vytis jurkonis

Iš Lietuvos žvalgybos institucijų – perspėjimai apie galimas grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos. Kasmetinėje grėsmių ataskaitoje pažymima, kad į Lietuvą gali skverbtis diversinės grupuotės, o Lukašenkos režimas siunčia opozicionieriais apsimetusius kagėbistus, kurie Lietuvoje prašo prieglobsčio.

Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė, kad Rusija planuoja surengti teroristinį išpuolį prieš šalia Lietuvos esančią Astravo atominę elektrinę. Mūsų šalies pareigūnai teigia, kad tokios informacijos neturi, tačiau pranešimą vertina rimtai. Dalis ekspertų ramina, kad Rusija nedrįstų sukelti tiesioginės grėsmės NATO valstybei, tačiau aljansas jau ne kartą kritikuojamas dėl esą per silpno atsako Kremliaus grasinimams.

Baltarusijoje Liukašenkos rėžimas sulaikė Lietuvos pilietę. Vienoje Minsko mokykloje mokytoja dirbančią lietuvę teisėsauga kaltina ekstremizmu – esą ji dalyvavo protestuose prieš Lukašenką, taip pat skleidė neva destruktyvias mintis vaikams. Mūsų institucijos kol kas oficialios informacijos neturi, todėl tik dar kartą primena, kad lietuviams būti Baltarusijoje yra pavojinga dėl neprognozuojamo režimo elgesio.

Kremliaus už virvučių tampomas autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o baltarusiai ketina „gintis“ nuo Ukrainos. Tačiau politologas Vytis Jurkonis abejoja, kad Lukašenka imsis realių veiksmų, nes tai galėtų reikšti jo paties režimo pabaigą.

Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija ir yra karo Ukrainoje bendrininkė, bet ar A. Lukašenka ryšis į Ukrainą siųsti Baltarusijos karius, kol kas išlieka atviras klausimas, sako politologas Vytis Jurkonis.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Pasaulis pamatė tikrąjį Vladimiro Putino veidą. Baisaus monstro, kuriam nieko nereiškia žmonių gyvybės ir kančios. Rusijos prezidento postą užgrobęs diktatorius per savo valdymo laikmetį yra pasiuntęs myriop šimtus tūkstančių žmonių, o milijonų gyvenimus pavertė pragaru. Apie juodžiausias Kremliaus tirono niekšybes papasakojo laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Baltarusija nori apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl dalyvavimo baltarusių genocide, Aliaksandras Lukašenka šalį pavertė praktiškai kalėjimu, kai iki minimumo sumažino galimybę baltarusiams išvykti iš šalies, o Lietuvai Minsko diktatorius grasina nelegalių migrantų antplūdžiu. Ko galime tikėtis ateityje iš Aliaksandro Lukašenkos ir jo režimo. Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos politologas Vytis Jurkonis ir Seimo narė Laima Liucija Andrikienė.

Baltarusiai Rusiją mato kaip didžiausią grėsmę, bet kartu tai ir palankiausiai vertinama valstybė, o Vladimiras Putinas – populiariausias tarp užsienio lyderių. Tuo metu į mus kaimynai žiūri palankiai, tačiau Lietuvos teigiamas vertinimas yra mažiausias tarp kaimynų, o tarp dalykų, kurie asocijuojasi su Lietuva, baltarusiai įvardijo ir... Jūrmalos muzikos festivalį.

Į Rusiją sekmadienį parskridusiam ir iš karto sulaikytam opozicionieriui Aleksejui Navalnui valdžia iškart surengė ir improvizuotą teismą – tiesiog policijos nuovadoje. Bet yra manančių, kad A. Navalnas yra ne opozicijos lyderis, o dar vienas Kremliaus projektas. Tad kaip yra iš tiesų? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su politologu Vyčiu Jurkoniu ir Vilniaus analizės instituto vyr. analitiku Mariumi Laurinavičiumi.

Lietuvos visuomenininkai, norėdami palaikyti prieš rinkimų falsifikavimą ir milicijos smurtą kovojančius baltarusius, renka lėšas, o rugpjūčio 23-ąją – Baltijos kelio dieną – planuojama žmonių grandinė nuo Vilniaus iki Baltarusijos sienos. Akcijos organizatorius laidų vedėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad grandinei nuo Katedros sostinėje iki sienos su Baltarusija gali prireikti kelių dešimtų tūkstančių žmonių. „Skaičiuojame, kad preliminariai prireiks 25-30 tūkst.

