wikileaks

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas siūlo rimtai nevertinti JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų ataskaitų apie Lietuvos socialdemokratų partijos buvusio vadovo siekius užvaldyti Darbo partiją (DP). A. Anušausko teigimu, jis gali kalbėti tik apie tai, kas vyksta jo partijoje, t.y. Tėvynės Sąjungoje – Lietuvos krikščionyse demokratuose (TS-LKD). „Žinote, paprastai reikia klausti apie paties žmogaus partiją.

Kai kurie „WikiLeaks“ paskelbti JAV ambasados Lietuvoje dokumentai atskleidžia vis daugiau politinės medžioklės aplinkybių ir tiesą apie tai, kokiais metodais kai kurie politiniai oponentai siekė susitvarkyti su Darbo partijos (DP) pirmininku Viktoru Uspaskichu.

Viename iš dokumentų, paviešintų WikiLeaks, teigiama, kad Vladimiras Putinas nemėgsta Estijos dėl to, kad estų fermeriai Antrojo pasaulinio karo metu išdavė jo tėvą vokiečiams. WikiLeaks, kaip ir buvo žadėta, paviešino dar 251 287  amerikiečių diplomatų susirašinėjimo dokumentus. Būtent tarp šių dokumentų ir buvo atrastas JAV diplomato pokalbis su aukšto rango pareigūnu iš Estijos, kuris ir pasakoja, kodėl Rusijos premjeras nemėgsta jo šalies, praneša dv.ee.

Po „WikiLeaks“ paviešintų JAV ambasados Azerbaidžane diplomatinių dokumentų išaiškėjo, kad Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kritiškai vertina ekstravagantišką Azerbaidžano diktatoriaus Ilhamo Alijevo gyvenimo būdą. JAV diplomatas Davidas Krameris ir Lietuvos Prezidentas V. Adamkus 2007 metais buvo pakviesti į prabangią I. Alijevo vilą Mardakane. V. Adamkus ir jo žmona Alma išreiškė D. Krameriui savo nepasitenkinimą demonstratyviu I. Alijevo pasirodymu ir turtingumu.

Likus porai mėnesių iki paskyrimo užsienio reikalų ministru, A. Ažubalis netiesiogiai kritikavo prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ši jo kritikos nusipelnė po savo pareiškimų dėl neva turimų netiesioginių įtarimų dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje ir sprendimo nepriimti Gvantanamo kalinių. Jie A. Ažubalio vadinti neapgalvotais, žalos galinčiais sukelti pareiškimais.

Spaudžiamos Jungtinių Valstijų Latvijos valstybinės oro linijos „airBaltic“ pernai atšaukė planuojamus skrydžius iš Rygos į Irano sostinę Teheraną, teigia „Wikileaks“, paviešinęs slaptus JAV diplomatų dokumentus. Teigiama, kad „airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas susitiko su JAV ambasadore Judith Garber ir pasiskundė jai dėl JAV oro linijoms daromo spaudimo. Nepaisant to, jis patvirtino ambasadorei, kad oro linijų bendrovė atšauks savo planus pradėti skraidyti į Iraną.

JAV ir Europos šalys, kaip ir ankstesniais metais, vertina Rusiją kaip priešę ir siekia nutraukti jos įtaką artimiausiems kaimynams, paaiškėjo iš JAV diplomatų susirašinėjimo dokumentų, paviešintų WikiLeaks puslapio. Dokumentuose taip pat teigiama, kad Europos Sąjungos vykdoma Rytų Partnerystės programa yra nukreipta į Rusijos pozicijų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių atžvilgiu silpninimui.

Tinklalapis „WikiLeaks“ pranešė apie kibernetinę ataką, kuri buvo įvykdyta antradienio vakarą. „Šiuo metu tinklalapis „WikiLeaks.org" užblokuotas“, – skelbiama „WikiLeaks“ puslapyje tinklalapyje „Twitter“. Vėliau „WikiLeaks“ problemą apibūdino kaip „kibernetinę ataką“. Kitoje žinutėje buvo pranešta, kad tinklalapis jau sutvarkytas, tačiau kai kurie vartotojai vis dar patyrė problemų, norėdami prisijungti prie jo. „WikiLeaks“ paviešino daugiau nei 250 tūkst.

