vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį svarstys Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Jei pataisoms pritars Vyriausybė ir jas priims Seimas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Trišalės tarybos posėdyje apsipykę darbdaviai ir profsąjungos taip ir nesutarė, kiek minimali alga turėtų didėti nuo sausio. Profsąjungos toliau siekia, kad minimalus uždarbis „į rankas“ didėtų maždaug 80 eurų, o verslas atkerta, kad smulkias įmones tai nuvarys į bankrotą. Vyriausybė jau pripažįsta, kad patvirtintų bet kokią sumą, jei tik abi pusės susitartų.

Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį tęs diskusijas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų sausio. Profsąjungos ir darbdaviai savo pozicijos kol kas nekeičia: darbuotojų atstovai teigia, jog MMA turi augti mažiausiai 19 proc. iki 871 euro, tuo metu pramonininkai  sutiktų ją didinti 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Opozicinės Darbo partijos atstovai Seime teigia, kad valdžia privalo buitiniams vartotojams užtikrinti ne didesnę kaip 24 centų, o verslui – 25 centų (be pridėtinės vertės mokesčio) kainą už elektros kilovatvalandę. „Vyriausybė nepadarė namų darbų ir vėluoja su tinkama reakcija į energetinių išteklių šuolius.

Seimo rudens sesija vos po dviejų dienų, tačiau vis dar neaišku, ko imsis Vyriausybė, kad padėtų gyventojams ir verslui dėl augančių energetikos kainų. Parengtas Energetikos ministerijos energijos taupymo planas toli gražu netenkina dalies visuomenės ir ekspertų – valdančiuosius ragina imtis realių veiksmų. Siekdami atkreipti jų dėmesį ir būti išgirsti, Nacionalinio susivienijimo atstovai ketvirtadienį šalia Vyriausybės surengė protesto akciją.

Prezidentas ragina Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas, sako prezidento patarėjas. „Prezidento įsitikinimu, nereikia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę, tačiau valstybė yra pajėgi kompensuoti išaugusias energetinių išteklių kainas tiek žmonėms, tiek verslui“, – ketvirtadienį interviu LRT radijui sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.  „Šiuo atveju negalime verslo palikti užribyje“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Vyriausybei būtų naudingas kai kurių ministrų pakeitimas, perkrova, tačiau ar ji įvyks, nuspręs tik premjerė, sako Prezidentūra. „Vyriausybės perkrovimas yra adresuotas tik premjerei Ingridai Šimonytei: jai reikia nuspręsti, su kuo dirbti, galiausiai norint ką nors pakeisti, reikia turėti kuo“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 2,9 mln. eurų dėl koronaviruso padidėjusiems medikų atostoginiams, receptinių vaistų nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, migrantų krizės valdymo išlaidoms kompensuoti. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) skirta beveik 2,5 mln. eurų sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms dėl COVID-19 padidinto darbo užmokesčio padidėjusiems darbuotojų atostoginiams už gegužės ir liepos mėnesius kompensuoti. Taip pat apie 150 tūkst.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė energijos taupymo planui. Visgi ministerijos ruošia dar vieną planą, kuriame bus numatyta kaip taupysime kurą artimiausiais metais. Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtam energijos taupymo planui.

Pastaruoju metu Ingridos Šimonytės Vyriausybė susiduria su didele kritikos lavina, ypač dėl sparčiai kylančių elektros energijos kainų. Gyventojai baiminasi, kaip jiems reikės išgyventi ateinančią žiemą, o kol kas klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nematantis problemos „perkrauti“ Vyriausybę pakeičiant dalį kritikos sulaukusių ministrų, tačiau abejoja, ar tai įneštų kokybės nestabilioje situacijoje. „Viską galime daryti, tik neaišku, ar nuo to bus geriau, jeigu ta Vyriausybė ims persikraudinėti – ar rasis kokia nors alternatyva, kuri kažkaip tai sudėlioja dalykus geriau, taip, kad perkrauti nebereikėtų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiosios Laisvės partijos atstovas.

