vyriausybė

Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.   „Kol priemonės nėra patvirtintos Ministrų kabineto, tikrai negaliu diskutuoti ir kažko anonsuoti, bet taip, mes vertiname galimas priemones“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė G. Norkūnas.

Sekmadienį, 11 val., Vyriausybės spaudos centre surengta spaudos konferencija dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą. Spaudos konferencijoje dalyvavo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė bei visuomenininkai, Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė ir vienas savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė atšaukti 88,4 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių įsigijimą. Tokia galimybė atsirado dėl to, nes farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ iki praėjusių metų pabaigos nepristatė sutarto kiekio dozių. „Atsižvelgdami į vakcinavimo tempus ir į vakcinos veiksmingumą, (...) siūlome nebeįsigyti papildomų šios vakcinos dozių ir nesudaryti sutarčių su šia kompanija“, – pasitarime sakė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias už verslo ir žmonių teikiamą paramą Ukrainai numatoma taikyti tokias pat mokestines lengvatas, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Lenkijos vyriausybė pirmadienį pasiūlė įstatymą, turintį palengvinti Ukrainos pabėgėlių buvimą šalyje, jau priėmusioje daugiau nei milijoną nuo karo bėgančių žmonių. Įstatymo projektas, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, leistų Ukrainos piliečiams likti Lenkijoje pusantrų metų, o vėliau šis leidimas galėtų būti pratęstas tokiam pačiam laikotarpiui. Ukrainiečiai taip pat turėtų leidimą dirbti, naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia visų parlamentinių frakcijų Seime lyderius pasitarimui dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikime Vyriausybės vadovė ir ministrai taip pat pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai, BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, taikomas 15 kv. m. bendro ploto reikalavimas vienam lankytojui.

Vyriausybė ruošiasi skirti per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti. Tai Vyriausybė svarstys penktadienį rengiamame posėdyje. Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. „Nutarimo projekto tikslas – skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai teikti“, – rašoma Finansų ministerijos teikime Vyriausybei.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu ir aptarė karą Ukrainą, sankcijų kainą Rusijai bei galimas sankcijų pasekmės Europos Sąjungos ekonomikai.  I. Šimonytė spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad Rusijos grėsmę mato kaip ilgalaikę problemą, o Putinui, pasak premjeres, nėra jokių apribojimų. Tai ji sakė reaguodama į Zaparožės atominės elektrinės apšaudymą ir gaisrą šianakt.

Premjerė Ingrida Šimonytė kitą savaitę su frakcijų Seime lyderiais tarsis dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikimas vyks Rusijai jau savaitę tęsiant karą Ukrainoje. Kaip BNS informavo ministrė pirmininkės atstovė Rasa Jakilaitienė, jame Vyriausybės vadovė ir ministrai pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš rezervo skirti 3,94 mln. eurų nuo karo bėgantiems ukrainiečiams priimti. „Šie pinigai bus skirti nevyriausybinėms organizacijoms, kad atsirastų mobilios komandos, kurios gali teikti paslaugas.

Reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir norėdama užtikrinti Lietuvos saugumą  Vyriausybė ketina uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, BNS pranešė šaltiniai Vyriausybėje. Pasak jų, Susisiekimo ministerijos iniciatyva Vyriausybė sprendimą turėtų priimti jau trečiadienį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir kitų parlamentarų siūlymui iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pritarti įstatymo projekto tikslui, bet patį projektą tobulinti. Parlamentarai siūlo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam ar susijusiems asmenims, negali viršyti 150 tūkst.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nusprendė teikti papildomų karinių pajėgumų ukraniečiams. „Turtas perduodamas, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą, siekiant paremti Ukrainos kariuomenę. Perduodamas būtent Ukrainos kariuomenei ir jai pavaldžių institucijų saugumui užtikrinti, krašto gynybai“, – posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje nusprendė teikti prezidentui Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą į ambasadorius Europos Sąjungoje. „Sunkia širdimi teikiu. Nepaisant to, kad Lietuva gali turėti nepaprastai gerą atstovą Briuselyje, ministerija praranda nepaprastai gerą viceministrą“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, šį klausimą pavyko suderinti ir su Seimu, ir su prezidentu Gitanu Nausėda. A. Pranckevičių ambasadoriumi siūloma skirti nuo kovo 1-osios.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pavirtino 4 mln. eurų siekiančią medicininę paramą Ukrainai, nuo praėjusios savaitės kovojančiai su Rusijos pajėgomis. Ukrainiečiams parama siunčiama tiek iš valstybės rezervo, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos turimų išteklių. „Mūsų nutarimo esmė yra formalumas, siuntos jau paruoštos“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) palaikys Vyriausybės siūlymus didinti šių metų krašto apsaugos biudžetą, sako šios politinės jėgos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. „Aš neabejoju, kad palaikysime, nes mes suprantame esamą situaciją ir mes tikrai nebūsime prieš finansavimo padidinimą“, – penktadienį Žinių radijui sakė ji.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Ukrainos parlamento, vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos ir Okupuotų teritorijų reintegracijos ministerijų oficialieji tinklalapiai trečiadienį tapo neprieinami, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija gali pradėti karinę invaziją į kaimyninę šalį. Taip pat sutiko Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų tinklalapių darbas. Tuo metu Nacionalinės policijos ir Ukrainos prezidentūros svetainės kol kas veikia įprastu režimu.

Pavasarį Lietuvoje planuojamuose karinėse specialiųjų operacijų pajėgų pratybose „Liepsnojantis kalavijas 2022“ dalyvaus per 1 tūkst. užsienio karių. Trečiadienį Vyriausybė davė leidimą atvykti iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų. Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas.

Vyriausybė trečiadienį sugriežtino strateginių įmonių sandorių patikrą bei suteikė daugiau įgaliojimų vyriausybinei tokius sandorius tikrinančiai komisijai. Tam dar turės pritarti Seimas. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas parengė Susisiekimo ministerija.

Vienas Ukrainos karys žuvo ir dar šeši buvo sužeisti antradienį per susirėmimus su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose, pranešė kariuomenė. Ši žinia buvo paskelbta suintensyvėjus susirėmimams Donbase ir didėjant susirūpinimui, kad Rusija gali pradėti didelio masto įsiveržimą. „Vienas karys žuvo“ per apšaudymą iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Luhansko srityje, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas Pavlo Kovalčukas.

Vengrija pasiųs karių sienos su Ukraina apsaugai sustiprinti, baiminantis galimo pabėgėlių antplūdžio, jeigu Rusijos priešprieša su Kijevo vyriausybe eskaluotųsi, antradienį pranešė gynybos ministras Tiboras Benko.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Pavasarį Lietuvoje planuojamos didelės karinės pratybos „Liepsnojantis kalavijas 2022“. Jose vienu metu dalyvaus iki 1157 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Bendras pratybose dalyvausiančių karių skaičius neskelbiamas. Anot ministerijos, pratybos rengiamos, siekiant gerinti Baltijos regiono ir kitų valstybių specialiųjų operacijų pajėgų vienetų sąveiką bei pasirengimą Baltijos regiono kolektyvinei gynybai.

Vyriausybei skatinant gyventojus tapti gaminančiais elektros vartotojais, Energetikos ministerija siūlo pailginti saulės elektrinių prijungimo prie elektros tinklų sąlygų galiojimą.  „Siūlomi pakeitimai užtikrintų sklandesnį gaminančių vartotojų augimą, paprastesnį elektros sistemos tinklo pajėgumų ir investicijų į atnaujinimą planavimą, o gaminantys vartotojai taip pat išvengtų papildomų mokesčių už tą pačią paslaugą“, -- pranešime teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.