Tinklalapis „Wikileaks“ pranešė apie kibernetinę ataką, kuri buvo įvykdyta antradienio vakarą. „Šiuo metu tinklalapis “Wikileaks.org„ užblokuotas“, – skelbiama „Wikileaks“ puslapyje tinklalapyje „Twitter“. Vėliau „Wikileaks“ problemą apibūdino kaip „kibernetinę ataką“. Kitoje žinutėje buvo pranešta, kad tinklalapis jau sutvarkytas, tačiau kai kurie vartotojai vis dar patyrė problemų, norėdami prisijungti prie jo. „Wikileaks“ paviešino daugiau nei 250 tūkst.

JAV valstybės departamentas pareiškė susirūpinimą dėl neseniai tinklalapyje „Wikileaks“ paviešintų diplomatinių dokumentų. Praėjusią savaitę „Wikileaks“ paskelbė daugiau nei 133 tūkst. JAV konfidencialių diplomatinių dokumentų, kai kuriuose jų buvo paminėti šaltiniai, kurie turėtų būti anonimiški.

Skandalingasis tinklalapis „WikiLeaks“ paviešino naują dokumentų porciją, kurių dauguma susiję su JAV nerimu dėl  Rusijos energetinės monopolijos Europoje. Iš viso tinklalapyje turėjo atsirasti apie 100 tūkstančių naujų JAV Valstybės departamento dokumentų, kurių didžioji dalis buvo įslaptinti. „WikiLeaks“ ėmė viešinti duomenis ketvirtadienį vakare. Dokumentuose yra daug Amerikos diplomatų Vengrijoje, Argentinoje, Egipte, Kinijoje ir net Baltijos šalyse darbo detalių.

Liepos pabaigoje Australijos muzikiniame festivalyje Splendour in the Grass pasirodys įžymus reperis Kanye West, grupė Coldplay ir „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as. Kadangi J. Asaange'ui šiuo metu yra skirtas namų areštas, jis įrašys vaizdinį kreipimąsi visiems festivalio dalyviams.

Vilniaus meras Artūras Zuokas itin norėjo užstatyti žydų kapines prie Sporto rūmų, skelbiama slaptose JAV ambasados Vilniuje ataskaitose. Dokumentuose teigiama, kad A. Zuokas  statybų projekte turėjo asmeninių finansinių interesų, rašo 15min.lt. Konfliktas dėl statybų žydų kapinių teritorijoje kilo 2005-aisiais. Tuomet  buvo pastatytas pirmasis Karaliaus Mindaugo apartamentų blokas ir ruošiamasi  statyti toliau.

Londone antradienį prasideda dvi dienas truksiantis „Wikileaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o apeliacijos prieš jo išdavimą Švedijai nagrinėjimas, praneša agentūra AFP. J. Assange'o advokatas mano, kad jo ginamasis bus perduotas Švedijai. Yra „didelė rizika“, kad 40-metis australas bus išduotas Švedijai, švedų radijo stočiai SR sakė Bjoernas Hurtingas. Anot jo, šansai, kad ligšiolinis teismo sprendimas bus pakeistas, yra gana maži.

Technologijos keičia galios suvokimą pasaulyje, valstybių bendravimą ir verslo plėtros formas, įsitikinęs JAV valstybės sekretorės Hilary Clinton patarėjas Alecas Rossas. Praėjusią savaitę su H. Clinton viešėdama jos patarėjų komanda Vilniuje surengė susitikimą su valdžios ir jaunimo organizacijų atstovais. ,,Ekonomika.lt" kalbino JAV valstybės sekretorės technologijų guru vadinamą patarėją inovacijų ir technologijų klausimais A. Rossą.

Premjero patarėjas vidaus politikos klausimais Virgis Valentinavičius savo susitikimais su įtakingais asmenimis bei griežtos pozicijos išsakymu neretai peržengia savo kompetencijos ribas, pažymi Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis.