Vyriausybė trečiadienį aptars Energetikos ministerijos parengtą energijos taupymo planą. Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą , o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, be to, siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį keliuose iki 110 km per valandą. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje. Vidaus reikalų ministerijos siūlymu, šį režimą ketinama pratęsti iki gruodžio 16-osios, 24 valandos. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Nepakeldamos rekordinių sąskaitų, dešimtis darbuotojų jau atleidžia ir didžiosios Lietuvos įmonės. „Rokiškio sūris“ išvis nutraukė gamybą Ukmergėje. Įmonės vadovas Dalius Trumpa rėžia kritiką Vyriausybei – esą jei verslas pagalbos nesulauks dabar, vėliau gali ir nebereikėti – įmonės tiesiog užsidarys. Premjerė Šimonytė kompensacijų planus aptarė su prezidentu Nausėda, tiesa, aiškumo mažai –  nuo visuomenės planus vis dar slepia.

Vyriausybei ketinant kitąmet toliau mokėti kompensacijas už energijos išteklius, Lietuvos banko vadovas sako, kad jos turėtų būti tikslingos – skiriamos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei neskatinančios daugiau vartoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro. Gediminas Šimkus taip pat užsimena, kad reikia diskutuoti ir apie nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius.

Pirmadienį Vyriausybės nariai ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitinka tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek su koalicijos partneriams aptarti planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Praėjusią savaitę Didžiojo septyneto (G7) valstybės narės pareiškė, kad sieks nustatyti kainų lubas naftai iš Rusijos. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad diskusijos dėl šių sprendimų turėtų vykti ir visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Jos teigimu, visus sprendimų pasiūlymus dėl energetikos kainų šuolio ES turėtų svarstyti.

Vyriausybė su „Lietuvos geležinkeliais“ (LTG) tikisi iki metų pabaigos pagaliau baigti derybas ir pasirašyti įmonei itin svarbią 10 metų trukmės keleivių vežimo sutartį – ji būtų pasirašoma pirmą kartą įmonės veiklos istorijoje. Tačiau susisiekimo ministras Marius Skuodis šios kelerius metus derinamos sutarties nesieja su besibaigiančiu LTG skelbtu 200 mln. eurų vertės elektrinių traukinių pirkimo konkursu.

Opozicija vis garsiau kalba apie kelių Ingridos Šimonytės Vyriausybės ministrų interpeliaciją ar jų atstatydinimą. Tokiems jų siūlymams pritaria ir kai kurie politologai, kurie kelių ministrų veiklą vadina neadekvačia. Tokią mintį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išsakė politologas Vytautas Dumbliauskas. Kartu su juo laidoje diskutavo ir opozicijos narys Algirdas Sysas.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia daug kritikos, ypač dėl užklupusios energetinės krizės. Kas dedasi Vyriausybėje ir galbūt jau laikas kai kuriuos ministrus pakeisti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Paulius Saudargas, Algirdas Sysas ir Vytautas Dumbliauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo Arūno Paulausko kandidatūrai į Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) Vykdomojo komiteto nario viceprezidento Europai pareigas. „Mums yra labai svarbu turėti Lietuvos atstovus. Nežinau, kaip pavyks, bet mes tikrai padarysime viską, kad kandidatas gerai pasirodytų.

Vyriausybė trečiadienį laikinai – dvejiems metams penktadaliu apribojo medienos pardavimų rinką. Taip  siekiama didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos.  Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, toks sprendimas svarbus ir nacionalinio saugumo požiūriu. Anot jo, ateinančiam šildymo sezonui būtina užsitikrinti pakankamą biokuro tiekimą miestų ir miestelių katilinėms.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti kompensuojami nuostoliai, kuriuos vartotojai patyrė dėl to, kad „Perlas energija“ nusprendė vienašališkai nutraukti elektros tiekimo sutartis fiksuotomis elektros kainomis. Nutarimo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto, arba visų mokesčių mokėtojų, lėšų. Tai būtų apie 4–4,2 mln. eurų per mėnesį, nurodo Energetikos ministerija.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams. Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst.

Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.  Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų.

Sudėtinga energetinė situacija gyventojams kelia daug streso, o ir Vyriausybė už savo veiksmus ar jų nebuvimą sulaukia daug kritikos. „Aš nesuprantu, kodėl jie tokie ramūs“, – kritikams pritarė ir Gediminas Kirkilas. Buvęs premjeras naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad dėl tokio neveiksnumo kai kur krenta ir visos vyriausybės. Kartu su juo diskutavo ir Saulius Skvernelis.

