žemdirbiai

Antradienį Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai, tęsdami kovą dėl teisingo tiesioginių išmokų skirstymo Europos Sąjungoje (ES), surengs protesto akciją "Baltijos kelias". Palei magistralę "Via Baltica" per visą jos ilgį bus uždegta 400 laužų, kurie simbolizuos Baltijos šalių žemdirbių vienybę, praneša akcijos organizatoriai. Protesto akcija vyks prieš vasario 7 d. Briuselyje numatytą Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Kitą ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai Briuselyje rengs taikią protesto akciją, kurios metu dainuodami Baltijos šalių liaudies dainas reikalaus sąžiningos Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas. Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje žada ginti daugiau kaip pusšimtis jaunųjų ūkininkų ir žemdirbiškų specialybių studentų.

Praėjusiais metais Žemės ūkio paskolų garantijų fondas už kredito įstaigų žemdirbiams, kaimo verslininkams ir žemės ūkio produktų perdirbėjams išduotus 135,2 mln. litų kreditų suteikė 335 garantijas už 79,1 mln. litų. Fondo direktorė Danguolė Čukauskienė pažymi, jog 2012 m. žemdirbiams buvo sėkmingi - užaugintas geras derlius, jo supirkimo kainos išliko gana aukštos. "Todėl jie galėjo laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais, kitais kreditoriais ir dėl to mažiau teko skolintis iš kredito įstaigų.

Ūkininkai sako, kad savo gyvenamojoje teritorijoje kelius prižiūrėti tenka dažniausiai už dyką, nors vietinės reikšmės kelių priežiūros darbams daugiau ar mažiau lėšų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės. Ne viename krašte jau susiklostė tradicijos, kai stambūs ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės iš pusnių vaduoja kaimynus ir gretimus kaimus, valo kelius, kuriais patiems tenka važinėti. „Jei pasikliaučiau kelininkais, iš savo sodybos greičiausiai neišvažiuočiau visą savaitę.

Žemdirbiai vėl svarsto, kokiais bendrais veiksmingais būdais Briuselio valdininkams priminti, kad Baltijos šalių ūkininkai reikalauja teisingos ar nors teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014-2020-aisiais. Praėjusių metų lapkričio mėnesį atrodė, kad tikslas jau bus pasiektas ir ne tik Briuselio politikai, Europos Parlamento nariai, bet ir Europos Komisijos atstovai suprato, jog reikėtų padidinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai prieš Europos Tarybos (ET) posėdį Briuselyje, kuriame bus toliau diskutuojama dėl 2014-2020 metų biudžeto, ketina surengti naują akciją. Šį kartą ET posėdžio išvakarėse visose trijose Baltijos šalyse ketinama uždegti laužus, kurie turėtų priminti, kad mūsų šalių žemdirbiai pageidauja, jog jiems skiriamos išmokos, kurios kol kas yra bene mažiausios Europos sąjungoje (ES), kuo greičiau priartėtų prie kitų ES šalių žemdirbiams skiriamų vidutinių išmokų.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai antradienį susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai bus pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos.

 Žemdirbių susitikime, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos organizuotame užeigoje šalia apskrities centro, aptartas šio krašto žemdirbių savivaldos organizacijų vaidmuo, formuojant ir įgyvendinant kaimo politiką regione ir šalyje. Krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, susitikimą paskatino naujosios Vyriausybės visuomenei pristatyta 2012-2016 metų programa, žemdirbiams sukelianti įvairių klausimų.

Prieš prasidedant deryboms dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto daugiau nei 100 žemdirbių iš Baltijos šalių susibūrė Briuselyje Šumano aikštėje, reikalaudami teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo. Ūkininkai buvo gerai nusiteikę, dainavo, rankose laikė plaktus, visur plevėsavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavos.

Įpusėjus mokėti tiesioginių išmokų avansus, žemdirbių bendruomenę tarsi žaibas iš giedro dangaus pasiekė žinia – subsidijas privalu mažinti. Nuo Talino per Europą senu traktoriumi, padabintu Baltijos šalių simbolika, reikalavimus didinti tiesiogines išmokas vešiantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai Briuselyje galės pamojuoti dar vienu reikalavimu – atšaukti tiesioginių išmokų moduliaciją, kitaip tariant, mažinimą.