Ekonomistai ir politologai ragina neskubėti atidarinėti sienų, ypač su tokiomis kaimyninėmis Rytų valstybėmis kaip Baltarusija. Lietuvai kol kas puikiai sekasi kovoti koronaviruso pandemijos fronte, todėl kyla klausimas – ar pavyks ir toliau susitvarkyti, ar išvengsime antrosios koronaviruso bangos? Švelninant karantino sąlygas, nuo gegužės 4 dienos, pirmadienio, yra leidžiama be apribojimų išvykti iš Lietuvos.

Naujausias tyrimas rodo, kad trečdalis lietuvių mano, kad bent dalis kaimyninių šalių teritorijų turėtų priklausyti Lietuvai. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad tokie pasvarstymai yra lyg žaidimas ugnimi. Amerikiečių „Pew“ tyrimų centras vasario pradžioje paskelbė tyrimą, atskleidžiantį šalių požiūrį į NATO. Vienas iš tyrime naudotų klausimų – ar, jūsų nuomone, kaimyninės šalies teritorijos dalis turėtų priklausyti jūsų šaliai.

Turkijos kariuomenei pradėjus puolimą prieš kurdus Sirijoje, iškilo klausimų dėl NATO narių vidaus sutarimo. Kuo gresia auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose, įvertino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.  NATO narė Turkija užpuolė Amerikos sąjungininkus.

Prieš kelias dienas Gruzijoje kilę kruvini protestai įbaugino ne tik vietinius žmonės, bet ir politikos apžvalgininkus. Kas vyksta šalyje, kuri prieš daugiau nei dešimt metų kariavo su Rusija, o vėliau keitė ne tik prezidentus, bet ir požiūrį į agresyvią didžiąją kaimynę. Ekspertai teigia, kad protestai – ne tik neapykantos Rusijai, bet ir nemeilės savo valdžiai išraiška, o susitarimo ieškoti nėra galimybių, nes nėra politiko, kuriuo pasitikėtų visa tauta.

Praėjo penkeri metai nuo Maidano protestų Ukrainoje pabaigos. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad šis laikas žymi teigiamus pokyčius vykstančius Ukrainoje, tačiau daugumos ryžtingų žingsnių, kurių tikėjosi protestuotojai, dar teks palaukti. 2014 m. vasario pabaiga. Jau trečias mėnuo kaip tūkstančiai žmonių įsikūrę Kijevo Maidan Nezalezhnost (liet.

Kaip tik šiuo metu Vilniuje, Siemens arenoje rodomas Didžiojo Baltarusijos operos ir baleto teatro baletas „Vytautas“. Spektakliui tik artėjant per Lietuvą nusirito banga, kad tai – provokacija. Baltarusiai tikina, kad „Vytautas“ – tiesiog spektaklis bendros mūsų istorijos tema. Tačiau kai kurie politikos apžvalgininkai tikina, kad reikia suklusti.

Į Baltarusijos parlamentą pirmą kartą per dešimtmetį išrinkta opozicijos atstovė, bet šis faktas nesudaro pagrindo kalbėti apie esmines permainas autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos valdomoje šalyje, sako politologas Vytis Jurkonis. „Bijau, kad bus nemažai balsų, sakančių, kad tai permainų Baltarusijoje ženklas, bet tai bus saviapgaulė. Faktas, kad buvo leista išrinkti Baltarusijos opozicijos atstovę, nereiškia, kad pasikeitė politinė sistema“, - BNS pirmadienį sakė V.Jurkonis.

„Putino kleptokratija“ – pati sąvoka viešojoje erdvėje tapo dažniau minima tik prieš keletą metų – po korupcinių Kremliaus ir nusikalstamų grupuočių ryšių aptikimo. Tačiau Rusijoje ši sistema veikė dar gerokai iki valdžią uzurpavus buvusiam KGB karininkui. Pagrindinė grėsmė Vakarams – kleptokratija, dėl korupcijos gajumo, yra linkusi plisti kaip maras.

 Laisvės mažėjimas fiksuojamas ne tik internete, bet žiūrint posovietinio regiono kontekste, situacija Lietuvoje yra santykinai gera, „Žinių radijui“ sakė „Freedom House“ Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis.   Nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ atliko tyrimą ir nustatė, kad žodžio laisvė internete sumažėjo 32 iš 65 šalių, vertintų nuo 2014 metų birželio. Pastebima, kad interneto laisvė pasaulyje mažėja jau penkerius metus iš eilės.