Kad galėtų finansuoti savo veiklą, interneto portalas „Wikileaks“ parduoda pietus su savo įkūrėju Julianu Assange'u. Susitikime viename geriausių Londono restoranų galės dalyvauti iš viso aštuoni interesantai, interneto aukcione „Ebay“ skelbia „Wikileaks“, kurį cituoja agentūra AFP. J. Assange'as kaip svečią pasikvies Slovėnijos filosofą Slavojų Zizeką , kad pietų pabaigoje padiskutuotų su juo apie „Wikileaks“ paskelbtos informacijos padarinius.

„WikiLeaks“ vakar Izraelio žiniasklaidoje paviešintais duomenimis, 2006 metais tuometinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu buvo kenkiama Irano branduolinės programos vystymui, rašo naujienų portalas „Hindustan Times“. Paviešintuose dokumentuose atskleidžiamas pokalbis tarp Izraelio atominės energetikos komisijos vadovo Gideono Franko ir tuometinio JAV ambasadoriaus Izraelyje Richardo Joneso.

Sidnėjaus taikos fondas skandalingojo tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui skyrė taikos premiją, praneša “Sydney morning Herald". Auksinis medalis už “išskirtinį didvyriškumą ginant žmonių teises" buvo įteiktas J. Assange'ui Londone iškilmingos ceremonijos metu. Per 14 metų premijos istoriją ji tik keturis kartus buvo skiriama už Australijos ribų. „Tikroji šios premijos ir Sidnėjaus fondo vertė yra tame, kad jie sujungia taiką ir teisingumą.

Al Qaedos lyderis Osama bin Ladenas, nužudytas Pakistane, daugelį metų buvo nepasiekiamas JAV specialiosioms tarnyboms dėl to, kad jam padėjo Pakistano valdžia, mano daugelis apžvalgininkų. Šią versiją patvirtina ir dokumentai, kuriuos paviešino skandalingas tinklalapis „WikiLeaks“. Juose teigiama, kad Pakistano saugumo tarnybos kiekvieną kartą iš anksto perspėdavo O. bin Ladeną apie prieš jį ruošiamas operacijas.

Teroristinės organizacijos „Al Qaeda“ nariai grasino numesti branduolinę bombą tuo atveju, jeigu jų lyderis bus likviduotas arba sučiuptas, rašo newsru.com. Tą kartojo JAV karinės bazės Gvantaname įkurto kalėjimo kaliniai.

JAV Gvantanamo kalėjime Kuboje metų metus buvo laikoma daugybė nekaltų asmenų. Tai teigiama naujoje „WikiLeaks“ portalo paviešintoje medžiagoje, kurią cituoja agentūra AFP. Nauji dokumentai, kuriuose cituojami JAV ekspertai, rodo, kad tik 220 Gvantanamo kalinių iš 779 buvo laikomi pavojingais ekstremistais. Maždaug 380 kalinių buvo priskiriami žemesnio rango kovotojams, kurie buvo artimi radikaliam islamo Talibanui.

Spėjamas „Wikileaks“ informatorius Bradley Manningas bus perkeltas į kitą kalėjimą Kanzase. Jis nuo praėjusių metų liepos sėdi už grotų Virdžinijoje ir laukia proceso. B. Manningas neseniai skundėsi dėl tyčiojimosi kalėjime. Jis esą verčiamas kiekvieną vakarą nuogai išsirengti. Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ taip pat kalbėjo apie „nežmonišką“ elgesį su B. Manningu. Pentagonas kaltinimus neigia. Su B. Manningu esą elgiamasi taip pat, kaip su kitais kaliniais.

„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as numetė „kritikos bombą“ amerikiečių laikraščiui „The New York Times“. Jis pareiškė, kad bailiai ir užsispyrėliškai besielgiantis dienraštis yra „beviltiškoje padėtyje“, rašo rt.com. J. Assange'as savaitgalį nuotoliniu būdu, naudodamasis „Skype“ programa, dalyvavo Berklio universiteto surengtoje konferencijoje.

„WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o apeliacija dėl teismo sprendimo jį išduoti Švedijai bus pradėta svarstyti liepos 12 dieną, informuoja BBC. Dvi dienas truksiantis svarstymas vyks Jungtinės Karalystės aukščiausiajame teisme. Po to, kai vasarį Belmaršo magistratų teismas nusprendė, kad jis turi būti išduotas Švedijai, „WikiLeaks“ steigėjas pareiškė, kad teisinė Europos sistema išėjo iš ribų.