Kol opozicija bando iš posto išversti bent vieną valdančiųjų ministrą, byra „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio šešėlinė vyriausybė, praneša „Lietuvos rytas“. Praėjusią savaitę iš šešėlinės vyriausybės tyliai pasitraukė susisiekimo ministras Arvydas Vaitkus, ketinantis siekti Klaipėdos mero posto. Jo pareigas perėmė parlamentaras Juozas Varžgalys, jis prieš patekdamas į Seimą ėjo Ukmergės autobusų parko direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) iki 2024-ųjų gruodžio būtų pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę.  Be to, patvirtinta, jog nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“, Viešųjų investicijų plėtros agentūros, Valstybės investicijų valdymo agentūros, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo ir „Valstybės investicinis kapitalas“ bus konsoliduojamos iki 2022 metų rugsėjo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti rizikų dėl energetikos ministro pareiškimo, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, pastarajai pranešus apie veiklos stabdymą. „Yra rizika, kad tie 180 tūkst. žmonių patenka į privilegijuotą poziciją , palyginti su kitais. Ir kaip matėme, iškart po „Perlas Energijos“ pareiškimo kiti rinkos dalyviai pasiūlė sprendimus, tai čia reikia vertinti pliusus ir minusus.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas. „Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl individualių garantijų žemės ūkio bendrovėms, nukentėjusioms nuo Rusijos karo Ukrainoje.  Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, siekiama sumažinti neigiamą įtaką  žemės, maisto, miškų ūkio, kaimo plėtros, akvakultūros ir žuvininkystės įmonėms, patiriančioms finansinių sunkumų dėl išaugusių pašarų, trąšų, energetinių išteklių kainų.

Vyriausybė trečiadienį ketina tikslinti ligos išmokų mokėjimo tvarką, kai prasidėjus mokslo metams, švietimo įstaigoje būtų numatytas infekciją ribojantis režimas.    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujais mokslo metais COVID-19 gali tapti įprasta užkrečiamąja liga, todėl, anot jos, iškilus poreikiui prižiūrėti vaikus, būtina patikslinti ligos išmokų mokėjimą nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Atsiskaitymai už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities yra nebe Vyriausybės atsakomybė – sprendimus dėl jų priima patys bankai, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.  „Atsiskaitymo klausimas jau yra, dovanokit, nebe Vyriausybės kompetencija, todėl kad jeigu finansinės institucijos nutaria neturėti komercinių santykių ir neaptarnauti tam tikrų operacijų, tai yra įmonių teisė tokius sprendimus priimti“, – antradienį LRT radijui sakė premjerė.

Ko tikėtis ir laukti valdantiesiems, besimurkdant nesibaigiančiose krizėse ir neregėtais tempais brangstant mokesčiams už energijos išteklius? Tuo metu opozicijos atstovai sako, kad situacija kaista ir darosi pavojinga – ne vienas mano, kad jau rudenį žmonės gali išeiti į gatves tūkstantiniuose protestuose. Tiesa, nuošalyje likti negali ir opozicija, mat jos indėlio sprendžiant problemas žmonės taip pat pasigenda.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė aplaidžiai stebi susiklosčiusią situaciją dėl energijos išteklių brangimo ir ragina parengti krizės įveikimo planą žiemai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak V. Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.

Nors dabartinė Lietuvos Vyriausybė yra iš visų pusių mėtoma ir vėtoma įvairiausių krizių, kol kas nepasikeitė nei vienas ministras. Artėjant naujam rudens politiniam sezonui, opozicija jau kalba apie interpieliacijas kai kuriems ministrams, o Algirdas Sysas sako, kad „profilaktiškai apsivalyti“ būtų naudinga ir pačiai premjerei.

Vyriausybės ketinimus kompensuoti veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientų nuostolius ekonomistas Nerijus Mačiulis vadina klaida. „Manau, kad tai yra klaida – kompensuoti bet kokius tariamus nuostolius iš valstybės biudžeto – iš visų mokesčių mokėtojų, mes susimetame ir apmokame kažkieno klaidas ar žioplumą.

