žemė

Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus. Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.

Nepaisant visų pažangiausių technologijų, prieš kai kurias ligas daktarai iki šiol tik bejėgiškai skėsčioja rankomis., negalėdami ne tik jų išgydyti, bet net ir paaiškinti, iš kur jos atsiranda, rašo mixstuff.ru. Pavyzdžiui... 1. Miegligė Įsivaizduokite: jūsų žmona kažkuo susirgo, lyg būtų stipriai persišaldžiusi. Keletą dienų ji ryja tabletes, ir vis tiek jaučiasi vis blogiau ir blogiau.

Mėnulio dirvožemyje rasta cheminė keistenybė patvirtina 37 metų senumo teoriją, kad mūsų planetos palydovas susiformavo po apokaliptinio Žemės ir didžiulės kosminės uolienos susidūrimo. Dar 1975 metais astronomai konferencijoje iškėlė mintį, kad mūsų palydovas susidarė per jaunos Žemės ir Marso dydžio kūno, kurį jie pavadino Tėja, susidūrimą. Susidūrimas ištirpdė ir išgarino Tėją ir didžiąją dalį susidarančios Žemės mantijos. Susikondensavę uolienų garai suformavo Mėnulį.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, turėdama omenyje Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didesnę nei Mėnulyje gravitaciją ir smėlio audras. Ir kaip spręsti šią problemą? Atsakymo paklauskite JAV Brauno ir Stanfordo universitetų sintetinės biologijos ekspertų.

Pastaraisiais metais Kinijoje pareigūnams išparduodant žemę statybų vykdytojams gerokai padaugėjo priverstinių iškeldinimų, remdamasi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ skelbia BBC. Dauguma atvejų susiję su smurtu ir įžeidinėjimais, kas, anot organizacijos, yra „šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai“. Už priverstinio iškeldinimo slypi spaudimas vietos pareigūnams įgyvendinti ekonomikos tikslus ir asmeninis suinteresuotumas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų, kurių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo: Plungės rajone – 29,9 proc., Šilalės rajone – 16,4 proc., Skuodo rajone – 12,2 proc., Kretingos rajone – 12,3 proc., Tauragės rajone – 10,6 proc., Šilutės rajone – 10,4 proc. Spartūs rūgštėjimo procesai Du trečdaliai mūsų šalies dirvų yra rūgščios.

870 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą. Tai sakoma naujoje JT organizacijų ataskaitoje. Nors kovoje su chronišku badmiriavimu pasiekta didesnės pažangos nei manyta, badaujančiųjų skaičius vis dar yra nepriimtinai didelis, teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD) ir Pasaulio maisto programa (WFP). Antradienį Romoje vykusiame susitikime organizacijos pabrėžė, kad papildomomis pastangomis įmanoma priartėti prie JT tūkstantmečio tikslo – iki 2...

Šių dienų mokslas gali iki smulkiausių molekulių išskaidyti ląstelę, bet vis dar nėra pajėgus įminti Visatos paslapčių. Ar giedrą naktį pakėlę akis į dangų kada nors pagalvojote, kad žmogus tėra dulkė beribėje Visatoje, o dangaus skliaute mirksinčios žvaigždės žadina norą pažinti tai, kas slypi už daugybės šviesmečių.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Klimatas keičiasi, tirpdydamas ledus, žudydamas miškus ir stiprindamas potvynius bei karščio bangas. Tuo tarpu pasaulinė anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija auga, užtikrindama dar daug liūdnesnę perspektyvą. Net jei rytoj sustabdytume visą emisiją, temperatūra dar kiltų dešimtmečius, su galimais katastrofiškais padariniais, nuo bado iki sparčiai kylančio jūros lygio. Tad gal jau laikas rimtai užsiimti drąsiomis geoinžinerijos (GI) idėjomis.

Žemės savininkai parduodami žemę apie sandorį turės pranešti kaimynams, kad jie taip pat galėtų į ją pretenduoti. Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją parengti tai numatantį įstatymų projektą. Tikimasi, kad naujoji tvarka užkirs kelią spekuliantams.

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Mokslininkai balsuodami iš naujo apibrėžė vieną pagrindinių matų astronomijoje – atstumą tarp Saulės ir Žemės. Kitą kartą, kai jūsų paklaus, kaip toli yra Saulė, galėsite atsakyti aiškiai ir užtikrintai, turėdami vienbalsį Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) palaikymą: už 149 597 870 700 metrų. TAS rugpjūtį balsavimu nusprendė pakeisti atstumo, vadinamu astronominiu vienetu (av), apibrėžimą į paprastą skaičių.