Rusija ketvirtadienį vėl apkaltino Ukrainą daug kartų pažeidus 2015 metų susitarimus, turėjusius užbaigti konfliktą tarp Kijevo vyriausybės ir šalies rytuose įsitvirtinusių prokremliškų separatistų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esąs pasirengęs kalbėtis su Užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos kandidatūrų, tačiau pabrėžia, kad diplomatas turėtų būti paskirtas sutariant abiem pusėms.

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia Atkurtos valstybės dieną. Tai priminimas, kad laisvę reikia saugoti ir ginti. „Lietuva, švęsdama Atkurtos valstybės dieną, gali jaustis saugiai – esame ir ES ir NATO šeimos nariai. Tačiau vis garsiau žvangant ginklams šalia Ukrainos sienų, švęsdami savo laisvę, reiškiame tvirtą paramą visiems Ukrainos žmonėms“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ukraina trečiadienį mini vienybės dieną.

Vyriausybė apsisprendė nebetikrinti į Lietuvą iš Europos Sąjungos šalių atvykstančių asmenų dokumentų, susijusių su COVID-19.  Taip pat nuspręsta nebetaikyti draudimo užsieniečiams atvykti į Lietuvą iš trečiųjų šalių.

Vadovauti Vyriausybei Lietuvoje niekada nebuvo lengva. Premjerus klupdė bankų griūtys, į miškus išėję savanoriai ar sunkiai valdomas nusikalstamumas. Vėliau pagalius į ratus kišo Rusijos krizė, krintanti pinigų vertė ir tūkstančiai bedarbių. Politologai ir politikos apžvalgininkai vieningai sutaria, kad dabartinei premjerei taip pat teko nelengva dalia. Premjerė stipri, bet tuo pačiu ir silpna, ir tai, pasak politikos apžvalgininkų – kelia problemų visiems.

Prezidento ir valdančiųjų galios žaidimai nesibaigia. Gitanui Nausėdai primygtinai reikalaujant patvirtinti šimto eurų išmokas nepasiturintiesiems ir padidinti NPD, valdantieji sugalvojo būdą, kaip šiuos klausimus atidėti – staiga atšaukė planus kitą savaitę rengti neeilinę Seimo sesiją. Opozicija įsitikinusi – tai valdančiųjų klasta. Dalis koalicijos partnerių aiškina, kad prezidentas niekuo nesusijęs.

Valdančios daugumos ir Vyriausybės veiksmų, norint suvaldyti kylančias kainas ir infliaciją, nepakanka, teigė Vilija Blinkevičiūtė. Socialdemokratų partijos pirmininkė aiškina, kad visi veiksmai, kuriuos Vyriausybė padarė norėdama suvaldyti situaciją, jau nebeturi vertės. Gerbiama Vilija, valdantieji šiuo metu praktiškai daro viską, ką darytų ir socialdemokratai, ar tai reiškia, kad jūs nebeturite darbo? Ne visai norėčiau sutikti su jumis.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo fondo skyrė 119,5 mln. eurų tvorai pasienyje su Baltarusija įrengti. Trečiadienį Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, numatantį, kad iš minėtos sumos 115,5 mln. eurų bus skirta pačiam fiziniam barjerui pasienyje su Baltarusija, dar apie 4 mln. teks prisidėti prie sienos stiprinimo priemonių, kurioms suteiktas Europos Sąjungos fondų finansavimas, įsigijimo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė abejoja, ar prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytos 100 eurų išmokos Lietuvos gyventojams bei NPD didinimas duos norimų rezultatų. Jos teigimu, bandant atsverti augančios infliacijos padarinius, turėtų užtekti Vyriausybės pasiūlytų sprendimų. Prezidentūra skubina valdančiuosius didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir mažiau uždirbantiems asmenims išmokėti 100 eurų vienkartines išmokas. „Vyriausybė yra jau pateikusi savo pasiūlymus Seimui.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Klaipėdos uosto rinkliavų pakeitimams – kai kurios rinkliavos sumažintos ar panaikintos, tačiau įvedama nauja – tonažo rinkliava. Ja bus apmokestintas tik transporto priemonių gabenimas Smiltynės perkėlos keltais. Smiltynės perkėla nurodė, kad įvedus tonažo rinkliavą keleiviniam keltui, bendrovės sąnaudos išaugs 20 proc., arba 1 mln. eurų, todėl brangs automobilių perkėlimas – nuo birželio bilieto kaina galėtų augti 23 procentais.

