žemė

Penktadienį Malpilyje (Latvija) susitiks Baltijos šalių žemės ūkio ministrai. Jie aptars bendras pozicijas ir veiksmus, kurių laikysis ES žemės ūkio reformų politikos atžvilgiu. Žemės ūkio ministrai Latvijos Laimdota Straujuma, Estijos Heliras Valdoras Sėderis (Helir-Valdor Seeder) ir Lietuvos Vigilijus Jukna taip pat aptars pasiruošimą kitam finansinio planavimo periodui ES, kaimo plėtros perspektyvas.

Visi esame girdėję apie žmones, gyvenančius apleistose kasyklose, olose ar metro tuneliuose. O gal skaitėte knygą „Laiko mašina“ ir prisimenate morlokus, kurie gyveno po žeme? Dauguma žmonių nežino, kad požeminiai miestai ne tik egzistavo... daugeliu atvejų jie tiesiog klestėjo, informuoja Listverse.com. 10. Pekino požemiai 1969 m. Mao Zedongas nurodė pastatyti slėptuvę, kurioje, reikalui esant, galėtų gyventi ir dirbti socialistinė valdžia. Planas buvo įvykdytas.

Utenos rajono savivaldybė, pernai pelniusi Aplinkos ministerijos įsteigtą apdovanojimą už kraštovaizdžio tvarkymą, pristatyta kaip Lietuvos kandidatė Europos Tarybos apdovanojimui už kraštovaizdį, pranešė Aplinkos ministerija.

Aršiausios kovos dėl žemės vyksta Vidurio Lietuvoje, kur žemės našumo balas yra ne mažesnis kaip 40, kur iš hektaro galima gauti ne 3-4, o 5-8 tonų derlių. Ūkininkams, delsusiems suformuoti didesnius ūkius, tenka pripažinti, kad šaukštai jau popiet. Kol vietiniai svarstė, ką daryti su pinigais, ar žemę toliau nuomotis, ar jau nusipirkti - sklypus iš po nosies nugvelbė spekuliantai. Hektarą žemės Kupiškio rajone galima išsinuomoti už 200-250 litų.

 AR1654 – nesuvokiamo dydžio pabūklas, iš lėto judėjęs taip, kad dabar atsidūrė tiesioginėje akistatoje su Žeme. Taip, jis ne Žemėje. Tačiau gyvenantiems joje nuo to nė kiek ne geriau. Jei (neduokdie, žinoma,) greta jo kokiu nors būdu atsidurtų Žemė, ji atrodytų kaip juokingas žirniukas. Kas tas magnetinis monstras? Įspūdingo dydžio saulės dėmė AR1654. Apie ją pirmąsyk rašėme, berods, dar vakar: kad šis pabūklas prieš keletą dienų (sausio 11 d.) žiebė pirmą „žvalgomąją“ plazmos slavę.

Pirmadienį Parlamento galerijoje bus pristatyta Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos krašto susijungimo 90-osioms metinėms skirta paroda "Kova dėl Klaipėdos - įvykiai ir žmonės". Parodoje atsispindi reikšmingiausi įvykiai, prasidėję Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir baigęsi 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimu prie Lietuvos. Parodoje eksponuojami dokumentai, fotografijos, istoriniai planai, įamžinantys to meto įvykius, asmenybes, nulėmusias Klaipėdos krašto istorinę raidą.

 Asteroidas, kuris, kaip manoma, šį šimtmetį gali susidurti su Žeme, yra 20 proc. didesnis nei anksčiau manyta, teigia Europos kosmoso agentūra (ESA). Pranešime spaudai ESA skelbia, kad kosminis teleskopas „Herschel“ praėjusį savaitgalį nuskenavo asteroidą 99942 Apofis, kuris trečiadienį praskris arčiausiai Žemės per daugybę metų. Ankstesniais skaičiavimais, asteroido vidutinis skersmuo siekia 270 metrų, plius/minus 60 metrų.

 Nuo šių metų pasikeitusi mokėjimo už žemę tvarka gali šiek tiek pabranginti sklypus greta miestų, bet dėl to turėtų sumažėti apleistos žemės plotai.

Neįtikėtinai ilgas saulės tvyksnis buvo užfiksuotas 2012 metų rugpjūčio 31 dieną. Karūnos masės išmetimas vyko 1440 km/s greičiu. Apatiniame kairiajame nuotraukos kampe pavaizduota Žemė, kad būtų galima palyginti mūsų planetos dydį su karūnos masės išmetimu. Praėjus kelioms dienoms po karūnos masės išmetimo virš Kanados buvo stebima tokia pašvaistė.