Išslaptintuose „WikiLeaks“ failuose daug rašoma apie situaciją Japonijos atominėse elektrinėse. Neva jau prieš keletą metų Japonijos vyriausybė buvo įspėta, kad tokios atominės elektrinės gali neatlaikyti galingo žemės drebėjimo. „WikiLeaks“ publikuoja diplomatinių susirašinėjimų medžiagą ir telegramas. Joje užsimenama ne tik apie perspėjimus Japonijai, bet ir apie tai, kad šalies vyriausybė nuslėpdavo informaciją apie nesklandumus atominėse jėgainėse, praneša 15min.lt.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas 2009 metais „nekentė“ tuomečio Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos ir ieškojo Kijeve žmogaus, kuris būtų visiškai pavaldus Maskvai. Tokią išvadą leidžia daryti tinklalapio „WikiLeaks“ paskelbta diplomatinė korespondencija. Ji buvo išsiųsta 2009 metų sausį iš JAV ambasados Kijeve į Vašingtoną.

JAV kariuomenė eiliniui Bradley Manningui, įtariamam slaptų dokumentų perdavimu „WikiLeaks“ tinklalpiui, pateikė 22 naujus kaltinimus, tarp kurių „pagalba priešui“, už kurią JAV yra baudžiama mirties bausme. Buvęs JAV karinės žvalgybos ekspertas kaltinamas pagalba JAV priešui, neteisėtu konfidencialių duomenų kopijavimu, laikymu ir perdavimu, kas sukėlė didelę riziką kareivių ir piliečių gyvybėms.

„WikiLeaks“ įkūrėjas J. Assange'as kalbėdamasis su D. Britanijos žurnalu „Private Eye“ pareiškė, kad dėl visko kaltas „žydų sąmokslas“. Dalinai kaltę priskyrė ir britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistui Davidui Leigh. Nepaisant to, kad D. Leighas formaliai nėra žydas, J. Assange'as vis tiek mano, kad jis dalyvavo „sąmoksle“. „Na jis beveik žydas. Jo pusbrolis – tikrai žydas“, – tvirtino J. Assange'as.

JAV kareiviui pateikti kaltinimai dėl vyriausybės dokumentų nutekinimo, kurie buvo paviešinti „WikiLeaks“ tinklalapyje. Jam papildomai pateikti 22 kaltinamieji punktai, pranešė BBC. Nauji kaltinimai eiliniam Bradley Manningui pateikti dėl pagalbos priešui, o už šį nusikaltimą gali grėsti mirties bausmė. Tačiau prokurorai pareiškė nesieksią, kad kaltinamajam būtų pritaikyta mirties bausmė. Žvalgybos analitikas yra laikomas kariuomenės kalėjime Virdžinijoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barrosas jau yra kalbėjęs Rusijos premjerui Vladimirui Putinui apie galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos konkurencijos įstatymais ir atvėsinti Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ambicijas Europoje, rodo „WikiLeaks“ paskelbtas 2008 metų diplomatinis dokumentas iš ambasados Briuselyje.

Skandalingojo tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as bus perduotas iš Didžiosios Britanijos į Švediją, praneša Associated Press. Tokį sprendimą vasario 24 dieną priėmė Londono teismas. Švedijoje australų programišius kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikaltimais. Teismo sprendimas gali būti apskųstas per savaitę. Gynėjai jau pareiškė apie ketinimus tai padaryti.

Didžiausias Amerikos bankas „Bank of America“ atsidūrė galingo skandalo centre. Programišiai į internetą įdėjo dokumentus, liudijančius, kad bankas, norėdamas išvengti žadamo „WikiLeaks“ susidorojimo, pavedė trims privačioms konsultacinėms kompanijoms, turinčioms patirties atlikti subtilius Vyriausybės pavedimus, parengti skandalingojo portalo diskreditavimo ir sunaikinimo programą.

