žemė

Yra daug ataskaitų, pagrįstų moksliniais tyrimais, kuriose kalbama apie ilgalaikį klimato kaitos poveikį – kylantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, temperatūrą ir jūros lygį. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas reikalauja, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Artėjančiomis naktimis Žemės atmosferą pasieks galinga geomagnetinė audra. Ji tęsis nuo šeštadienio ir planetą veiks iki pat sekmadienio. Tikimasi, kad šios itin stiprios audros metu danguje lietuviai galės išvysti pašvaistes. Geomagnetinė audra – tai stiprus Žemės magnetinio laiko suaktyvėjimas.

Išgirstate žodį „supervulkanas“ ir iškart pagalvojate apie Jeloustouną ir jo žiaurią praeitį, bet kas laukia ateityje? Kada bus kitas super išsiveržimas? Reikalas tas, kad tai toli gražu ne vienintelis supervulkanas Žemėje. Taigi, kur yra šie supervulkanai ir kuris iš jų yra pavojingiausias pasaulyje? Kas yra tas „supervulkanas“? Iš tikrųjų, nėra tokio dalyko kaip supervulkanas.

NASA marsaeigis pradeda istorines gyvybės ženklų paieškas raudonojoje planetoje. Pustrečio milijardo dolerių kainuojantis aparatas į Raudonąją planetą atskraidintas dar vasarį ir atlikus visus testus, kaip tik ruošiasi pradėti savo misiją – ieškoti ten kada nors galėjusios egzistuoti gyvybės ženklų. NASA mokslininkai pirmiausia nusitaikę į milijardų metų senumo kraterį. „Akivaizdu, kad vieta, kurią žvalgome Jezero krateryje nebuvo jūra.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis. Mokslininkai neseniai atrado, kad po jūros dugnu gyvenančių mikrobų bendruomenės gali išgyventi uolienų nuosėdose daugiau nei 100 milijonų metų, vartodamos beviltiškai mažai maistinių medžiagų.

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip? Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“. Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti.

Jeigu esate lėktuve, bet dėl nesuprantamų priežasčių tikite, kad skristi yra neįmanoma, ir nusprendžiate, jog geriausias būdas išreikšti šią savo poziciją yra ginčas su lėktuvo pilotu, galite tikėtis vienintelio rezultato: jūs būsite pažemintas. Nedarykite to. Jeigu teigiate, kad Žemė yra plokščia – nesvarbu, ar tai darote norėdami pajuokauti, ar tikrai tuo tikite – ir nusprendžiate susiginčyti su astronautu, rezultatas bus lygiai toks pat.

Kai už Žemės ribų gims pirmasis kūdikis, tai bus toks pat svarbus įvykis, kaip ir pirmieji žmonijos žingsniai ne Afrikoje. Toks gimimas žymėtų daugiaplanetinę civilizacijos pradžią žmonių rūšiai. Pirmąjį kosmoso amžiaus pusmetį tik vyriausybės paleido palydovus ir žmones į Žemės orbitą. To neužtenka. Šimtai privačių kosmoso kompanijų kuria naują pramonę, kurios metinės pajamos jau siekia 300 mlrd. JAV dolerių.

Centrinė mūsų planetos dalis, branduolys, galimai yra pasviręs. Ši hipotezė yra paremta Kalifornijos universiteto Berklyje seismologų sukurtu modeliu. Tai galėtų paaiškinti, kodėl seisminės bangos per vidinį Žemės branduolį keliauja nevienodai. Šis pastebėjimas buvo detaliai aprašytas moksliniame žurnale „Nature Geoscience“. Mes vis dar nesuprantame daug dalykų, vykstančių tūkstančiai kilometrų po mūsų kojomis.

Lietuvoje toliau stabiliai mažėja apleistų žemių plotas. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose, praneša Registrų centras.  Šiuo metu šalyje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha) – taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais.

Prireikė net 15-os metų atidžių stebėjimų, tačiau astronomai pagaliau sužinojo, kokiu greičiu Venera sukasi aplink savo ašį. Tai reiškia, kad dabar žinome kokia yra vienos paros trukmė šioje ugningoje Žemės dvynėje. Viena diena Veneroje prilysta 243,0226 dienoms Žemėje – beveik dviem trečdaliams vienerių metų mūsų planetoje. Tiesa, vienos paros trukmė Veneroje gali skirtis apie 20 min.

Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos jau keletą dešimtmečių sparčiai tirpsta poliariniuose regionuose esantys ledynai. Naujas tyrimas parodė, kad paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl tirpstančių ledynų pakitus vandens pasiskirstymui Žemės paviršiuje pasislinko mūsų planetos sukimosi ašis. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, yra ypatingai svarbūs gamtos ir kosmoso tyrimams.

Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos. 2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis.

„Plokščiažemininkai“ tikrai nepasižymi logika. Jie kaip tik yra žinomi dėl savo noro nepaisyti faktų. Tačiau kai reikia paaiškinti loginius argumentų trūkumus, tai jiems dažniausiai nepavyksta. Pabandykime ignoruoti visus planetinius požymius, įrodančius, kad Žemė yra apvali, nesuskaičiuojamus eksperimentus, kuriuos galime atlikti namuose, ar net nuotraukas, padarytas esant kosmose. Vis tiek išlieka vienas didelis argumentų trūkumas, kurį reikia paaiškinti.

Naujas žemės mokestis gresia verslininkams, kurie valstybinėje žemėje užsimos statyti didesnius nei iki tol buvę statinius. Naujasis nuomojamos žemės mokestis gali prilygti sklypo rinkos kainai, tad verslininkai jam kategoriškai priešinasi ir perspėja, kad dėl to dar labiau brangs butai ir kitos statybos. Tačiau mokestį siūlantis žemės ūkio ministras priekaištauja būtent verslininkams, esą jie per mažai susimoka valstybei už pelningus projektus.

Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština namus statančių ar rekonstruojančių žmonių kišenes. Paradoksalu, tačiau savivaldybės, nors mokestį ir renka, neįsipareigoja nei nutiesti kelių ar komunikacijų, nei pastatyti darželio ar mokyklos. Ekspertai sako, kad kai kuriose savivaldybėse mokestis toks didelis, kad net gali viršyti būsimo statinio kainą. Tai esą lems, jog miestuose sustos plėtra, statybos ims keltis už miestų ribų.

Mažiausiai 97 proc. mūsų planetos Žemės paviršiaus yra ekologiškai pažeisti ir sutrikdyti žmogaus veiklos. Ši žiauri statistika buvo paskelbta žurnale „Frontiers in Forests and Global Change.“ Terminas „ekologiškai nepažeistas“ neturi jokio tikslaus apibrėžimo, tačiau paprastai jis yra vartojamas kalbant apie žemės plotus, kurie nebuvo sutrikdyti žmonių veiklos, ir kuriuose vis dar gyvena tokios gyvūnų populiacijos, kaip iki industrializacijos.

Žemė nuolat bando išlaikyti balansą tarp planetos sugeriamos Saulės šilumos ir energijos, kurią mūsų planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą. Jau nuo pramonės perversmo, žmonija kenkia šiai šilumos apykaitai. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šilumą planetos atmosferoje. Šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas veikia mūsų planetos spinduliuotės balansą.

Vienuolikametis Francisco kasa duobę ir netrukus joje sodins medį. Taip jis su draugais sumanė švęsti Žemės dieną ir šia proga savo šalyje Kolumbijoje pasodinti šimtus medžių. To imtis berniukas sumanė įkvėptas aktyvistės Gretos Thunberg. Francisko tikisi, kad tokios akcijos paskatins žmones labiau sergėti gamtą ir netgi pakeisti įstatymus. „Mes visi galime būti gyvybės išsaugotojais.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Daugeliui ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nemažą dalį pajamų sudaro Europos Sąjungos tiesioginės išmokos. Tačiau kad siekiant jas gauti nekiltų keblumų, būtina tinkamai ir laiku deklaruoti žemės naudmenas ir pasėlius.

