wikileaks

Buvęs NSA darbuotojas Edwardas Snowdenas negali nusipirkti bilieto skrydžiui lėktuvu, nes jo amerikietiškas pasas anuliuotas, todėl yra priverstas pasilikti tranzitinėje Šeremetjevo oro uosto zonoje. Apie tai agentūrai „Interfaks“ pranešė pabėgėlio aplinkos žmonės. Neturėdamas kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti jo tapatybę, JAV spec. tarnybų informantas negali ne tik įsigyti bilietų, bet ir patekti į Rusijos teritoriją.

Buvęs JAV žvalgybos techninis darbuotojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) yra Rusijos oro erdvėje, sekmadienį pranešė slaptą informaciją skelbianti interneto svetainė „WikiLeaks“, kuri anksčiau pranešė, kad padėjo jam gauti politinį prieglobstį „vienoje demokratinėje šalyje“. "Ponas Snowdenas šiuo metu yra Rusijos oro erdvėje, lydimas „WikiLeaks“ teisinių patarėjų", - „Twitter“ pranešė „WikiLeaks“. Kremlius nežino apie E. Snowdeno skrydį į Rusiją Rusijos prezidento Vladimiro Putino atst...

Išnuomotas privatus lėktuvas pasiruošęs nuskraidinti buvusį JAV žvalgybos darbuotoją Edwardą Snowdeną (Edvardą Snoudeną), nutekinusį informacijos apie Vašingtono vykdomas didelio masto slaptas kibernetinio šnipinėjimo programas, iš Honkongo į Islandiją, ketvirtadienio vakarą nurodė vienas verslininkas, palaikantis ryšius su tinklalapiu "WikiLeaks". "Iš mūsų pusės viskas parengta, ir lėktuvas gali išskristi (jau) rytoj", - Islandijos verslininkas Olafuras Sigurvinssonas (Oulavūras Sigurvinsonas),...

Lygiai prieš metus prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone pasiprašęs tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) tebesibaimina JAV „keršto“ dėl jo portalo paviešintų slaptų dokumentų, taip pat suvokia, kad diplomatinė aklavietė dėl jo padėties gali tęstis dar daug mėnesių arba metų.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) sekmadienį trumpam pasirodė viešumoje, kai pasitiko Ekvadoro užsienio reikalų ministrą šios Pietų Amerikos šalies ambasadoje Londone, suteikusioje jam prieglobstį.

Amerikietis karys Bradley Manningas (Bredlis Maningas), nutekinęs tūkstančius įslaptintų JAV vyriausybės dokumentų portalui "WikiLeaks", pirmadienį pagaliau stos prieš teismą, praėjus daugiau nei trejiems metams po jo arešto Irake.

Wikileaks virselis „WikiLeaks“ fenomenui pasaulyje nuo pirmųjų skandalų apie Kenijos prezidento korupciją 2007-aisiais metais iki piko 2010-aisiais, kai buvo paviešinti slapti JAV diplomatų susirašinėjimo dokumentai, skiriama labai daug dėmesio, bet retai kada jis būna grįstas „WikiLeaks“ kaip politinio ar socialinio atvejo analize.

„Foreign Policy“ duomenimis naujajame „WikiLeaks“ skelbiamų dokumentų rinkinyje iš 1,7 mln. dokumentų, datuotų 1973-1976 metais, „mažai siurprizų, bet yra keletas įdomių atradimų“. Pavyzdžiui, jame rasime „Maroko karaliaus Hasano II užklausimą JAV su prašymu pateikti informaciją apie neatpažintą skraidantį objektą, pastebėtą prie Maroko pakrantės 1976 metų rugsėjo 19 dienos ankstų rytą“, rašo „inopressa.

Wikileaks visai neseniai publikavo didžiulį konfidencialios informacijos paketą, kuris pavadintas „Kisindžerio Telegramos“, o medžiaga apima 1973 – 1976 metų laikotarpį. H. Kisindžeris buvo 56-asis JAV valstybės sekretorius nuo 1973 iki 1977 metų Čia galima rasti apie 200 tūkst. įrašų, kurie susiję su buvusiu JAV Valstybės departamento sekretoriumi Henriu Kisindžeriu (Henry Kissinger). Nutekintoje informacijoje galima rasti telegramas, žvalgybinius duomenis ir Kongreso korespondenciją.