Japonija kuria pirmąją pokarinę užsienio žvalgybos tarnybą, pagrįstą JAV CŽV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos MI6 veiklos modeliais, atskleidė „WikiLeaks“.Skelbiama, kad naujoji žvalgybos žinyba bus skirta šnipinėti Kiniją ir Šiaurės Korėją bei rinkti informaciją, padėsiančią užkirti kelią teroristiniams išpuoliams, skelbia „Sydney Morning Herald“, remdamasis „WikiLeaks“ suteikta slapta informacija.

Subyrėjus geležinei uždangai ir demokratijai plintant domino principu, politinės istorijos pabaiga atrodė gana reali. Deja, po kurio laiko procesas įstrigo. Vakarų demokratija žengė į nuolat pasikartojančios krizės stadiją.

Buvęs „WikiLeaks“ darbuotojas atskleidė skandalingojo J. Assange'o paslaptis. Asmeninis 39 metų tinklalapio “WikiLeaks" įkūrėjo gyvenimas tapo vėl visuotinių diskusijų objektu. Danielis Domscheit-Bergas savo naujoje knygoje „WikiLeaks išklotinė“ papasakojo, kad J. Assange'as labai mėgo girtis tuo, kiek vaikų jis turi visame pasaulyje. „Atrodė, kad jam teikia malonumo mintis, kad po visą passaulį laksto maži Julianai“, – rašė buvęs J. Assange'o kolega.

„WikiLeaks“ paskelbtuose dokumentuose nurodoma, kad NATO narės buvo labai susirūpinusios dėl Rusijos didžiausio masto po Sovietų Sąjungos žlugimo karinių pratybų ir Maskvos veiksmų siekiant išvengti, kad jose dalyvautų stebėtojai, pranešė „Aftenposten.no“. Rusija 2009 metais surengė karines pratybas „Zapad“ ir „Ladoga“, kurios papiktino NATO nares, teigiama „WikiLeaks“ dokumentuose.

Švedijos ministro pirmininko išsakyta kritika Julianui Assange'ui gali pakenkti jo teisei į sąžiningą teismą, J. Assange'o advokatas pareiškė per teismo posėdį, kuriame svarstomas jo ekstradicijos klausimas, pranešė BBC. Fredriko Reinfeldto komentarai „visiškai nepaiso nekaltumo prezumpcijos“, - teigė tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo atstovas teisme Geoffrey Robertsonas. Švedijos valdžios advokatas neigė, kad 39 metų J. Assange'as buvo apšmeižtas.

Naomi Wolf – politinė aktyvistė arba socialinė kritikė, kurios paskutinė knyga „Duokite man laisvę: vadovėlis revoliucionieriams“. „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as ir vėl pasirodė žiniasklaidoje, šį kartą po to, kai buvęs bankininkas iš Šveicarijos Rudolfo Elmerio perdavė jam konfidencialią informaciją apie 2000 turtingų asmenų.  Pasak R. Elmerio, šioje informacijoje yra visi įrodymai apie pinigų plovimą ir mokesčių vengimą.

Omarą Suleimaną, neseniai tapusį Egipto viceprezidentu, Izraelis jau seniai laiko tinkama pamaina Hosniui Mubarakui, informuoja „The Daily Telegraph“. Apie tai kalbama slaptuose JAV valstybės departamento dokumentuose, kuriuos paviešino „WikiLeaks“. Viename dokumente, kurį į 2008 metų rugpjūtį į Vašingtoną nusiuntė JAV diplomatai Tel Avive, kalbama apie susitikimą su tuomečio Izraelio gynybos ministro patarėju Davidu Chachamu.

Pirmadienį Londono Belmaršo magistratų teisme prasideda prieštaringai vertinamo „WikiLeaks“ tinklalapio steigėjo ir idėjinio vado Juliano Assange'o ekstradicijos klausimo svarstymas, informuoja „RIA Novosti“. Jau anksčiau J. Assange'o advokatas Didžiosios Britanijos žiniasklaidai sakė, kad jo klientui pateikti kaltinimai yra per menki, kad būtų galima siekti jo išdavimo Švedijai.

