 2,55 tūkst. tonų skerdenų.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Europos Sąjungoje (ES) stambėjant ūkiams per pastaruosius septynerius metus bendrijoje išnyko beveik penktadalis smulkiųjų ūkių. Ypač ši tendencija ryški naujose narėse, taip pat ir Lietuvoje. Europos Parlamento, Europos Komisijos ir valstybių narių parlamentų agrarininkai Vilniuje aptardami Žemės ūkio politikos reformą akcentavo būtinybę daugiau skatinti smulkiuosius ūkius, sudaryti palankesnes sąlygas jiems pasinaudoti ES parama.

2013 m. liepos 1 d. Kroatija tapo dvidešimt aštuntąja ES šalimi. Analitikai pastebi, kad šalyje vyraujantiems smulkiems pienininkystės ūkiams sunku modernizuotis bei didinti ūkio rentabilumą. Kroatijoje yra apie 4,5 tūkst. pienininkystės ūkių, vidutiniškai viename ūkyje laikomos 6 melžiamos karvės. Kroatija yra kiek mažesnė už Lietuvą - užima apie 56,54 tūkst. kv. km. plotą, tačiau turi apie 4,5 mln. gyventojų. Žemės ūkio naudmenų plotai siekia apie 12,01 tūkst. kv.

2013 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 7,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės bei augalininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 12 ir 3,1 procento.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., apdraustų pasėlių plotas - daugiau kaip 20 proc.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.

Kazachstanas per praėjusius žemės ūkio metus (iki šio mėnesio) eksportavo 7,1 mln. tonų grūdų - 41,3 proc. mažiau nei 2011-2012 žemės ūkio metais, pranešė Kazachstano žemės ūkio ministerija. Eksporto nuosmukį ministerija argumentavo dėl sausringos pernai vasaros gerokai kuklesniu derliumi. Pernai grūdų derlius Kazachstane siekė 12,8 mln. tonų, palyginti rekordiniu 2011-ųjų - 27,0 mln. tonų.

Lietuvoje sumažėjo visų grūdų, išskyrus maistinių kviečių, supirkimo kainos. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina trečiąją birželio savaitę, palyginti su ketvirtąja gegužės savaite, padidėjo 1,2 proc. iki 754,3 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Pašarinių kviečių kainos sumažėjo 9 proc. iki 675,6 lito, pašarinių miežių ir kvietrugių - po 12 proc. - atitinkamai iki 584,1 lito ir iki 660,4 lito už toną, rapsų - 2,3 proc.

Viena didžiausių Lietuvoje žemės ūkio investicijų bendrovių „Linas Agro Group“ už 12,5 mln. eurų (43,125 mln. litų) ketina įsigyti 4 Latvijos paukštininkystės bendroves. Įmonė pranešė, kad pasirašė kelis susitarimus su fiziniais asmenimis ir bendrovėmis dėl 87 proc. restruktūrizuojamos bendrovės „Putnu fabrika Kekava“, taip pat 100 proc. „Broileks“, „Cerova“ ir „Lielzeltini“ akcijų paketų įsigijimo. „Linas Agro Group“ nurodį, kad sandorius planuojama užbaigti gruodį.

Ligita JUODVALKIENĖ Meilė žemei ir darbui – tai tikriausiai patys pagrindiniai dalykai, vienijantys ūkininkus Stringius. Pabaisko seniūnijoje esančiame jų ūkyje triūsia net kelios kartos. O gausiai šeimynai po darbų susėdus vakarienės, visos kalbos dažniausiai sukasi apie žemę...     Rima ir Algimantas Stringiai ūkininkauti pradėjo prieš 22 metus. Sovietmečiu kolūkyje dirbęs vyriškis jiems subyrėjus nuo žemės toli nesitraukė.

Verslininkai skirtingai vertina Seimo priimtas įstatymo pataisas, pagal kurias nuosavybės teise draudžiama valdyti daugiau kaip 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. „Teigiamas įstatymo dalykas, kad aiškiai išdėstyta, kas yra 500 ha žemės ir kas juos valdo. Įvardijami susiję asmenys. Gerai, kad dings ūkininkų ir valdininkų baimė dėl nacionalinio saugumo, teritorijų saugumo.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios užkerta galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas balsavo 103, susilaikė du Seimo nariai. Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.

Jolita Žurauskienė Vėlyvas pavasaris praretino ankstyvųjų kopūstų augintojų gretas, mažesnis ir šių daržovių derlius. Pasak Kėdainių rajone ūkininkaujančio Vidmanto Girdzijausko, šių metų ankstyvųjų kopūstų derlius yra 40 proc. mažesnis nei pernai. „Kaimynines šalis skandina potvyniai, laukai išplauti, todėl derliaus nebus. Daržovių rinka šiemet – neperpildyta. Visa tai ir nulėmė aukštesnę kopūstų pardavimo kainą“, – sakė žinomas daržovių augintojas.

Europos Parlamento (EP) siūlymas sumažinti tiesiogines žemės ūkio išmokas didiesiems ūkiams bei labiau skatinti mažuosius ūkius ir jaunus žemdirbius, darytų menkos įtakos Lietuvai, teigia žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius. „Parlamento pozicija, kad būtų didiesiems ūkiams išmokos apribotos iki 30 proc. nacionalinio vidurkio.

Birželio 21 d. Aleksandro Stulginskio universitete viešėjęs ir aukštojo mokslo diplomus būsimiesiems šalies miškininkams įteikęs Lietuvos Respublikos premjeras Algirdas Butkevičius atkreipė ypatingą dėmesį žemės ūkio, miškų ir maisto sektoriams bei jų svarbai šalies ekonominiame gyvenime.