Galima sakyti, kad keletą pastarųjų šimtmečių mokslas pamažu griovė tradicinius tikėjimo Dievu pamatus. Daugumą to, kas kažkada atrodė paslaptinga – žmonijos egzistavimą, gyvybę palaikyti gebančios Žemės tobulybę, visatos veikimo principą – dabar gali paaiškinti biologija, astronomija, fizika ir kitos mokslo sritys.

Žemei potencialiai pavojingus asteroidus stebintys astronomai pranešė apie neseniai atrasto asteroido 2012 QG42, kurio skersmuo turėtų siekti nuo 200 iki 500 metrų, artėjimą. 2012 QG42 asteroidas, kurio ryškis atradimo metu buvo 16,8 magnitudės, buvo aptiktas rugpjūčio 26 dieną „Catalina Sky Survey“ astronomų grupės, vykdančios netoli Žemės skriejančių asteoridų paieškas, padarytose nuotraukose. Pranešama, kad šis asteroidas prie Žemės labiausiai priartės rugsėjo 14 d. 05.10 val.

Jei taip, užuot skraidžius aplink Žemę, būtų įmanoma keliauti kiaurai – skradžiai – mūsų planetos rutulį? Būtų žymiai greičiau. Ir nereikėtų degalų. Tik ar viskas iš tiesų būtų taip patogu ir paprasta – net ir jei kokiu nors stebuklingu būdu pavyktų iškasti tokį šulinį ir įveikti karščio, slėgio ir trinties iššūkius? Norint lėktuvu nuskristi į priešingą Žemės rutulio pusę, reikėtų nusiteikti mažiausiai 22 val. kelionei. Daug.

Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų.

Kas būtų, jei Žemė ir kitos planetos suktųsi ne aplink vieną žvaigždę (Saulę), o išsyk aplink dvi? Astronomai NASA kosmine observatorija „Kepler“ tik ką atrado pirmąją stebėjimų istorijoje tokią planetinę sistemą, kurios centre – dvinarė žvaigždė. Iki šiol toks dangaus kūnų darinys buvo tik fantastų vizijose. Nepraėjus nė metams po dvinarės žvaigždės, aplink kurią skrieja viena planeta (Kepler-16b) atradimo, „Kepler“ teleskopas aptiko dvinarę žvaigždę, aplink kurią skrieja keletas planetų.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Praėjusį penktadienį Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) surengtoje konferencijoje Kaune buvo aptariama Europos šalių patirtis įgyvendinant jaunimo politiką. Tarp svečių tradiciškai dalyvavo buvęs šios organizacijos vadovas, o dabar žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas ir šią organizaciją palaikantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius bei Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) vadovai.

Žemės ūkio ministerija pateikė projektą, kuriuo siūlo atlyginant už valstybės išperkamą žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą nebeleisti valstybei su žmonėmis atsiskaityti vertybiniais popieriais.

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: žmonės yra pakankamai protingi, kad sugebėtų kitoje planetoje nutupdyti automobilio dydžio marsaeigį, tačiau didžiulė žmonijos dalis nori tikėti neįtikėtinais (o gal ir neįmanomais) dalykais. Tačiau realybė – kitokia. Pasirodo, intelektas ir tikėjimas „beprotiškais dalykais“ neturi nieko bendra. Nacionalinė geografijos draugija (National Geographic Society, NGS) atliko apklausą, po kurios paaiškėjo, jog net 36 proc. amerikiečių (apie 80 mln.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi biokuro žaliavos - karklų - auginimo skatinimo politika ir mano, kad tai prilygsta nusikaltimui. „ Kaip ūkininkas aš kategoriškai esu prieš šitas nesąmones. Vis dėlto Lietuvoje nėra tokia žemė, kad ją galėtume apsodinti karklais. Karklų auga sočiai visose pamiškėse ir visuose pagrioviuose, tegul tik juos susitvarko, o neaugina ant 50 proc. balų našumo žemės.

Tuo metu, kai tūkstančiai savininkų laukia, kol jiems bus sugrąžinta miestuose priklausanti žemė, priemiesčiai, o neretai ir miesto valdose esantys didžiuliai žemės plotai skendi piktžolėse ir bado akis. Marijampolė – nei pirmas, nei paskutinis miestas, kuriame siūruoja per visą vasarą nešienaujami plotai. Kuo miestas didesnis, tuo tokių „niekieno žemių“ daugiau.

Dabartinė Lietuvos valdžia ne tik įvedė vadinamąjį prabangos mokestį už šeimai priklausantį Nekilnojamąjį turtą, viršijantį 1 mln. litų, bet ir gerokai padidino žemės mokestį, rašo „Lietuvos žinios“. Nuo kitų metų jis bus skaičiuojamas pagal šio turto rinkos vertę, taigi, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, kaina gali pakilti iki 10 ir daugiau kartų. Dėl vadinamojo prabangos mokesčio už šeimai priklausantį NT, kurio bendra vertė viršija 1 mln.