Australijos leiboristų vyriausybė 1974 metais Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos atsisakė įvertinusi imigrantų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politines simpatijas - jog jie bet kokiu atveju linkę balsuoti už tuometinės opozicijos partijas, rodo Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentai. Šis Australijos vyriausybės žingsnis netrukus buvo pasmerktas šalies Senato, o Australijoje nuvilnijo protesto demonstracijos.

„Oskaro“ laureatas režisierius Oliveris Stone'as  pademonstravo palaikymą tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, aplankydamas jį Ekvadoro ambasadoje Londone.

Naujas Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo archyvas leidžia iš arčiau susipažinti su prieglobsčio Jungtinėse Valstijose pasiprašiusio lietuvio jūreivio Simo Kudirkos istorija ir KGB pastangomis užkirsti kelią jo išlaisvinimui. Pirmadienį veikti pradėjusiame WikiLeaks sudarytame archyve yra nuorodos į kelis šimtus telegramų apie lietuvį, kurį amerikiečiai iš pradžių grąžino sovietams, tačiau vėliau daug prisidėjo, kad jis 1974 metais būtų paleistas iš sovietų kalėjimo ir išvyktų į JAV.

Pirmadienį Wikileaks publikuos 1,7 mln. praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio JAV diplomatinių susirašinėjimų ir dokumentų duomenų bazę, praneša Bangkok Post. Tinklalapio savininkas Jullianas Assange'as žurnalistams pranešė, kad turimos bylos leidžia suvokti JAV įtakos tų laikų pasaulyje „diapazoną ir maštabus“. Dokumentai kuriuos J. Assange'as žada publikuoti kaip el. duomenų bazę su paieškos galimybe, apims 1973-1976 metų periodą.

JAV teisėja dar prieš prasidedant procesui sumažino galimą kalinimo bausmę spėjamam "Wikileaks" informantui Bredliui Meningui (Bradley Manning). Tokį savo sprendimą Denisė Lind (Denise Lind) pagrindė "perdėtomis" ir iš dalies nelegaliomis 25 metų kario kalinimo sąlygomis, praneša agentūra AFP. Jungtinių Tautų (JT) ekspertai prieš tai žiauriomis ir nežmoniškomis pavadino B. Meningo kalinimo sąlygas.

Tinklalapis „WikiLeaks“ artimiausiu metu paskelbs dar vieną seriją dokumentų, kurių turinys „palies visas pasaulio šalis“, informuoja AFP, remdamasi projekto kūrėjo Džuliano Asandžo (Julian Assange) pareiškimu. Kaip pranešama, ketvirtadienį Dž. Asandžas kreipėsi į savo šalininkus iš Ekvadoro ambasados Londone balkono, šitaip pažymėdamas savo buvimo diplomatinėje atstovybėje pusmetį.

"WikiLeaks" įkūrėjas Džulianas Asandžas (Julian Assange) paragino Europos Sąjungą (ES) pakeisti sprendimą ir atlikti tyrimą dėl JAV mokėjimo kortelių kompanijų, užblokavusių tinklalapiui skiriamas aukas, skelbia AP. "Visa" ir "MasterCard" yra tarp JAV mokėjimo sistemų operatorių, kurios pradėjo finansų blokadą po to, kai "WikiLeaks" 2010-ųjų gruodį paviešino 250 tūkst. slaptų Valstybės departamento dokumentų. Pasak Dž.

JAV kariškis Bradley Manningas, kuris kaltinamas daugiau nei pusės milijono slaptų JAV dokumentų nutekinimu „WikiLeaks“, per vykstantį ikiteisminį posėdį pasiūlė prisipažinti kaltu dėl kelių jam iškeltų kaltinimų, skelbia AP. B. Manningo advokatas Davidas Coombsas prisipažinimo pasiūlymą pateikė trečiadienį per parengtinį posėdį. Kol kas prisipažinimo kopija viešai neskelbiama.

Tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino naują seriją slaptų JAV dokumentų, susijusių su pastarojo dešimtmečio elgesio su sulaikytaisiais politika, skelbia AFP. Šiąnakt „WikiLeaks“ paviešino penkis JAV gynybos departamento tarnybiniam naudojimuisi skirtus aplankus, tarp kurių – Gvantanamo įlankoje esančios JAV karinės bazės „Camp Delta“ kalėjimo standartinių procedūrų vadovas.

Švedijoje tęsiasi kibernetiniai išpuoliai prieš valstybinių įstaigų tinklalapius. Trečiadienį vakare buvo įsilaužta į Švedijos centrinio banko tinklalapį. Banko veikla dėl šio išpuolio nebuvo sutrikdyta, tik apsunkinta prieiga prie tinklalapio, praneša „ERR Uudised“. Anksčiau programišių grupė „Anonymous“ įsilaužė į Socialinio draudimo valdybos ir Karalystės teismų žinybos tinklapius.

Švedijos policija teigia, kad pirmadienį surengti kibernetiniai išpuoliai prieš Švedijos tinklalapius yra susiję su ginču dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o ekstradicijos iš Didžiosios Britanijos, rašo „The Local“. Pirmadienį buvo surengti kibernetiniai išpuoliai ir sutrikdyti kelių Švedijos vyriausybės agentūrų, bankų ir žiniasklaidos priemonių tinklalapiai.

Julianą Assange'ą vieni laiko kibernetiniu teroristu, kiti – didžiu kovotoju už laisvę ir dėl savo dviprasmiškos padėties jis tapo bene garsiausiu prieglobsčio prašytoju pasaulyje. Kai tik J. Assange'as atvyko į Ekvadoro ambasadą Londone ir paprašė politinio prieglobsčio, raudonų plytų namą apsupo gausios policijos pajėgos. Suimti jį, kai tik išeis į lauką, tykojo apie 50 pareigūnų būrys.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, kalbėdamas per vaizdo įrašą iš Ekvadoro ambasados Londone, pašiepė JAV prezidentą Baracką Obamą, kuris savo kalboje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje pasisakė už laisvą žodį Artimuosiuose Rytuose, tačiau kartu „persekioja“ organizaciją dėl diplomatinių dokumentų nutekinimo.

Nelaikyk pinigų kojinėje, rinkis kai ką saugesnio! Fort Noksas (JAV) Planuoji apiplėšti šią saugyklą? Pirmiausia turėsi įveikti keturias pastatą supančias sienas, iš kurių dviem teka elektros srovė. Vėliau teks prasmukti pro būrį ginkluotų sargybinių, akylai saugančių aplinkinę teritoriją. Kai visa tai atliksi, pasistenk nepakliūti į vaizdo kamerų akiratį. Vienintelis kelias į vidų – pro duris. Išsprogdinti sienoje skylės ir taip sutrumpinti kelią tikrai nepavyks.

Neseniai Ekvadoro ambasadoje pasislėpusiam „Wikileaks'o“ įkūrėjui Dž. Asanžui galbūt teks pasinaudoti sena Lietuvos ir kitų suktų ambasadorių patirtimi arba likti savotišku ambasados kaliniu iki mirties. Pats garsiausias pasaulyje policijos ieškomasis 41 metų Džulianas Asanžas dabar internete skaito apie senas diplomatinio pašto bylas, tarp kurių viena garsiausių – nešvarūs Lietuvos diplomatų darbeliai, pasibaigę skandalinga baudžiamąja „sacharino byla“. Dž.