Dažnai sakoma, kad mes daugiau žinome apie Mėnulio ar net Marso paviršių nei apie Žemės vandenynų gelmes. Panašu, kad tai pasakytina ne tik apie kalnagūbrius ir kraterius, kuriuos praleidome detaliai neapžiūrėję didelių vandenyno dugno dalių, bet ir apie uolienų, kurios slypi po vandenynu, sudėtį. Buvo rastas dar nematytas bazalto uolienos tipas, kurio cheminės savybės atskleidė apie didesnius ir karštesnius išsiveržimus už tuos, kurie buvo žinomi geologams.

Jau seniai žinoma, kad ugningas mūsų planetos vidus tolimoje ateityje neišvengiamai užges. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad šis procesas galimai vyksta daug greičiau vienoje planetos pusėje, nei kitoje. Analizuodami, kaip per pastaruosius 400 mln. metų judėjo žemynų ir vandenyno plokštės, tyrėjai nustatė, kad tam tikrų planetos dalių šilumos izoliacija yra geresnė, todėl susidaro netolygus šilumos nuostolis. Giliai žemės viduryje šilumą nuolat generuoja yrantys radioaktyvūs elementai.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Didžiausias iš šiemet netoli Žemės praskriesiančių asteroidų pralėkė netoli mūsų planetos, nesukeldamas jokio kataklizminio susidūrimo pavojaus, ir suteikė astronomams retą galimybę ištirti dangaus kūną, susidariusį Saulės sistemos formavimosi pradžioje. Pasak JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), asteroidas prasilenkė su Žeme, būdamas už 2 mln. kilometrų.

Kaune kaimynų pykčio objektu tapo tvora. Viena pusė reikalauja, kad ji būtų nugriauta. Kita šeima tikina, kad tvora šioje vietoje stovi jau kelis dešimtmečius ir niekam iki konflikto neužkliuvo. Tiesa, savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip, tad teismo sprendimu nurodė tvorą nugriauti.

Pačioje Akmens amžiaus pabaigoje pasaulis pasiekė lūžio momentą. Europoje išnyko artimiausi mūsų evoliuciniai giminaičiai neandartaliečiai, o Australijoje – visi stambesni už kengūrą gyvūnai. Mūsų rūšis tuo metu pademonstravo kūrybinį piešinių ant uolų proveržį. Naujas tyrimas rodo, kad visa tai gali būti susiję su vienu įvykių – netikėtu Žemės magnetinio lauko išnykimu, dėl ko mūsų planeta tapo pažeidžiama kosminei spinduliuotei.

Žemės magnetinis šiaurės ašigalis slenka – ir mokslininkai pagaliau sužinojo kodėl. Lengva galvoti apie Žemės geomagnetinius polius kaip apie akmenyje (arba lede) įkalintus dalykus, tačiau abu poliai nėra stacionarūs ir nuolat keičia savo vietą. Nuo tada, kai mokslininkai pirmą kartą dokumentavo tai 1830-aisiais, Žemės magnetinis šiaurės ašigalis nukeliavo apie 2250 kilometrų (1400 mylių) per viršutinius Šiaurės pusrutulio ruožus nuo Kanados link Sibiro.

Pietvakarių Islandiją, įskaitant sostinę Reikjaviką, trečiadienį sudrebino stiprus žemės drebėjimas, dėl kurio padidėjo vulkaninis aktyvumas, tačiau rimtos žalos drebėjimas nepadarė, pranešė valdžios pareigūnai. Drebėjimo epicentras buvo fiksuotas Reikjaneso pusiasalyje maždaug už 30 km nuo sostinės, netoli 378 m aukščio Keiliro kalno, priduriama pranešime. JAV Geologijos tarnyba (USGS) už 4 km nuo žvejybinio uosto Grindaviko registravo 5,6 balo požeminį smūgį.

Antrasis Žemės mėnulis vasario 2 d. priartės prie planetos, tada nutols į kosmosą ir daugiau niekada nesugrįš. „Koks antras mėnulis“, – klausiate jūs? Astronomai tai vadina 2020 SO (angl. 2020 small object) – mažą objektą, kuris į Žemės orbitą įskrido maždaug pusiaukelėje tarp mūsų planetos ir Mėnulio 2020 m. rugsėjį. Tokie laikini palydovai kaip šis yra žinomi kaip mini mėnuliai, nors šiuo atveju jį vadinti mėnuliu yra šiek tiek apgaulinga. 2020 m. gruodžio mėn.

