žemdirbiai

Kaune šeštadienį vyksta 10-oji respublikinė Derliaus šventė. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad lietuviški maisto produktai tvirtai skinasi kelią tarptautinėse rinkose.

Tik dainose dainuojama, kad lino gyvenimas ilgas kaip ir pats linas. Lietuvoje, kur linai augo nuo žilos senovės, jų gyvenimas jau baigėsi. Liko tik nostalgija ir kaltų ieškojimas, kodėl mėlynažiedžių auginimas pluoštui gaminti, pirminis jų perdirbimas tapo nepatrauklus. Neteisinga sakyti, kad pas mus lino net kvapo neliko. Liko. Linų pluošto perdirbimas, bet ne lietuviškų linų, o užaugintų Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje.

Ketvirtadienį į pasitarimą susirinkę apie pusšimtis nuo darbų ištrūkusių Šiaulių rajono žemdirbių tikėjosi išgirsti gerų žinių ar bent paguodos žodžių dėl laukuose žūstančio derliaus. Jų neišgirdo, be to, renginį ignoravo Žemės ūkio ministerija, daugelis kviestų grūdų supirkėjų, Pinigai pražūva laukuose „Žiemą nukentėjo arba pražuvo pusė žieminių javų ir rapsų pasėlių. Skolinomės pinigų, trąšų, sėklos, žuvusius pasėlius šiaip ne taip atsėjome.

Hidrometeorologai neturi jokių gerų žinių daržininkams bei sodininkams. Gegužės pabaigoje prapliupę lietūs nesibaigia iki šiol. Jei taip tęsis ir toliau, gerą derlių šiemet regėsime tik sapnuose. Drėgmės - per daug Nors, pasak hidrometeorologų, birželio pradžia buvo 1-2 laipsniais šiltesnė nei įprastai, šalį skalbė gausūs lietūs. Elektrėnų stebėjimų stotis užfiksavo rekordinius, katastrofinius kritulius - per 8 valandas čia iškrito net 84 mm lietaus.

Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, Seimo Krikščionių frakcijos narys Jonas Ramonas ir Lietuvos žemdirbių atstovai šį savaitgalį susitikę Raseiniuose aptarė sudėtingą šalies žemės ūkio  būklę. Žemdirbių atstovai pažymėjo, kad būtina kuo skubiau nustatyti veiksmingus ekonominio ir finansinio skatinimo mechanizmus, kurie padėtų  įveikti sąstingį pieno, mėsos ir kituose svarbiuose žemės ūkio sektoriuose ir sudarytų ilgalaikes prielaidas žemės ūkio gamybos didėjimui.

Bendra Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto išmokų suma šiais metais nebus mažesnė nei pernai, žemdirbių savivaldos atstovus šeštadienį patikino Vyriausybės vadovas. Lietuvos žemdirbiams tiesioginės išmokos už 2010 metus bus pradėtos mokėti gruodžio 1 dieną ir užbaigtos tik 2011 metais. Lietuva su ES yra sutarusi išmokas ūkininkams, apie 1,2 mlrd. litų, mokėti kartu, ir iš ES, ir iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Ūkininkaujantys pensininkai nieko iš valstybės neprašo. Jie tik sako– mes visą gyvenimą dirbome žemę, pastaruosius 20 metų ūkininkavome ir tai yra mūsų gyvenimo būdas. Taigi leiskite mums taip ir toliau gyventi, dirbti ir mokėti mokesčius, tačiau ne bet kokius. Ūkininkavimas – kaip gyvenimo būdas Taip jau atsitiko, kad senatvės pensijos sulaukę ūkininkai (ir ne tik jie) lyg ir džiaugiasi suspėję įsijungti į pensininkų gretas.

Iki paramos patvirtinimo sutartimi valdantiesiems ir valstiečiams liaudininkams liko susitarti dėl išmokų žemdirbiams. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) teigia neremsianti valdančiųjų, jei jie negarantuos žemdirbiams, kad valstybės skiriama išmokų dalis jiems bus ne mažesnė nei pernai. Tai yra, ne mažesnė nei 380 mln. litų. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad Europos Sąjungos išmokų dalis žemdirbiams auga. Taigi bendra išmokų žemdirbiams suma būtų didesnė nei pernai.

Protestuojantys Graikijos žemdirbiai eilinį kartą užblokavo sienos su Bulgarija perėjimo punktą. Žemdirbiai reikalauja Graikijos vyriausybės paramos. Vyriausybė raginama nutraukti pigių žemės ūkio produktų importą iš užsienio. Žemdirbiai teigia, kad šie pigūs produktai į Graikiją patenka per Bulgariją. Protestuotojai teigia, kad dažniausiai tokie produktai sukčiaujančių prekeivių yra pardavinėjami kaip graikiški.

Iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų Paskolų fondui skirta 450 mln. Lt. Ši suma jau pradėta ir keliais etapais toliau bus skirstoma kredito įstaigoms, kurios lengvatinėmis sąlygomis lėšas perskolins galutiniams kreditų gavėjams - ūkininkams ir perdirbėjams.

Nuo veiklos pradžios Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) kredito įstaigoms jau suteikė 2 mlrd. Lt garantijų už jų išduotus 2,5 mlrd. Lt kreditų. Pernai už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 80,3 mln. Lt kreditų Fondas suteikė 194 garantijas už 49,2 mln. Lt. Už Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduotus kreditus suteikta 153 mln. Lt garantijų. Iš viso 2009 m. suteikta 202,2 mln. Lt garantijų už 233,3 mln.