Astronomai teigia, kad aplink vieną iš šešių žvaigždžių nedideliu atstumu skrieja maždaug Žemės dydžio planeta. Tai reiškia, kad tokių planetų mūsų galaktikoje yra 17 milijardų, informuoja BBC. Tokį rezultatą mokslininkai gavo išanalizavę kosmoso teleskopo "Kepler" surinktus duomenis apie planetas kandidates.

Prieš daugybę erų, kai Saulė buvo blyškesnė nei yra dabar, Žemę nuo apledėjimo apsaugojo molekulių susidūrimai atmosferoje. Jie pasaulį šildė pakankamai, kad jame galėtų atsirasti gyvybė, teigia mokslininkai. Naujai atrastasis šildymo efektas gali turėti įtakos mokslininkams apibrėžiant nežemiškus pasaulius, kuriuose galėtų klestėti gyvybė, rašo SPACE.com. Kai Saulė dar buvo jauna, jos ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio, rodo modeliai. Tačiau per pirmuosius 2 mlrd.

Mes (kol kas) neturime tiesioginių įrodymų, kad kitose planetose ir jų palydovuose, kaip ir visoje visatoje, egzistuoja gyvybė. Ir vis dėlto yra neatremiamų ir pakankamai įtikinamų priežasčių tikėti tuo, kad su laiku mes atrasime tokią gyvybę, galbūt netgi mūsų Saulės sistemoje. Štai septynios priežastys, dėl ko mokslininkai tiki tuo, kad gyvenimas kažkur žūtbūt egzistuoja ir tik laukia susitikimo su mumis.

Jei saulė dangaus skliaute atrodo šiek tiek didesnė, gali būti, kad tai ne optinė apgaulė. Vakar Žemė pasiekė perihelį – artimiausią Saulei savo orbitos tašką, skelbia „Space.com“. Perihelyje Žemė yra lygiai 147 098 161 kilometro atstumu nuo Saulės, sakoma pranešime. Tiesą sakant, iš saulės vaizdo dangaus skliaute atpažinti, kada Žemė yra perihelyje, o kada – afelyje (tolimiausias Saulei orbitos taškas) labai sunku, nes plika akimi skirtumo įžiūrėti praktiškai neįmanoma.

Pirmoji iš tiesų į Žemę panaši planeta greičiausiai bus aptikta jau kitąmet. Šis atradimas priverstų žmoniją iš naujo įvertinti savo vietą visatoje. Nors astronomai pastaraisiais metais aptiko daugybę egzoplanetų, kurios viena ar dviem esminėmis savybėmis (pavyzdžiui, dydžiu ar numanoma paviršiaus temperatūra) panašios į mūsų pasaulį, jiems vis dar nepavyko rasti planetos, kurią būtų galima vadinti Žemės dvyne. Tačiau jau 2013-aisiais padėtis turėtų pasikeisti, tvirtina mokslininkai.

Po milijardų metų, kai mirštanti Saulė nudegins Žemės paviršių, mūsų planetoje gyvybė išnyks. Tad mokslininkai nusprendė nustatyti, kokios gyvybės formos Žemėje išliks ilgiausiai, kur jos įsikurs, kol planeta galiausiai taps sterili. Mums pasisekė, kad mūsų planeta skrieja aplink žvaigždę, kurios gyvavimo trukmė ilga.

Pasaulio pabaigos scenarijų ne vienas. Mūsų planetą gali ištikti ekologinė katastrofa, į ją gali atsitrenkti nemenkas asteroidas ar sudeginti galingas Saulės tvyksnis. Tačiau ar mūsų planetai iš tikrųjų grasina kosmosas, Balsas.lt teiravosi Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorės profesorės Gražinos Tautvaišienės.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulietis Alfonsas Mikulskis, susidūręs su teismais dėl žemės nuosavybės atkūrimo, karčiai sako: „Teisė yra atskirta nuo teisingumo.“ Jis pasakoja istoriją, kaip miręs žmogus galėjo parduoti žemę. Ir toks „faktas“ lėmė teismo sprendimą, nustatant, kam ji priklauso. Žemė – svetimam 73 metų A. Mikulskis įsitikinęs, jog svetimam žmogui atiteko jo tragiškai žuvusio dėdės Liudo Jankaus žemė.