Eglė Merkytė, LRT radijas, LRT.lt Dvi dienas truksiančiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime Liuksemburge tikimasi proveržio tariantis dėl žemės ūkio politikos reformos. Ji numato tiesiogines išmokas žemdirbiams, paskatas už ekologinį ūkininkavimą, taip pat paramą jauniesiems ūkininkams. Pirmininkaujantys airiai visos Tarybos vardu jau nuo balandžio derasi su Europos Parlamento ir Komisijos atstovais dėl vienos svarbiausių Bendrijos politikų – žemės ūkio.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Lietuvoje oro tarša dažniausiai neviršija limitų ir oro kokybė gana gera, vis dėlto tarša sienų neturi, ir gali keliauti tiek iš miesto į miestą, tiek iš šalies į šalį. Taip sako neseniai Briuselyje vykusios aplinkosaugos konferencijos „Žalioji savaitė“ dalyviai. Anot jų, būtina domėtis, kokia oro kokybė konkrečiame jūsų gyvenamajame regione.

21 amžiuje maisto pramonė patirs keletą esminių pokyčių: nemaža maisto auginimo dalis persikels į patalpas. Idealus derlius augs pastatų be langų viduje, su kontroliuojama šviesa, temperatūra, drėgme, oro ir maitinimo kokybe. Tokia 21 amžiaus ferma galės kuo puikiausiai veikti kad ir Tokijo dangoraižio rūsyje, sename sandėlyje Ilinojuje ar netgi kosmose. Pažvelkite į šią gizmodo.com parinktą puikių uždarų fermų kolekciją. Čia saulė niekada nešviečia, niekada nelyja, o klimatas – visada idealus.

Šią savaitę suderėtas naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektas neturi daugumos palaikymo Europos Parlamente, penktadienį Vilniuje pareiškė Europos Parlamento socialistų vadovas Hannesas Swoboda. „Manau, kad šis vadinamasis susitarimas neturi daugumos Europos Parlamente“, – žurnalistams Seime sakė H.Swoboda, vadovaujantis Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso grupei.

2013 metų gegužės mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 9,1 ir 10,2 procento. 2013 m. sausio–gegužės mėn.

Nerija Norvaišienė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama skaidresnio ir efektyvesnio paramos administravimo, glaudžiai bendradarbiauja ne tik su socialiniais partneriais, bet ir su institucijų – rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių (seniūnijų) – atstovais. Didžioji dalis ūkininkų (97 proc.

Nerija Norvaišienė Žemdirbiai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre. Vienam deklaruotų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, 2012 m. turėjo tekti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, o 2014 m. turės ne mažiau kaip 0,3 SG. Tačiau ne visi ūkininkai stropiai vykdė šį reikalavimą, o už nusižengimus jiems taikomos sankcijos – mažinama parama.

 Lietuvoje grūdų supirkimo kainos gegužės pabaigoje mažėjo. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina penktąją gegužės savaitę, palyginti su pirmąja, sumažėjo 9,3 proc. iki 754,5 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina smuko 5,4 proc. iki 714,3 lito, pašarinių miežių - 6,4 proc. iki 652,7 lito, rugių - 9,5 iki 590,5 lito už toną. Rapsų vidutinė supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 3,2 proc.

 Žemės ūkio ministerija siekia, kad kitų metų biudžete žemdirbiams būtų numatyta 920 mln. litų. "Norėtume maždaug 18 proc. didesnių finansų - daugiau nacionalinių išmokų ūkininkams, daugiau lėšų kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, melioracijai ir kitiems investiciniams darbams", - "Verslo žinioms" sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

 Jau pusmetį deklaruojama parama gyvulininkystei, tačiau šis sektorius ir toliau tyliai nyksta. Pieno gamintojai ketina protesto akcija paraginti valdžią pagaliau imtis konkrečių darbų. Ūkininkai ketina mitingą surengti liepos mėnesį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Gegužės 30 d. Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdybos pirmininkas Fredis Opsomeris, direktorius Vytas Petružis kartu su Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika lankėsi Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), UAB „Dojus Agro“, dviejuose didžiausiuose Kauno rajono ūkiuose – Romo Majero, Juozo ir Genovaitės Staliūnų.

Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų poilsiui po darbingų metų, kiti artėjant vasarai ieško papildomų galimybių užsidirbti. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kur ir kodėl vasariniai darbuotojai kelia sparnus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandį buvo įregistruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų – net 40 proc. daugiau nei kovą. Nesunku nuspėti, kad šie rodikliai – artėjančios vasaros darbų pasiūlos augimo įrodymas.

 Europos Komisija nuo gruodžio mėnesio apribos pesticidų, kurie pavojingi bitėms, tačiau gelbsti rapsų derlių, naudojimą.Europos Komisijos sprendimas priimtas penktadienį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. Apribojimas bus peržiūrėtas ne vėliau kaip per dvejus metus. „Remdamasis Europos maisto saugos tarnybos mokslinėje nuomonėje nustatyta rizika praėjusį mėnesį pažadėjau, kad visokeriopai stengsiuosi užtikrinti, kad mūsų naminių bičių populiacija būtų apsaugota.

ES kvotomis ir kitaip riboja prekinę žemės ūkio gamybą, o Jungtinės Tautos siūlo auginti vabzdžius, kad būtų pamaitinti badaujantys pasaulio gyventojai. Gal ir lietuviai fermose ims auginti žiogus, skėrius, jei kasmet laiko vis mažiau kiaulių ir galvijų? Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie milijardą mūsų planetos gyventojų badauja, nors žemė galėtų išmaitinti kur kas daugiau žmonių, nei dabar jų gyvena visame pasaulyje.