Šįryt stojusią Mėnulio pilnatį dar nesibaigus rugpjūčiui pakeis kita, vadinama Mėlynuoju mėnuliu. Dvi pilnatys per vieną kalendorinį mėnesį vidutiniškai pasitaiko kartą per 2,7 metus. Šiandien 6.27 val. prasidėjusią Mėnulio pilnaties fazę kita pilnatis pakeis rugpjūčio 31 d. 16.58 val. Lietuvos laiku. Sekantį kartą dvi pilnatis per vieną kalendorinį mėnesį galėsime pamatyti tik 2015-ųjų liepą, praneša „Space.

Aš­tuo­nias die­nas Uk­rai­no­je pra­lei­dęs Kel­mės ra­jo­no Že­mės ūkio ir kai­mo plėt­ros sky­riaus ve­dė­jas Juo­zas Rim­kus spė­jo įsi­ti­kin­ti: že­mę my­li abie­jų ša­lių žem­dir­biai, ta­čiau ir skir­tu­mai – aki­vaiz­dūs. Uk­rai­no­je ne­pra­si­dė­ju­si že­mės pri­va­ti­za­ci­ja, o prieš du de­šimt­me­čius, ko­lū­kių griū­ties me­tu iš­da­ly­ti pa­jai hek­ta­rais, nė­ra žem­dir­bio nuo­sa­vy­bė.

Šiandien popiet, apie 17 val. Lietuvos laiku, Žemę pasiekė savaitgalį įvykusio Saulės žybsnio suformuotas plazmos ir didele energija pasižyminčių dalelių debesis, informuoja „Spaceweather.com“. Saulėje šeštadienį (liepos 28 d.) įvyko M6 (vidutinio stiprumo) kategorijos žybsnis, po kurio į kosmosą buvo išmesta plazmos dalelių. Astronomų skaičiavimais, dalelių srautas Žemės magnetosferą pasieks šią popietę – nuo 17 val. planetos ašigalių ir poliarinių ratų regionuose galima tikėtis pašvaisčių.

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Mokslininkai įrodė, kad  Kanados arkties zonoje esančios Viktorijos salos 25 kilometrų pločio krateris liudija apie katasrofą, ištikusią žemę prieš 130 milijonų metų. Šiaurės Amerikos specialistai šį kraterį pastebėjo skrisdami virš salos sraigtasparniu prieš du metus,  praneša newsru.com. Neįprastas salos reljefas nebuvo ištirtas  ir užfiksuotas kartografų. Tyrinėjimais nustatyta, kad  aptikta įduba  yra nežemiškos kilmės.

Išrinkti gražiausią pasaulio salą – nesunku. Nors iš tiesų žvėriškai sunku, nes tokių – begalė. Seišeliai, Santorini, Maldyvai... Tik apsispręskite, kokie bus jūsų grožio kriterijai, ir nepastebėsite, kaip gražuolių salų suskaičiuosite daugiau nei turite pirštų. Tačiau apie idilišką palmių, balto smėlio ir žydros jūros vaizdelį daug neprirašysi.

Ar Žemė galaktikoje turi dvynę? Galimybes artimiausiu metu surasti į Žemę panašią planetą sumažino gedimas, kuris gali sutrumpinti NASA egzoplanetas medžiojančio teleskopo „Kepler“ veikimo trukmę. 2009 metais paleistas „Kepler“ užfiksavo beveik 3 tūkst. potencialių egzoplanetų, aplink savo motinines žvaigždes išsidėsčiusių daugybe konfigūracijų. Tai pakeitė supratimą apie Saulės sistemos prigimtį ir planetas, kurios yra už mūsiškės, bei paskatino ieškoti nežemiškos gyvybės.

Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Žemė greičiau susiformavo karštesnėje, sausesnėje Saulės sistemos dalyje nei manyta anksčiau. Tai gali paaiškinti, kodėl mūsų planetoje vandens yra mažiau nei turėtų būti. Besiformuojančios Saulės sistemos „sniego linija“ – zona, už kurios ledo junginiai prieš 4,5 mlrd. metų galėjo kondensuotis – iš tiesų buvo daug toliau nuo Saulės nei teigiama vyraujančioje teorijoje, teigia tyrėjai.

Neproporcingas Žemės branduolio augimas gali padėti paaiškinti, kodėl kas keletą tūkstančių metų planetos magnetinis laukas pakeičia savo kryptį. Jei tai nutiktų dabar, liktume neapsaugoti nuo saulės vėjų, kurie gali sutrikdyti pasaulines ryšių sistemas ir elektros tiekimą, praneša NewScientist.com. Viena Žemės vidinio, kieto branduolio pusė pamažu auga, o kita pusė lydosi.