Surinkti duomenys rodo, kad svetainės „Wikileaks“ įkūrėjas ir  skandalo žvaigždė Julianas Assange'as dirbo Baltarusijos režimui, praneša naujienų agentūra „Al Jazeera“. Tyrėjų grupė, kuri dirbo su „Wikileaks“ ataskaitomis, mano, kad dalis slaptos informacijos buvo perduodama Baltarusijos diktatoriui Aleksandrui Lukašenkai. Minėta informacija galėjo būti panaudota siekiant susidoroti su režimą kritikavusias disidentais.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague paragino Ekvadorą nedelsiant atnaujinti derybas dėl „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o likimo. Ekvadoras privalo „kiek įmanoma greičiau“ tęsti pokalbius, pareiškė jis. Ministro teigimu, abi šalys turi sugebėti rasti diplomatinį problemos sprendimą. J. Assange'as Švedijoje turi būti apklaustas dėl kaltinimų lytine prievarta. Tačiau jis pabėgo į Ekvadoro ambasadą Londone, kad išvengtų ekstradicijos.

Julianas Assange'as mano, kad susitarti dėl jo išlaisvinimo iš Ekvadoro ambasados pavyks per šešių mėnesių ar metų laikotarpį, ir tikisi, kad Švedija nutrauks jam iškeltą bylą. Tai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas sakė per ketvirtadienį transliuotą interviu. Buvęs programišius jau daugiau nei du mėnesius gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos į Švediją, kur jį norima apklausti dėl kaltinimų išprievartavimu ir seksualiniu užpuolimu.

Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa pareiškė, kad Švedijoje tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui pateikti įtarimai nėra nusikaltimai beveik visose šalyse, skelbia „telegraph.co.uk“. R. Correa laikraščiui „Sunday Times“ sakė, kad J. Assange'ui Švedijoje pateikti kaltinimai nėra „nusikaltimas Lotynų Amerikoje“ ir tai neturėjo jokios įtakos Ekvadoro sprendimui suteikti jam prieglobstį.

Amerikos Valstybių Organizacija (OAS) pareiškė palaikanti Ekvadorą situacijoje, susiklosčiusioje dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo Julianp Assange'o, kuris šiuo metu slepiasi šios šalies ambasadoje Londone, informuoja BBC. OAS pabrėžė užsienio diplomatinių misijų teritorijų neliečiamybės principą. OAS pareiškimas buvo paskelbtas per specialiąją sesiją, sušauktą Ekvadoro iniciatyva.

Ekvadoro pareigūnai sakė, kad Didžioji Britanija turi atsiimti „grasinimą“ įsiveržti į ambasadą Londone ir kad tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as Ekvadoro ambasadoje gali gyventi kiek tik panorės, jei reikės – „du šimtmečius“, rašo „The Guardian“. Ekvadoro pareigūnai sakė, kad su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija nesusisiekė nuo praeitos savaitės ketvirtadienio, kai šalies prezidentas Rafaelis Correa pranešė, kad suteikia prieglobstį J. Assange'ui.

Australijos užsienio reikalų ministras trečiadienį sakė, kad labiausiai tikėtina, jog Švedija neišduos tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo australo Juliano Assange'o Jungtinėms Valstijoms, jei ten jam grės mirties bausmė arba karinis teismas, skelbia AFP. J. Assange'as Didžiojoje Britanijoje pralaimėjo apeliaciją dėl ekstradicijos Švedijai, kur jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais. „WikiLeaks“ įkūrėjas birželio mėnesį, kad išvengtų ekstradicijos, apsistojo Ekvadoro ambasadoje Londone.

Nepaisant ginčo su Londonu dėl „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o, Ekvadoras ir toliau yra pasirengęs pokalbiams su britų vyriausybe. Tai pareiškė šalies prezidentas Rafaelis Correa. Nepaisant „Didžiosios Britanijos begėdiškumo ir grubių bei nepriimtinų grasinimų“, jis norįs įtemptą situaciją dėl į Ekvadoro ambasadą Londone pabėgusio J. Assange'o išspręsti dialogu, pareiškė R. Correa žiniasklaidos atstovams.

Programišiai surengė kibernetines atakas prieš Didžiosios Britanijos vyriausybės tinklalapius. Tokiu būdu protestuojama dėl „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o ekstradicijos Švedijai, remdamasi televizija „Sky News“ skelbia „RIA Novosti“. Pirmadienio naktį atakos buvo surengtos keliose šalyse, tarp jų – Indonezija, JAV, Didžioji Britanija, Brazilija ir Čilė.