Savivaldybėms bus kompensuota už išlaidas perkant vaikiškas medicinines kaukes pradinukams, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. „Pagal pradinio ugdymo programas ugdomi mokiniai nuo gruodžio 1 dienos švietimo įstaigose įpareigoti dėvėti kaukes arba respiratorius, tinkamam kaukių dėvėjimo užtikrinimui buvo būtina aprūpinti pritaikytomis kaukėmis“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Į Vyriausybės atstovų kritiką dėl pasiūlytų vienkartinių 100 eurų išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms jų iniciatorius prezidentas Gitanas Nausėda atsako, kad tokia priemonė jau išbandyta ir neigiamų pasekmių anksčiau nesukėlė. „Reikėtų labiau pasigilinti į infliacijos priežastis, aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes patiriame infliaciją, kuri pirmiausiai yra sukelta energetinių išteklių spartaus kainų brangimo. Taip, po tam tikro laiko tai persiduoda ir kitų prekių kainoms.

Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.

Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja savivaldos ir regioninės plėtros klausimams paskirta Natalija Kazlauskienė, antradienį pranešė Vyriausybės kanceliarija. Socialinių mokslų daktarė N. Kazlauskienė profesinę patirtį yra sukaupusi valstybės tarnyboje, Europos Sąjungos ir kitose institucijose.  Ji yra dirbusi Agrarinės ekonomikos institute, JAV Ajovos valstijos universitete, Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos vadovybėje.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas tikisi, kad komitetas pritars Vyriausybės siūlomam nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui už centralizuotą šildymą gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos.  „Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui.

Vargu, ar kas būtų atspėjęs, kad vos per vienerius bendro darbo valdant valstybę metus prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė įsivels į tokią galybę ginčų. Vieni jų – reikšmingesni, kiti panašesni į principų demonstravimą ir žodžių mūšį, tačiau visi jie įneša nemažai sumaišties į valstybės valdymo procesą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis bendravo su Kinijos valstybinės žiniasklaidos „Global Times“ šaltiniu. Jis kritikavo Lietuvos Vyriausybę ir tikino, kad ši sugadino santykius su Kinija. Apie tai penktadienį rašo naujienų portalas LRT. Tikinama, kad valstiečių partijos lyderis Vilniuje įsteigtą Taivano atstovybę laiko kaip valdžios neprofesionalumą ir iracionalumą, o tiltus tarp Pekino ir Vilniaus reikia statyti, o ne griauti.

Šalies prezidentui bei Vyriausybei skeptiškai vertinant galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, Lietuvos prekybos įmonių asociacija šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos, sako jos direktorė.  Rūta Vainienė nekomentuoja galimo kainų pokyčio, jei būtų sumažintas PVM būtiniausioms maisto prekėms. Jos teigimu, šiuo metu prekybininkų konkurencija yra didžiulė, o kainos – mažiausios, kokios tik įmanomos.

Vyriausybei pritarus centralizuotam šildymui laikinai įvesti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir taip amortizuoti itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, dalis Seimo narių tokią idėją kritikuoja, tačiau dalis ir palaiko .      Parlamentarai, priklausantys ir valdantiesiems, ir opozicijai, priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža.

Vyriausybei trečiadienį nusprendus stabdyti galimybių paso galiojimą bei nustačius plotą vienam prekybos vietos lankytojui, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad tokie sprendimai tenkina prekybininkų lūkesčius.   „Visą laiką siūlėme pandemiją prekyboje valdyti ne taikant galimybių pasą, bet nustatant ribojimą kvadratiniais metrais vienam pirkėjui. Viskas, kas nustatyta, atliepia mūsų buvusius lūkesčius ir europinę praktiką“, – BNS sakė R. Vainienė.