Ketvirtadienį prasidėjusi Saulės audra, kai mūsų žvaigždė paleido milžiniškus blyksnius su didelį krūvį turinčiomis dalelėmis, didesnių problemų neturėtų sukelti, teigia Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorė Gražina Tautvaišienė. Anot jos, šis žybsnis dar yra gana silpnas, o šio Saulės aktyvumo maksimumo metu galime sulaukti ir daug stipresnių.

Jei vadinamieji magnetiniai portalai iš tikrųjų jungia paralelinius pasaulius, gali būti, kad 2014 metais sužinosime, kur yra slaptas įėjimas į juos. NASA pranešė 2014 metais planuojanti pradėti kosminę MMS (Magnetospheric Multiscale Mission) misiją, kurios metu keturi JAV kosminiai aparatai su magnetinių laukų ir didelės energijos dalelių detektoriais tirs Žemės magnetosferą ir stebės vadinamųjų magnetinių portalų susidarymą ir jų elgesį.

Šįryt Žemė pasiekė tolimiausią savo orbitos aplink Saulę tašką. Šioje kelionės aplink mūsų žvaigždę atkarpoje Žemė būna kartą per metus. JAV karo laivyno observatorijos duomenimis, tolimiausią savo orbitos tašką – afelį – Žemė pasiekė liepos 5 dienos rytą 04.00 val. GMT laiku (7.00 val. Lietuvos laiku). Žemės afeliu vadinamas pats tolimiausias nuo Saulės jos orbitos taškas, kurį galima pasiekti per vienerius metus. Šis atstumas dabar siekia maždaug 152 milijonus kilometrų.

Dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį vakar vidurnaktį paros trukmė mūsų planetoje buvo oficialiai prailginta 1 sekunde. Paskutinį kartą papildoma sekundė mokslininkų buvo pridėta 2008 m. naujametinę naktį. Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per  1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį susidariusią paros trukmės matavimo paklaidą, pranešė „Space.

2012 m. liepos pabaigoje penkiolikos lietuvių speleologų laukia nepaprastas nuotykis – vienas iš didžiausių urvotyros klubų Baltijos šalyse „Aenigma“ jau ketvirtąjį kartą organizuoja kelionę į „pasaulio dugnu“ bei „Everestu po žeme“ tituluojamą giliausią urvą Žemėje. Galbūt šiemet lietuviui narui pavyks pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą? Vakarų Kaukazo kalnuose esantis Kruberio – Voronjos urvas – tai šiuo metu giliausias žinomas urvas Žemėje.

Praėjusią savaitę į Rio de Žaneirą susirinko pasaulio lyderiai, politikos ekspertai ir aplinkosaugininkai. Jie dalyvavo Rio+20 Jungtinių Tautų konferencijoje, skirtoje tvariai pasaulio plėtrai. „Business Insider“ pažvelgė, kaip Žemė pasikeitė nuo pirmojo pasaulio viršūnių susitikimo 1992 metais. Per 20 metų pasaulyje atsirado 1,5 mlrd. žmonių daugiau, Žemės populiacija išaugo 27 proc. Megamiestų (turinčių daugiau nei 10 mln. gyventojų) padaugėjo dvigubai.

Po daugiau kaip pusmečio darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) į Žemę grįžo trys kosmonautai – olandas, rusas ir amerikietis. Kaip ir planuota, „Sojuz“ kapsulė 10.14 val. Vidurio Europos vasaros laiku nusileido Kazachstano stepėje, pranešė Skrydžių valdymo centras netoli Maskvos, kuriuo remiasi agentūra AFP. Skrydis atgal vyko sklandžiai ir truko apie puspenktos valandos. Visa trijulė jaučiasi gerai.

Kad ir kaip keistai tai galėtų nuskambėti, tačiau šį šeštadienį, birželio 30 dieną, laikrodžius reikėtų persukti viena sekunde atgal. Tokiu būdu paskutinės šių metų birželio dienos paskutinė minutė bus kiek ilgesnė, nei įprasta. Pasak „The Daily Telegraph“, apie laikrodžio persukimo būtinybę kalba mokslininkai. Jie teigia, kad tai padės geriau prisitaikyti prie Žemės sukimosi. Ir tai yra daroma jau nebe pirmą kartą. Pasak mokslininkų, mūsų planeta anaiptol nėra labai tiksliai besisukanti.

Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.

JAV Geofizinės skysčių dinamikos laboratorijos prie Nacionalinės okeanų ir atmosferos administracijos mokslininkai sukūrė įspūdingą grafinę vizualizaciją, kuri iliustruoja, kaip pulsuoja mūsų Žemė, t.y., kaip metų bėgyje kinta planetos vandenynų temperatūra.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.