Žmonės, tikintys, kad pasaulio pabaiga įvyks 2012 metų gruodžio 21 dieną, remiasi Majų kalendoriaus penktojo ciklo, trukusio 125 metus, pabaiga. Tačiau kaip atrodys pasaulio pabaiga? Yra visas sąrašas teorijų, kurios aiškina kaip bus sunaikinta mūsų planeta. Nors mokslininkai teigia, kad nėra ko jaudintis, vis tik siūlome permesti akimis šias pagrindines teorijas.

Dažniausiai padirbinėjami vairuotojo pažymėjimai, banko bei ID kortelės, akcizinės banderolės, 100 ir 50 litų kupiūros, žemės dokumentai. Kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų skyriaus viršininkas Žilvinas Ragauskas portalui Balsas.lt sakė, kad šiemet nustatyta beveik 17 tūkstančių klastočių objektų. Šiuo metu populiariausias klastojimo objektas - akcizinės banderolės, kurios yra spausdinamos spaustuvėse. „Tai daroma itin profesionaliai ir dideliais kiekiais.

Tik gruodžio 9 dieną atrastas asteroidas „2012 XE54“ šiuo metu skrieja labai arti Žemės (dvigubai arčiau už Mėnulį), o arčiausiai mūsų planetos šis kūnas buvo apie vidurdienį Lietuvos laiku. Tuomet atstumas iki Žemės siekė tik 226 tūkst. km. Kosminiais masteliais tai yra mažiau už plauką. Nekviestą svečią įdėmiai stebintys astronomai ramina, kad asteroidas Žemei nepavojingas.

Žemė nuolat kinta. Dėl žmogaus veiklos, ar dėl pokyčių saulėje, yra neabejojama, kad Žemės ateitį paįvairins chaosas. Pateikiame jums sąrašą kataklizmų, kurie galėtų ištikti per ateinančius milijardus metų. 10. Naujas vandenynas (~10 milijonų metų) Viena karščiausių vietų Žemėje, Afaro žemuma, esanti tarp Etiopijos ir Eritrėjos, yra apytiksliai 100 m. žemiau jūros lygio. Čia žemės paviršių ir kunkuliuojančią magmą planetos šerdyje skiria tik 20 kilometrų.

Mixednews.ru, atsižvelgdami į jau dabar 7 milijardus pasiekusią žmonijos populiaciją, kuri su kiekviena sekunde ir toliau auga, nusprendė pažvelgti į tai, kaip gali atrodyti pasaulis artimiausioje ateityje. Nors dauguma mūsų nepamatys 2100 metų, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad tuo metu Žemės gyventojų bus jau 10 milijardų. O jau šiuo metu, kai Žemėje yra „tik“ 7 milijardai žmonių, siautėja skurdas, badas, resursų trūkumas. Iki 2100 metų 80 proc. Žemės populiacijos gyvens miestuose.

Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.

Iš JAV palydovo „Suomi NPP“ padarytų nuotraukų NASA parengė „niekada nemiegančios Žemės“ vaizdo siužetą. NASA ir JAV nacionalinė atmosferos ir vandenynų administracija (NOAA) San Franciske surengtame Amerikos geofizikų draugijos metiniame susirinkime paskelbė naujas įspūdingas palydovines nuotraukas, kuriose matomas mūsų planetos paviršius nakties metu. Šios nuotraukos per kelis praėjusius mėnesius buvo padarytos NASA palydovo „Suomi NPP“ davikliais, praneša „Space.

Panevėžio savivaldybės skaičiavimais, taikant naujuosius tarifus 2013 m. fiziniams ir juridiniams asmenims mokesčio už žemę dydis turėtų likti panašus kaip ir šiemet. Žymiai išaugs mokestis tik apleistų ir nenaudojamų sklypų savininkams - jiems bus taikomas 4 proc. sklypo rinkos vertės tarifas. Nuo kitų metų Panevėžyje žemės ūkio paskirties sodų žemės sklypams bus taikomi 0,26 proc. mokesčio tarifai, kitiems - 0,43 proc.

Triušių augintojai teigia, kad triušiena, nors gerokai brangesnė už paukštieną, lietuvių šeimose tampa kasdienybe. Žemaitijoje su muzika triušius auginantis verslininkas netrukus žada dvigubinti augintinių skaičių. Kretingos rajono Tūbausių kaime augantiems triušiams pavydėti galėtų ne vienas muzikos gerbėjas. Dažniausiai keturkojai klausosi vienos radijo stoties. Tiesa, ne kartą mėgavosi ir klasikos kūriniais. Ir taip - 24 val. per parą.