Centristų frakcija Estijos parlamente pareiškė, kad šaliai reikėtų pasitraukti iš elektros biržos „Nord Pool“, nebent ji būtų skubiai pertvarkyta. „Vyriausybė turi nedelsdama pareikalauti, kad elektros birža būtų pertvarkyta, kitaip Estija turės pasitraukti iš jos“, – po  posėdžio ketvirtadienį sakė Centristų frakcijos pirmininkas Jaanusas Karilaidas. „Dabartinėje situacijoje birža neveikia – tiek privatūs vartotojai, tiek ir įmonės yra neapsaugoti.

Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės.

Energetikos ministrui pranešus, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas elektros taupymo planas, energetikos viceministrė Inga Žilienė teigia, kad iš esmės tai bus gyventojų švietimo kampanija. „Mes planuojame rugsėjį paleisti plačią viešinimo, edukacijos, gyventojų informavimo kampaniją, nes yra paprastų patarimų, kaip pakeitus įpročius galima sutaupyti“, – trečiadienį lrt radijui sakė I. Žilienė.

Klausimas dėl Seimo narių grupės siūlymo sumažinti Lietuvoje veikiančių tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų išlaidas energetikos ištekliams trečiadienį išimtas iš Vyriausybės posėdžio darbotvarkės. Klausimas dar bus derinamas, BNS sakė Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus patarėja Žydrė Lyčienė.

Lietuvos ambasadore prie Šventojo Sosto siūloma skirti dailininkę, menotyrininkę, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorę Sigitą Maslauskaitę-Mažylienę. Pagal derinamą Vyriausybės nutarimo projektą pareigas ji turėtų pradėti eiti rugsėjo 19 dieną. S. Maslauskaitė-Mažylienė nėra karjeros diplomatė.

Pusantrų metų galiojančią prievolę deklaruoti susitikimus su lobistais aktyviausiai vykdo Seimo ir Vyriausybės nariai bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.  Tuo metu iš 58 savivaldybių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesulaukė nė vienos deklaracijos apie patirtą lobistų įtaką. Sostinės meras, vicemerai, administracijos vadovai nuo 2021 metų sausio pateikė 15 deklaracijų, vieną – Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

Iš premjerės Ingridos Šimonytės politinės komandos traukiasi patarėja ryšių su visuomene klausimais Rasa Jakilaitienė. „Nuo rugsėjo 1-osios darbą premjerės komandoje baigsiu“, – sekmadienį BNS sakė R. Jakilaitienė. „Esu labai dėkinga už man parodytą pasitikėjimą. Tai labai vertinu. Šiame darbe mačiau daug prasmės. Mano apsisprendimui nebeužimti politinio pasitikėjimo pareigų įtaką turėjo mano vyro Edmundo karjeros planai“, – teigė ji.

Apklausos rodo smunkantį premjerės Ingridos Šimonytės reitingą. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nori išgirsti, ko premjerė ketina imtis dėl skandalingos padėties elektros tiekimo sektoriuje. Didesnės valdančiųjų atsakomybės tikisi ir VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius, sakydamas, kad šie problemų nesprendžia, o bando viešųjų ryšių pagalba pakeisti į jas požiūrį.

Vyriausybėje tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vyksta neformali kova. Viskas prasidėjo dar tada, kai Vyriausybė vos negriuvo dėl laiku nepritaikytų amerikietiškų sankcijų Baltarusijos trąšų gigantui „Belaruskalij“, bet atsinaujino dabartinėse diskusijose dėl prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado. „Truputį vyksta. Vyksta kartas nuo karto“, – apie trintį tarp dviejų ministrų sako vienas valdančiosios koalicijos atstovas.

Vienos Pakistano televizijos, kritiškai vertinančios vyriausybę, savininkas buvo apkaltintas kurstymu maištauti po paskelbto opozicijos politiko komentaro apie kariuomenę, rodo dokumentai, su kuriais trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Taip pat apkaltinti trys „ARY News“, kuri tvirtai remia buvusį premjerą Imraną Khaną, žurnalistai, o dar vienas, kaip pranešama, vengdamas arešto pabėgo iš šalies.