Europos Sąjunga Baltijos šalių žemdirbius diskriminuoja, mokėdama mažesnes tiesiogines išmokas už dirbamą žemę. Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkininkai su tokia neteisybe taikstytis nebenori, todėl vienijasi protestams Briuselyje, rašo „Respublika“. Nuo kitos savaitės „Baltijos traktorius“ iš Estijos pajudės per visą Europą iki Belgijos. Jo kelionę lydės žemdirbių mitingai.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Šių metų pradžioje Krikščionių partija parengė Europos Sąjungos institucijoms adresuotą Peticiją „ Dėl ES išmokų Lietuvos ūkiams padidinimo ir paramos suvienodinimo“. Gedimino Vagnoriaus vadovaujamos partijos pastangomis surinkta 11 000 gyventojų parašų, kurie parėmė teisėtą reikalavimą nediskriminuoti Lietuvos žemės ūkio. Peticiją su ja remiančiais parašais Europos Parlemento (EP) Pirmininkui buvo perduota ir registruota kovo 30 dieną.

Lietuvoje prasidėjo didžioji javapjūtė. Į aruodus keliauja pirmasis šių metų grūdinių kultūrų derlius. Vasaros pradžioje buvo prognozuojamas rekordinis derlingumas. Nuogąstauta, ar bus kur dėti šiųmetinį derlių, viltasi, kad pagaliau nors šiek tiek papilnės gamtos nelepinamų žemdirbių kišenės. Deja, ne visoms šioms viltims lemta išsipildyti. Ir vėl suprastėję orai kiša koją javų augintojams.

Gyvuliams ganyti naudojamas pievas ir ganyklas žemdirbiai galės nušienauti vėliau – terminas pratęstas iki rugpjūčio 15 d. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, atsižvelgdamas į tai, kad didžiojoje Lietuvos dalyje po praūžusių liūčių sudėtinga šienauti šlapias pievas ir tvarkyti šieną, liepos 31-osios įsakymu pratęsė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įvykdymo terminus.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Žemės įsigijimą galinčių kontroliuoti įstatymų projektai stringa, o ūkininkai vis dažniau pralaimi žemę superkančioms uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kova Lietuvoje dėl žemės ūkio paskirties žemės vyksta lyg kokioje pilkojoje zonoje, kurioje galimai plaunami nešvarūs pinigai. Vyriausybė pakėlė rankas pripažindama, kad šiuo metu nėra galimybių sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad fizinis ar juridinis asmuo neįsigytų žemės sklypo, viršijančio maksimalų leistiną.

Vasara žemdirbiams pats darbymetis ir didžiausių išlaidų metas. Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, žemės ūkis yra gausiai remiamas, o jam taikomos paramos formos ne mažiau gausiai kritikuojamos. Įdomu ir tai, kad dalis neva žemdirbiams skirtos paramos jų net nepasiekia. Viena tokių yra vienkartinės tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą. Ši paramos forma Lietuvoje taikoma nuo 2004 metų, ir išmokos mokamos nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Lietingi orai ir pasėlius užklupusios ligos bei kenkėjai verčia ūkininkus ieškoti optimalių sprendimų. Išguldė pasėlius Žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“  valdybos narė Vida Svotienė pasakojo, kad kai kurių jų kooperatyvo narių žieminiai rapsai nukentėjo nuo krušos. Ji pažeidė rapsų ankštaras, todėl jos pradėjo gelsti. „Beje, nuo gausaus lietaus pradėjo plisti įvairios ligos.

Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Vyriausybės darbo grupė, sukurta kovoti su spekuliacija žemės sklypais, siekia, kad norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės nebūtų taikomi jokie apribojimai. Žemdirbių organizacijose užvirė karštos diskusijos: nors leidimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės atidėtas iki 2014-ųjų gegužės, Vyriausybės sudaryta darbo grupė, kuriai didžiausią įtaką daro liberalai, siekia palikti rastas spragas žemės pirkimo ir pardavimo nuostatose.