Ekvadoro prezidentas Rafaelis Correa sakė, kad jei Jungtinė Karalystė bandys įsiveržti į Ekvadoro ambasadą Londone, tai bus diplomatinė savižudybė, praneša BBC. R. Correa per valstybinę televiziją kalbėjo apie Ekvadoro ir Jungtinės Karalystės ginčą dėl tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o. J. Assange'as nuo birželio mėnesio gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone ir bando išvengti ekstradicijos į Švediją.

Kitos Pietų Amerikos šalys palaiko Ekvadoro sprendimą suteikti prieglobstį „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, praneša BBC. Pietų Amerikos Tautų Sąjunga Ekvadore surengė susitikimą ir pareiškė, kad palaiko šalies sprendimą suteikti J. Assange'ui politinį prieglobstį. J. Assange'as nuo birželio mėnesio gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, nes pralaimėjo bylą dėl ekstradicijos Švedijai, kur jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as sekmadienį padarė pirmą viešą pareiškimą nuo birželio, kai apsistojo Ekvadoro ambasadoje Londone, praneša BBC. J. Assange'as ragino JAV prezidentą Baracką Obamą „pasielgti teisingai“, o jo vyriausybę „išsižadėti prieš „WikiLeaks“ nukreiptos raganų medžioklės“. „WikiLeaks“ įkūrėjas kalbą sakė stovėdamas ambasados balkone. Jis dėkojo Ekvadoro prezidentui, kuris jam suteikė politinį prieglobstį.

JAV pareiškė nepripažįstanti diplomatinio prieglobsčio sąvokos, kuria remdamasis Ekvadoras suteikė „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui prieglobstį savo ambasadoje Londone, praneša „HindustanTimes“. Vašingtonas taip pat griežtai kritikavo Amerikos Valstybių Organizacijos (OAS) ketinimą sušaukti susitikimą J. Assange'o likimui spręsti.

Kitą penktadienį užsienio reikalų ministrai iš viso Amerikos žemyno susitiks aptarti į aklavietę patekusį Juliano Assange'o klausimą, dėl kurio jau kurį laiką nesutaria Jungtinė Karalystė ir Ekvadoras, praneša BBC. Ekvadoras suteikė politinį prieglobstį tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange'ui, kuris jau du mėnesius gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė neleisianti jam saugiai išvykti iš šalies.

Kitą penktadienį užsienio reikalų ministrai iš viso Amerikos žemyno susitiks aptarti į aklavietę patekusį Juliano Assange'o klausimą, dėl kurio jau kurį laiką nesutaria Jungtinė Karalystė ir Ekvadoras, praneša BBC. Ekvadoras suteikė politinį prieglobstį tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui J. Assange'ui, kuris jau du mėnesius gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone, tačiau Jungtinė Karalystė pareiškė neleisianti jam saugiai išvykti iš šalies.

„Wikileaks“ įkūrėjas Džulijanas Asandžas (Julian Assange), kuriam Ekvadoras nusprendė suteikti politinį prieglobstį, sekmadienį ketina pasirodyti viešumoje. Jis „prie Ekvadoro pastato gyvai perskaitys pareiškimą“, „Twitter“ tinkle paskelbė „Wikileaks“. Dž. Asandžas Ekvadoro ambasadoje Londone glaudžiasi jau aštuonias savaites. Jei jis tikrai pats išeis iš pastato, rizikuos būti suimtas britų policininkų.