 Apie planuojamą Boriso Nemcovo nužudymą turėjo žinoti Kremlius, o gal ir valdžios struktūros, mano apžvalgininkas Viktoras Deniseno. Tą patį tvirtina ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis. „Versijų daug, bet viena akivaizdu – Rusijos valdžia, Kremlius, apie tai privalėjo žinoti, o, jeigu žinojo, matyt, leido tam įvykti. Viena – tos pačios [neveikusios – LRT.lt] kameros. Kita – B. Nemcovas buvo nuolat sekamas.

 Svarstant apie paslėptą Rusijos agresiją Baltijos šalyse Lietuva neturėtų susireikšminti ir pirmiausia pagalvoti apie gausias rusų mažumas turinčias Latviją ir Estiją, teigia analitikas Vytis Jurkonis. Tuo metu jau ir Lenkijoje pasigirsta balsų, teigiančių, kad Kremliaus vartais Lietuvoje gali tapti Valdemaras Tomaševskis.

Žinių radijas Ketvirtadienį Minske sutarus dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis „Žinių radijui“ teigė, kad šios derybos tėra paramos ginkluote Ukrainai vilkinimas. Pasak jo, Minske pasiekti susitarimai teikia labai mažai optimizmo. „Pesimistines, ar bent jau neoptimistines nuotaikas pakankamai aiškiai įvardino Angela Merkel.

 Kas kartą pasikeitus Vyriausybei Lietuvos politikai turėtų nustoti kalbėti apie naujo santykių su Rusija puslapio atvertimą: anot LRT.lt kalbintų politologų, kol egzistuoja Vladimiro Putino režimas, tai – utopija. Pašnekovų teigimu, Lietuva turėtų gilinti ekspertines žinias Rusijos klausimu ir jas bei savo poziciją pristatyti tarptautiniu lygiu. „Mūsų Vyriausybės programoje buvo fiksuojama santykių su Rusija „perkrovimo“ idėja. Žlugo ta „perkrovimo“ idėja su kaimyne Rusija.

Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas į Baltarusiją nėra kuo nors išskirtinis, tačiau Lietuva turi neprarasti budrumo ir negali Minsko laikyti geranorišku kaimynu, sako politologas Vytis Jurkonis. Premjeras į Mogiliovą vyksta verslo kvietimu, tad žinant Lietuvos verslo interesus ir investicijas, pavyzdžiui, „Arvi“ projektus Lydoje ir Mogiliove, tai nestebina, pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Gruzijos parlamento rinkimai paneigė skeptikų nuogąstavimus ir įrodė, kad ši šalis tikrai yra demokratiška, tačiau dabar Gruzijos ateitis priklauso nuo to, ar prezidento Michailo Saakašvilio bei jam iššūkį metusio ir rinkimus laimėjusio milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio partijos ras bendrą kalbą ir sugebės siekti bendrų tikslų, teigia politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Kol valdantieji murkdosi pačių sukeltame FNTT skandale, valstybei kur kas svarbesnė santykių su kaimynine šalimi problema lieka nuošalyje. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, vakar Briuselyje aktyviai svarstytos galimo poveikio priemonės nuo demokratijos vis labiau nusigręžiančiai Baltarusijai. Po savaitės ES dar kartą svarstys sankcijų Baltarusijai išplėtimo klausimą, galintį turėti tiesioginę įtaką ES ir Baltarusijos ekonominiam bendradarbiavimui.

Rusijos prezidento rinkimų išvakarėse Balsas.lt pakalbino Rytų Europos studijų centro ekspertą Vytį Jurkonį ir pasidomėjo apie tai, ko galima tikėtis iš kovo 4 dieną vyksiančių rinkimų, galimus jų scenarijus ir pasekmes. Pasak V. Jurkonio, rinkimai nepalieka intrigos – abejonių dėl laimėtojo nėra. Nepaisant to, dabartinio Rusijos ministro pirmininko populiarumas krenta, ir jis jau yra praradęs dalies visuomenės pasitikėjimą.

Daugiau kaip pusmetį vienoje svarbiausių Lietuvos diplomatinių atstovybių – ambasadoje Rusijoje – vis dar nėra paskirtas ambasadorius. Politikos analitikai nevienareikšmiškai žiūri į tokią padėtį, tačiau sutinka, kad krašto diplomatinėje atstovybėje vadovas reikalingas. Tuo metu Užsienio reikalų ministerija praneša, kad kol kas skirti ambasadoriaus į Rusiją nenumatoma. Nėra palanku dvišaliams santykiams „Čia iš tikrųjų gali būti diplomatinės peripetijos.