Nors gruodžio mėnesį Lietuvoje įvestas griežtas karantinas, būsto rinka ir toliau rodo stebuklus. Kas tai lemia ir kodėl taip dramatiškai auga būsto kainos Vilniuje? Apie tai pokalbis su statybų bendrovės „Hanner“ vadovu Arvydu Avuliu. Susidaro įspūdis, kad kuo griežtesnis karantinas, tuo geriau nekilnojamojo turto rinkai. Per praėjusius porą mėnesių matėme rekordus būsto rinkoje Vilniuje, matėme pakilimą Kaune, rekordinį atsigavimą Klaipėdoje.

Rudenį labai svarbu paruošti žemę pavasariniam sodinimui. Laiku patręšta žemė pavasarį atsidėkoja gausiu derliumi. Per augimo sezoną nualintas dirvožemis turi būti atgaivintas ir atnaujintas. Kiekvienam augalui reikia skirtingų trąšų, todėl suplanavus, kur kokias daržoves sodinsite, žemę galima paruošti pagal augalo poreikius. Jeigu dirvožemis per rūgštus, rudenį reikėtų nukalkinti klintmilčiais, gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais, maltais kiaušinių lukštais ir pan.

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų. Gyvybė rūgštinguose Veneros atmosferoje esančiuose debesyse skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokią prielaidą svarsto astronomai, joje aptikę fosfino pėdsakų. Žemėje ši medžiaga siejama su gyvybe.

Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai. NASA vadovas atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės. Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dvideginis. Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų.

NASA neseniai perspėjo dėl anomalių Žemės magnetinio lauko pokyčių. Dėl anomalijų, kurios pastebėtos virš Pietų Amerikos, gali kilti trikdžių gaunant palydovų duomenis, sutrikti orlaivių kompiuterinės sistemos.  Amerikiečių mokslininkai paaiškino, kad magnetinio lauko, kuris atlieka Žemės skydo nuo Saulės funkciją, anomalijos pastebėtos virš Pietų Amerikos ir pietinės Atlanto vandenyno dalies.

Nors sakoma, kad kova su kurmiais yra beviltiška, nekovoti ir leisti jiems apsigyventi po pievele ir daržu taip pat nėra išeitis, tuo labiau, kad šiais laikais yra daug priemonių, leidžiančių kurmius atbaidyti. Traukia sliekai Kurmiai atsikrausto visų pirma ten, kur yra derlinga žemė, t. y., daug organinių medžiagų, vabalų, lervų, sliekų.

Žemė ir Mėnulis maždaug prieš 800 mln. metų patyrė itin smarkų meteoritų lietų, per kurį bendra atsipalaidavusi energija buvo 30 kartų didesnė negu daug vėlesnio asteroido smūgio, nušlavusio dinozaurus, sakoma antradienį paskelbtoje naujoje studijoje.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios naujas ES biudžetas, kuriame, be kita ko, numatytos išmokos Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams. Nors liko tik pusmetis, kiek pinigų tūkstančiai ūkininkų gali tikėtis kitąmet, dar nėra aišku. Tiesa, jų gali būti daugiau nei dabar. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Latvijos ar Estijos ūkininkai, gauna 196 eurų dydžio vienkartinę metinę išmoką už 1 ha žemės. Tuo metu, pavyzdžiui, Nyderlandų ūkininkai gauna 403 eurų, o Belgijos – 386 euro.

Ar žinote kuo susiję vyriškos apatinės kelnaitės ir žemės ūkis? Vienas prancūzų ūkininkas sugalvojo inovaciją, kaip patikrinti, ar dirvožemis nenualintas ir ar žemė duos gerą derlių, ar blogą. O tam jis naudoja vyriškus medvilninius apatinius. Ūkininkas Jerome’as Leducas kasa žemę. Prieš du mėnesius jis užkasė savo medvilninius apatinius. Dabar iš jų beveik nieko neliko, bet Jerome’as įsitikinęs, kad tai – labai geras ženklas. „Mane nustebino rezultatas.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, įklimpęs į skandalą dėl namo Trakuose renovacijos, tvirtina, kad jis tvarkytas dabar jau mirusių tėvų lėšomis, o turtus jie esą susikrovė iš atgautų žemių. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po tėvų mirties J. Narkevičius paveldėjo net daugiau žemės, nei šie buvo susigrąžinę.