Ekvadoras gali kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, jeigu Didžioji Britanija nesutiks išleisti Juliano Assange'o. Tai ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ekvadoro prezidento administracijos patarėjas teisės klausimais Alexis Mera. „Jeigu Jungtinė Karalystė ir ateityje laikysis savo pozicijos ir neleis J. Assange'ui saugiai išvykti į Ekvadorą, tai nereikėtų atmesti varianto, kad mes kreipsimės į Tarptautinį baudžiamąjį teismą“, - pažymėjo A. Mera.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pareiškė, kad nusivylė Ekvadoro sprendimu suteikti politinį prieglobstį tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, kuris jau du mėnesius gyvena Ekvadoro ambasadoje Londone. „Esame nusivylę Ekvadoro užsienio reikalų ministro pranešimu, kad Ekvadoras suteikia Džulianui Asandžui politinį prieglobstį“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Praėjus dviem mėnesiams po to, kai tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as apsigyveno Ekvadoro ambasadoje Londone, Ekvadoras paskelbė, kad suteikia jam prieglobstį, informuoja BBC. Ekvadoro užsienio reikalų ministras apkaltino Jungtinę Karalystę „atvirai grasinant“ įsiveržti į ambasadą ir sulaikyti J. Assange'ą. Ministras Ricardo Patino sakė, kad baiminamasi, jog gali būti pažeistos J. Assange'o žmogaus teisės.

Didžiosios Britanijos valdžia pagrasino šturmuosianti Ekvadoro ambasadą Londone, jeigu jai nebus išduotas „WikiLeaks“ tinklalapio įkūrėjas Julianas Assange. Kaip praneša AFP, tai trečiadienį pareiškė Ekvadoro užsienio reikalų ministras Ricardo Patino. Londono policija gali įžengti į Ekvadoro ambasados teritoriją, kadangi jai tai leidžia 1987 metais priimtas Didžiosios Britanijos įstatymas dėl diplomatinių atstovybių.

Ekvadoras, anot žiniasklaidos, ketina suteikti politinį prieglobstį „Wikileaks“ įkūrėjui Džulijanui Asandžui (Julian Assange). Apie tai rašo laikraštis „The Guardian“, remdamasis keliais Ekvadoro vyriausybės atstovais. Tačiau Ekvadoro prezidentas Rafaelis Korea (Rafael Correa) tai paneigė ir tinkle „Twitter“ paskelbė, kad sprendimas kol kas nepriimtas, praneša agentūra AFP. 41 metų Dž. Asandžas į Ekvadoro ambasadą Londone pabėgo birželio 19-ąją.

Slaptą informaciją viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“ vėl veikia po to, kai dėl programišių atakos daugiau nei savaitę buvo sutrikęs, skelbia BBC. „WikiLeaks“ pranešė, kad tinklalapis buvo tvindomas 10 gigabitų informacijos per sekundę srautu. Dėl per didelio krūvio tinklalapis tapo labai lėtas ir nereagavo į vartotojų užklausas.

Sekmadienį kažkas užgrobė naujienų agentūros „Reuters“ paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ ir skelbė, kad Sirijos sukilėliai pralaimi kovą Alepo mieste. Pirmadienį kitoje socialinio tinklo paskyroje, kuri neva priklauso Rusijos diplomatui, buvo skelbiama, kad Damaske žuvo Sirijos prezidentas Basharas Assadas. Kovoms Sirijoje vis intensyvėjant, abi konflikto pusės ėmėsi kovos ir kibernetinėje erdvėje.

Trečiadienį „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o motina susitiko su Ekvadoro prezidentu Rafaeliu Correa, pranešė „The Telegraph“. J. Assange jau daugiau nei mėnesį praleido Ekvadoro ambasadoje Londone, kur atėjo prašyti politinio prieglobsčio. Taip „WikiLeaks“ įkūrėjas bando išvengti ekstradicijos Švedijai, kur jis kaltinamas seksualiniais nusikaltimais. J. Assange baiminasi, kad Stokholmas jį išduos Vašingtonui, kuris gali jį apkaltinti JAV paslapčių išdavimu.

Tinklalapis „WikiLeaks“ ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo viešinti apie 2,4 mln. Sirijos politikų, ministerijų ir įmonių elektroninių laiškų, kurie buvo parašyti nuo 2006 metų, skelbia CNN. Elektroniniai laiškai rašyti įvairiomis kalbomis, įskaitant arabų ir rusų. „WikiLeaks“ paviešins Sirijos prezidento reikalų, finansų, informacijos ir užsienio reikalų ir kitų ministerijų laiškus.