Praėjusiais metais pabrangus pasėlių draudimui nuo iššalimo, žemdirbiai svarsto, esą jiems labiau apsimokėtų kurti savišalpos fondą. Vienintelės Lietuvos pasėlius draudžiančios bendrovės vadovas tokio fondo sėkme abejoja, praneša LTV „Panorama“. Laukuose kol kas ramu. Sakoma, juos dirbti galima tik po atvelykio, nes kitaip ledai derlių išmuš.

11 tūkstančių šalies žemdirbių peticija, kurioje reikalaujama Lietuvos ūkiams padidinti neteisingai sumažintas ES išmokas, penktadienį pasiekė Briuselį. Šią peticiją, kurią taip pat parėmė 44 Lietuvos Seimo nariai, parlamentaras Jonas Ramonas penktadienį įteikė Europos Parlamento pirmininkui. Kaip Eltai sakė J. Ramonas, peticiją priėmęs Europos Parlamento pirmininko sekretoriato vadovas sakė, kad tiek parašų Lietuvai – tai didelis skaičius ir ji įteikta laiku.

Rekordines aukštumas pasiekusios dyzelinių degalų kainos į neviltį varo pavasario darbus planuojančius žemdirbius. Seimo nariai paragino Konkurencijos tarybą išsiaiškinti, ar dabartinis degalų pabrangimas Lietuvoje nėra susijęs su karteliniais susitarimais ar vienos degalų gamintojos dominavimu rinkoje. Ši įstaiga dar nebaigė jau ne vienus metus vykdomo tęstinio tyrimo dėl galimų konkurencijos pažeidimų degalų pardavimo sektoriuje.

Ypač dėl derliaus praradimų sunerimusios pajūrio ūkininkų bendrovės, kurios sako dėl žiemos šalčių praradusios beveik visus rapsų pasėlius. Ūkininkai „Panoramai“ teigė, kad pajūryje nemažai būsimo derliaus prarasta, nes šalčiai prasidėjo kai ant žieminių pasėlių dar nebuvo sniego. Pasak Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininko Gerardo Liorenčaičio, šią žiemą derliaus neišgelbėjo ir pasirinkta švediška veislė, kuri turėtų būti atspari šalčiui.

Dėl savivaldybės administracijos pertvarkos bene pirmieji triukšmą pakėlė Raseinių krašto žemdirbiai, sužinoję, kad iš pareigų ketinama atleisti jų Kaimo reikalų skyriaus vedėją Arvydą Žukauską. Ūkininkų įsitikinimu, A.Žukauskas, Kaimo reikalų skyriaus vedėju dirbęs 9 metus, yra kompetentingas, todėl jie pageidavo, kad šis žmogus ir toliau liktų savo poste.

Neįprastai šilta, besniegė žiema ir džiugina, ir gąsdina javų bei rapsų augintojus. Jei ir toliau žiema bus šilta ir nepateiks siurprizų, žemdirbiai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau jei staiga užkluptų didžiuliai šalčiai ar pridrėbtų gausiai sniego, dar vegetuojantys žiemkenčiai, ko gero, pražūtų. Bijo didelių šalčių Vešliai žaliuojančius žiemkenčius apžiūrinėjantys žemdirbiai atidžiai seka orų prognozes. „Dabar svarbiausia, kad neprisnigtų ant nepašalusios žemės.

Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.

Siūlomi žemės mokesčio pokyčiai kaitina ir žemdirbių, ir žemės savininkų, ir politikų, tarp kurių yra nemažai žemės turėtojų, aistras. Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai siūlomi siekiant sutramdyti apleistų žemių savininkus ir spekuliacijas žemės rinkoje. Žemdirbiai nuogąstauja, kad drausminant „tinginius“ ir spekuliantus gali nukentėti ir tikri ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės. Prieš apleistos žemės apmokestinimą didesniu mokesčiu jau pasisakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Tradicinė Marijampolės krašto žemdirbių derliaus šventė „Sūduvos kraitė 2011“ šiemet gražiai sutapo su seniausio Lietuvoje Marijampolės cukraus fabriko 80 metų jubiliejumi. Tad dvi šventės viena kitą papildė ir suteikė miestiečiams džiugių akimirkų. Į J.Basanavičiaus aikštę šeštadienio rytą susirinko daugybė tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų su savo gaminiais. Nuo jų neatsiliko šio krašto ūkininkai, susivežę gausybę sūrių, dešrų, lašinių, naminės duonos, įvairių daržovių.