Norvegijos parlamentaras Snorre'as Valenas trečiadienį pareiškė nominavęs „WikiLeaks“ tinklalapį 2011 metų Nobelio taikos premijai gauti. Jis tvirtina, kad šis tinklalapis tapo skaidrumo pasaulyje, net ir demokratinėse bendruomenėse, rodikliu, informuoja naujienų agentūra AFP. 2010 metų Nobelio taikos premiją gavo Kinijos disidentas ir kovotojas už žmogaus teises Liu Xiaobo.

„WikiLeaks“ paviešinti Jungtinių Valstijų diplomatiniai įrašai atskleidė, kad naftos bendrovė BP „sistemingai“ tyrinėjo verslo galimybes „piktadarėse valstybėse“, tarp kurių buvo Birma, Kuba ir Sudanas, rašo „The Telegraph“. Tai buvo bandoma daryti per prieštaringus susitarimus su milijardieriais oligarchais, valdančiais BP Rusijos padalinį.

„WikiLeaks“ apkaltino Londoną padėjus išlaisvinti Libijos teroristą, praneša „The Daily Telegraph“. Britų valdžia patarė Libijai, kokiu būdu išlaisvinti Abdelbasetą al-Megrahi, kuris buvo nuteistas Škotijoje už lėktuvo susprogdinimą virš Lokerbio miesto. Apie tai pranešama dokumente, kurį 2008 metais Amerikos diplomatas siuntė į JAV Valstybės departamentą iš Didžiosios Britanijos.

Protestai arabų pasaulyje, rusų žmogaus teisių aktyvistai ir „WikiLeaks“ įkūrėjas – tarp Nobelio taikos premijos favoritų.Taip teigia apžvalgininkai, kadangi artėja paskutinis terminas, iki kada galima nominuoti kandidatus, praneša AFP naujienų agentūra. Pagal dabar galiojančias taisykles, Norvegijos Nobelio komitetas svarstys pasiūlymus, atsiųstus iki vasario 1 d., o rezultatus skelbs spalį.

JAV palaikė Egipto opozicijos grupes, planavusias 2011 metais nuo valdžios nušalinti šalies prezidentą Hosnį Mubaraką, informuoja „The Daily Telegraph". JAV administracija viešai visada stoja H. Mubarako pusėn, tačiau pasirodo, kad tuo pat metu demonstravo ir prielankumą opozicijai.

„WikiLeaks“ paviešinta slapta informacija gali teigiamai paveikti tarptautinę atmosferą, trečiadienį Davose pareiškė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, skelbia „RIA Novosti“. „Manau, kad “WikiLeaks„ veikla gali teigiamai paveikti tarptautinę politinę atmosferą, nors kai kurios valstybės slaptos informacijos paviešinimą ir laiko neteisėta veikla“, – sakė D. Medvedevas. 2010 metų lapkričio pabaigoje „WikiLeaks“ tinklalapis pradėjo viešinti slaptus JAV diplomatinius dokumentus.

Bendradarbiaudamas su dar 60 žiniasklaidos priemonių, „WikiLeaks“ portalas nori gerokai paspartinti slaptų dokumentų viešinimo tempus. Svetainės įkūrėjas Julianas Assange'as pareiškė, kad be didžiųjų pasaulio laikraščių jis susirado dar 20 žiniasklaidos priemonių, kurios taps jo partneriais. Per ateinančius tris mėnesius šis skaičius turėtų patrigubėti. „Mes siekiame, kad medžiaga būtų platinama maksimaliai greitai“, – viename interviu apie būsimą savo strategiją kalėjo J. Assange'as.

Intensyviai kovodami su Irano branduoline programa, Vokietijos ekspertai patarė JAV vyriausybei vietoj karinės atakos panaudoti taip vadinamą „slaptą sabotažą“. Jie turėjo galvoje kompiuterinį virusą „Stuxnet“, kuris Teherano branduolinį projektą atmetė porai metų. Apie tai liudija nauja skandalingo tinklalapio „WikiLeaks“ slaptų dokumentų porcija, paviešinta laikraštyje „The Guardian“. Straipsnyje cituojama telegrama, kurią išsiuntė 2010 metų sausį Amerikos ambasadorius Vokietijoje.