Dėl Covid-19 plitimo Lenkijai uždarius sienas paaiškėjo, kad Lietuvos žemę dirba daugiau nei 100 Lenkijos ūkininkų. O plotai gali siekti tūkstantį hektarų. Nors seniai žinoma, kad pasienio ruože esančius laukus ir ganyklas dirba ne lietuviai, tikslesnis skaičius išaiškėjo tik dabar. Kai lenkų ūkininkai pradėjo šauktis pagalbos, jog negali įvažiuoti į Lietuvą laukų dirbti. O štai lietuviai šaiposi patys iš savęs.

Romą ankstų pirmadienį sukrėtė nestiprus žemės drebėjimas, o apie žalą informacijos kol kas nėra, pranešė gelbėjimo tarnybos. Ugniagesiai sakė, kad po drebėjimo netrukus po 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku, sulaukė daugybės žmonių užklausų. Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas įvertino požeminį smūgį 3,3 balo.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių nusprendė laiką leisti ne miestuose, bet gamtos apsuptyje. Todėl ypač išpopuliarėjo sodybų nuoma. Karantinas vis pratęsiamas, taip pat įspėjama apie galimą antrą susirgimų bangą rudenį. Todėl kai kurie nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad atsiras daugiau norinčių ne tik nuomotis, bet ir įsigyti nuosavą sodybą.

Žmonės nuo koronaviruso kenčia, o mūsų planeta, panašu, atsigauna. Minint Žemės dieną kviečiame sužinoti, kaip įvairios pasaulio vietos atrodė prieš karantiną ir dabar.  Niekur neskubėdama, lėtai skaidriu vandeniu medūza sklendžia ne bet kur, o Venecijos kanale. Neįprastą šiam turistų pamėgtam, šurmuliuojančiam miestui vaizdą nufilmavo čia dirbantis biologas. „Nufilmavau medūzą prie pat Šv. Morkaus aikštės, prie pat vandens paviršiaus.

Vienas Kalifornijos gyventojas, sakęs, kad nori nuskristi iki kosmoso pakraščio ir savomis akimis įsitikinti, ar Žemė iš tikrųjų yra apvali, žuvo sudužus jo savadarbei raketai. Plokščios Žemės teorijos šalininkas Mike'as Hughesas žuvo šeštadienio popietę, kai jo raketa nukrito viename privačiame sklype netoli Barstou miesto Kalifornijoje. Žinią apie 64 metų vyro, pelniusio „Pašėlusio Mike'o“ pravardę, žūtį patvirtino jo kolega Waldo Stakesas, stebėjęs raketos startą dykumoje.

Kviečiame pasimėgauti įspūdingu raudono supermėnulio vaizdu. Kaip tik šiuo metu pilnatis – ir ji ne paprasta, mėnulis yra arčiausiame taške prie žemės, tad vaizdas išties įspūdingas. Pamatysite ir kaip naktį į kosmosą pakilo palydovas skriesiantis į mūsų Saulę. Vaizdas išties pasakiškas: didžiulis raudonai-oranžinis mėnulis kyla virš Atėnų. O štai ir Partenono griuvėsiai. Tūkstantmečius istorijos menančios Graikijos sostinės apylinkės išties puiki vieta stebėti supermėnulio kilimą.

Vilniaus savivaldybė parengė dokumentus, leisiančius per metus grąžinti nuosavybės teises savininkams į 135 hektarų plotą apimančius sklypus sostinėje. Visiškai restitucijos procesą tikimasi užbaigti dar šiemet. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybai šiuo metu perduodami trijų didelių teritorijų pietinėje miesto dalyje dokumentai. „Į sklypus šiose teritorijose galės būti atkurtos nuosavybės teisės apie 1130 žmonių.