Krikščionių partijos frakcijos seime seniūnas V. Žiemelis viešu laišku kreipėsi į šalies Prezidentę D. Grybauskaitę prašydamas apginti  Lietuvos žemdirbių interesus siekiant pagerinti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pozicijas 2014-2020 metų  finansiniam laikotarpiui.

Lietuvoje atsigauna avininkystė, bet jos atsigavimo tempai per lėti, rašo „Respublika“. Rekordinis avių skaičius šalyje buvo užfiksuotas 1926-aisiais, kai buvo auginama 1,5 mln. avių. Mažiausiai (apie 12 tūkst.) avių buvo laikoma 2001 metais - tuomet avininkystė Lietuvoje vos nežlugo. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje auginama apie 60 tūkst. avių. Avis augina arti 4 tūkst. kaimo vietovėse gyvenančių žemdirbių.

Netrukus prasidės masinis bulviakasis. Tada ir skaičiuosime, kiek bulvių prikasta, kiek bus supilta į saugyklas, ar sočiai valgysime, ar įpirksime. Žemdirbiai pranašauja, kad bulvės bus brangios dėl dviejų priežasčių. Viena, bulves supūdė liūtys, kita, bulvės bus išvežtos į Rusiją. Rusai perka ne bet kokias bulves, o tik geros kokybės. Ir moka daugiau nei prekybos tinklai. sxc.hu nuotr.

Verslininkai jau seniai teigia, kad jų darbą trikdo gausybė neretai viena kitą dubliuojančių kontrolės tarnybų. Valdžios pažadai artimiausiu metu sumažinti valstybės prievaizdų bliūkšta. Netrūksta kontroliuojančiųjų ir žemės ūkyje. Jau ir žemdirbiams sunku suskaičiuoti, kiek reikalavimų reikia įgyvendinti, kad galėtų ramiai, nebijodami baudų ir sankcijų, ūkininkauti.

Vasara – į pabaigą, derlius – į namus. Šiemet lietus ir saulė išaugino puikų derlių. Darbštuoliai juo džiaugiasi, o sėdintys laukia, kas išties ranką su bulve ar duonos pluta. „Derlius neįleis bado į namus, kuriuose dirbama“, – „Šiaulių kraštui“ sakė sutikti žemdirbiai. „Duonos“ dulkės Tolumoje kyla didžiulis dulkių stulpas. Kombainą per dulkes pamatome tik arčiau privažiavę. Raiko subrendusių kviečių lauką, purškia susmulkintus šiaudus į dirvą – bus trąša.

Šįmet nei žiema, nei vasara nebuvo palanki javų augintojams. Žiemą dalis žieminių iššalo, per vasarą juos merkė lietūs. Liūtys neleidžia javų ir nukulti. Tačiau derliaus gausa ir grūdų kainos žemdirbius džiugina. Derlingumą bei grūdų kokybę lėmė ne metrologinės sąlygos, o žemdirbių turima nauja žemės dirbimo bei derliaus nuėmimo technika.

Lietuvoje palankios sąlygos augti daugeliui vaistingųjų augalų, tačiau perdirbėjams nepavyksta supirkti reikiamo kiekio vaistažolių, tad dalį jie įsiveža iš Lenkijos ir kitų šalių.

Ūkininkai Kauno merui apskundė tarybos narį, kuris, gindamas be leidimų prekiavusią dukrą, grasino uždaryti visus turgelius.Politikas tokio savo elgesio nekomentuoja, bet pripažįsta gynęs mergaitę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Konfliktas tarp ūkininkų ir Kauno tarybos bei Valstiečių liaudininkų sąjungos nario Kazimiero Nausėdos kilo mobiliajame ūkininkų turgelyje Šančiuose. Savo užaugintu derliumi prekiaujantys žemdirbiai pasipiktino viena iš prekybininkių.