Širvintų rajone ūkininkas beardamas žemę aptiko žmogaus kaulus. Netikėtas radinys rastas Vaiškūnų kaime, pranešė Policijos departamentas. Įvykis tiriamas.

Investuotojams iš užsienio Baltarusijoje bus leidžiama įsigyti privačios nuosavybės žemės, remdamasi ekonomikos ministru Nikolajumi Snopkovu skelbia „RIA Novosti“. Šiuo metu užsieniečiai negali nusipirkti žemės sklypų buvusioje Sovietų Sąjungos respublikoje. „Nuo 2013 metų mes siūlome šį klausimą išspręsti (...), parduodant žemės sklypus investuotojams su privačios nuosavybės dokumentais“, – sakė N. Snopkovas.

Nebelikus valstybei priklausančių įmonių akcijų, skirtų atlyginti piliečiams už jų išperkamą nekilnojamąjį turtą, kadenciją baigiantis parlamentas nutarė atsisakyti atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą ir kompensavimo už kadastriniais matavimais nustatyto žemės, miško sklypo plotų, kurie viršija leistiną matavimo paklaidą, skirtumą. Atsisakyta ir galimybės už perkamą iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę atsiskaityti išsimokėtinai.

Didėjanti anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje stiprina jos poveikį palydovams ir gali prailginti jų buvimą orbitoje, skelbia mokslininkai. JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad dėl pasaulinio atšilimo didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje mažina atmosferos trintį su žemose orbitose skriejančiais kosminiais aparatais.

Šiuo metu miškai Lietuvoje sudaro 33,3 proc. šalies teritorijos, miškų plotas užima 2,2 mln. ha. Neringos savivaldybė - miškingiausia, čia miškai sudaro 83 proc. bendrojo ploto. Vilniaus miesto savivaldybėje miškai sudaro 34,5 proc. Vienam gyventojui šalyje vidutiniškai tenka po 0,68 ha miško. Vyrauja spygliuočiai augalai: pušys sudaro 35,1 proc. bendro miškų ploto, eglės - 20,9 proc. Iš lapuočių augalų labiausiai paplitę beržai - 22,3 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra 247,7 tūkst.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Plokščios Žemės draugijos nariai tvirtina tikį, kad Žemė yra plokščia. Einat planetos paviršiumi iš tiesų atrodo, kad ji plokščia, taigi draugijos nariai visus tam prieštaraujančius įrodymus, pavyzdžiui, palydovines nuotraukas, kuriose matyti, kad Žemė – rutulys, vadina „apvalios Žemės sąmokslo“ išsigalvojimais, už kurių slypi NASA ir kitos vyriausybės agentūros. Įsitikinimas, kad Žemė yra plokščia, apibūdinamas kaip didžiausia sąmokslo teorija.

Panamos policija šalies sostinėje penktadienį sulaikė daugiau kaip 200 žmonių per neramumus, kuriuos sukėlė protestai prieš ginčytiną įstatymą dėl žemės, pranešė vietos televizija. Grupė protestuotojų apiplėšė keletą parduotuvių prie Panamos parlamento ir kituose sostinės rajonuose. Manifestacijų dalyviai taip pat blokavo kelias miesto gatves. Policija, tramdydama minią protestuotojų, panaudojo ašarines dujas. Įtempta atmosfera sostinėje ir Kolono mieste tvyro jau kelias dienas.

Premjeras Andrius Kubilius penktadienį Joniškio rajone dalyvavo „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės gyvulininkystės komplekso atidaryme. Premjeras pažymėjo, kad komplekse susijungia žemės ūkis kaip sena Lietuvos tradicija ir ėjimas į ateitį, diegiant moderniąsias technologijas. „Šiuolaikinės modernios fermos statyba liudija, kad žemės ūkis buvo, yra ir bus vienas kertinių Lietuvos gerovės augimo pamatų.

2011 metais Valstybės žemės fondui pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio žemės palydovo nustačius apleistų žemių plotus, paaiškėjo, kad apleista žemė Lietuvoje praėjusiais metais sudarė apie 0,3 mln. ha., t. y. apie 9 procentus visos žemės ūkio paskirties žemės, o šiais metais šios žemės plotai dar sumažėjo. Lietuva yra agrarinė šalis, todėl visomis įmanomomis priemonėmis buvo siekiama sumažinti apleistos žemės plotus.

Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus. Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.

Nepaisant visų pažangiausių technologijų, prieš kai kurias ligas daktarai iki šiol tik bejėgiškai skėsčioja rankomis., negalėdami ne tik jų išgydyti, bet net ir paaiškinti, iš kur jos atsiranda, rašo mixstuff.ru. Pavyzdžiui... 1. Miegligė Įsivaizduokite: jūsų žmona kažkuo susirgo, lyg būtų stipriai persišaldžiusi. Keletą dienų ji ryja tabletes, ir vis tiek jaučiasi vis blogiau ir blogiau.

Mėnulio dirvožemyje rasta cheminė keistenybė patvirtina 37 metų senumo teoriją, kad mūsų planetos palydovas susiformavo po apokaliptinio Žemės ir didžiulės kosminės uolienos susidūrimo. Dar 1975 metais astronomai konferencijoje iškėlė mintį, kad mūsų palydovas susidarė per jaunos Žemės ir Marso dydžio kūno, kurį jie pavadino Tėja, susidūrimą. Susidūrimas ištirpdė ir išgarino Tėją ir didžiąją dalį susidarančios Žemės mantijos. Susikondensavę uolienų garai suformavo Mėnulį.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.

Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, turėdama omenyje Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didesnę nei Mėnulyje gravitaciją ir smėlio audras. Ir kaip spręsti šią problemą? Atsakymo paklauskite JAV Brauno ir Stanfordo universitetų sintetinės biologijos ekspertų.

Pastaraisiais metais Kinijoje pareigūnams išparduodant žemę statybų vykdytojams gerokai padaugėjo priverstinių iškeldinimų, remdamasi žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ skelbia BBC. Dauguma atvejų susiję su smurtu ir įžeidinėjimais, kas, anot organizacijos, yra „šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai“. Už priverstinio iškeldinimo slypi spaudimas vietos pareigūnams įgyvendinti ekonomikos tikslus ir asmeninis suinteresuotumas.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų, kurių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo: Plungės rajone – 29,9 proc., Šilalės rajone – 16,4 proc., Skuodo rajone – 12,2 proc., Kretingos rajone – 12,3 proc., Tauragės rajone – 10,6 proc., Šilutės rajone – 10,4 proc. Spartūs rūgštėjimo procesai Du trečdaliai mūsų šalies dirvų yra rūgščios.

870 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą. Tai sakoma naujoje JT organizacijų ataskaitoje. Nors kovoje su chronišku badmiriavimu pasiekta didesnės pažangos nei manyta, badaujančiųjų skaičius vis dar yra nepriimtinai didelis, teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD) ir Pasaulio maisto programa (WFP). Antradienį Romoje vykusiame susitikime organizacijos pabrėžė, kad papildomomis pastangomis įmanoma priartėti prie JT tūkstantmečio tikslo – iki 2...

Šių dienų mokslas gali iki smulkiausių molekulių išskaidyti ląstelę, bet vis dar nėra pajėgus įminti Visatos paslapčių. Ar giedrą naktį pakėlę akis į dangų kada nors pagalvojote, kad žmogus tėra dulkė beribėje Visatoje, o dangaus skliaute mirksinčios žvaigždės žadina norą pažinti tai, kas slypi už daugybės šviesmečių.

Cukraus kainos pasaulyje kristi neketina. Cukranendrių derlius šįmet prastas, todėl Lietuvos ūkininkams pavyks be vargo parduoti visus užaugintus cukrinius runkelius ir gauti daugiau pajamų. Cukriniams runkeliams daugiau žemės paskyrę ūkininkai trina rankas - sprendimas buvo geras. Nors baimės būta.

Klimatas keičiasi, tirpdydamas ledus, žudydamas miškus ir stiprindamas potvynius bei karščio bangas. Tuo tarpu pasaulinė anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija auga, užtikrindama dar daug liūdnesnę perspektyvą. Net jei rytoj sustabdytume visą emisiją, temperatūra dar kiltų dešimtmečius, su galimais katastrofiškais padariniais, nuo bado iki sparčiai kylančio jūros lygio. Tad gal jau laikas rimtai užsiimti drąsiomis geoinžinerijos (GI) idėjomis.