Kaimas virsta priemiesčio vasarnamiu arba žiūri balzganomis tuščių langų kiaurymėmis apleistas ir pamirštas. Kaimo žmonės beveik nelaiko karvių, jas dažnai pakeičia ožkos. Ūkininkai neišgyventų iš ekologinių ūkių, todėl duoną augina ne su meile, o su chemija ir yra labiau verslininkai, nei žemdirbiai. Tokį kaimą pamatėme Lietuvos aruodu prieškario Lietuvoje vadintoje žemėje.

Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo  sovietinės kariuomenės dalinyje.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad gegužę vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su balandžiu, sumažėjo. Kodėl tuomet parduotuvėse kai kurie produktai ne pigo, o brango? Ar iš tiesų pieno produktai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje, „Respublika“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, rašo „Respublika“. „Lietuvoje maisto kainos aukštos, nes vidaus rinkoje dominuoja oligopolinės įmonės, jos ir diktuoja savo ...

Užsiimantiems žemės ūkio veikla ir norintiems gauti papildomų pajamų iš kitos veiklos – mažmeninės prekybos, įvairių paslaugų, tradicinių amatų – šiuo metu atviras kelias pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama alternatyviai veiklai  kaime plėtoti.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Kreipimesi pažymima, kad žemės ūkio sektorius ir kaimo plėtra yra neatsiejama Lietuvos ekonomikos ir visuomenės dalis, o netolygi žemdirbiams teikiama parama iškraipo situaciją bendroje ES rinkoje ir neužtikrina sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos tarp valstybių narių.

Šiemet valdžia vėl bando žemdirbiams nustatyti tokius pačius mokesčių už suvartotą elektros energiją tarifus kaip ir verslo bei pramonės įmonėms. Žemdirbiams gresia dar vienas jų išlaidų padidėjimas, jei Seimas pritartų Energetikos ministerijos pasiūlymui. Ministerija siūlo atsisakyti dvinario tarifo taikymo žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, t. y. instaliuotos galios mokestis būtų mokamas visus metus nepriklausomai nuo to, ar ji naudojama.

Žemdirbiams, sumaniusiems įsigyti laisvos valstybinės žemės, tenka ne tik spėlioti, kiek ji kainuos, bet ir įveikti daug biurokratinių procedūrų. mantas.malcius.lt nuotr. Norintieji įsigyti laisvos valstybinės žemės turi ne tik už savo lėšas parengti projektą, ilgai užtrukti tvarkydami kitus dokumentus, bet ir tikėtis, kad pirkinys nepabrangs kelis kartus. Įsivaizduokite, kad ieškote naujo būsto. Skelbime susidomite butu, kurio dokumentai nesutvarkyti, bet kaina patraukli.

Žemdirbių tvirtinimu, jų pečius užgula didesnė aplinkosaugos reikalavimų našta nei intensyvesnę žemdirbystę plėtojančių Europos Sąjungos šalių ūkininkus. Be to, jiems kyla įtarimų, kad dešimtis tūkstančių litų kainuojantys įvairūs tyrimai daugiau reikalingi biurokratams išlaikyti nei iš tikrųjų rūpintis aplinka.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse siūloma numatyti aiškius kriterijus, kuomet žemės ūkio mechanizmus eksploatuojantiems asmenims yra skiriama administracinė nuobauda už kelių teršimą. Tokį kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Daugeliui žemdirbių šie metai buvo sudėtingi ir labai skirtingi. Vieni ūkininkai ir bendrovės džiaugėsi neblogu derliumi ir išaugusiomis kainomis, o kitų patirtų nuostolių nepadengė nei išaugusios supirkimo kainos, nei ES ir valstybės parama. Su augimo ženklu Šiuos metus galėtume pavadinti itin spartaus eksporto augimo metais. Pasak banko DnB NORD vyriausiojo analitiko prof. Rimanto Rudzkio, ne išimtis ir padėtis žemės ūkyje.