Volodymyras Zelenskis

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad Rusija sutiko sudaryti susitarimą dėl karo Ukrainoje užbaigimo. „Manau, kad turime susitarimą su Rusija susitarėme. Turime susitarti su Zelenskiu“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete. „Maniau, kad gali būti lengviau susitarti su Zelenskiu. Kol kas yra sunkiau“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į šiandien Londone vykusias derybas bei Donaldo Trumpo išsakytą kritiką, jog V. Zelenskis kenkia taikos deryboms, rašo „Sky News“. Ukrainos prezidentas sakė, kad „šiandien emocijos labai stiprios“, tačiau pridūrė, kad šiandien Londone vykusiose derybose visos šalys „išsakė savo požiūrį ir pagarbiai priėmė viena kitos pozicijas“. „Amerikos pusė pasidalijo savo vizija. Ukraina ir kiti europiečiai pateikė savo indėlį.

Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tempu, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybose „juda klaidinga kryptimi“. Tai pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Pasak jos, D. Trumpo kantrybė „baigiasi“, cituodami „Reuters“, rašo UNIAN. „Jis nori daryti tai, kas teisinga pasauliui. Jis nori matyti taiką. Jis nori, kad žudynės liautųsi, bet tam reikia, kad to norėtų abi karo pusės.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija paneigė Ukrainos kaltinimus, neva kinų bendrovės dalyvauja gaminant karinės paskirties prekes Rusijai, pavadindama juos „nepagrįstais“. Tokį pareiškimą atsakydamas į tai, kad Ukrainos Užsienio reikalų ministerija buvo iškvietusi Kinijos ambasadorių, padarė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas, cituodama dienraščio „The Global Times“ paskelbtą informaciją pranešė „Ukrinform“. „Mes jau paaiškinome Kinijos poziciją atitinkamais klausimai...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino „nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį“, o jo vyriausiasis padėjėjas, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Londone susitiko su Kyjivo sąjungininkais.

Atviras popiežiaus Pranciškaus karstas trečiadienį trims dienoms perkeltas į Šv. Petro baziliką, kur pagerbti pasaulio katalikų lyderio renkasi tūkstančiai žmonių.  Skambant bazilikos varpams raudonai apsirengusių kardinolų ir Vatikano šveicarų gvardiečių lydimas karstas buvo nešamas procesijoje pro minią žmonių Šv. Petro aikštėje. Piligrimai ir turistai fotografavosi, kai kurie plojo procesijai, einančiai iš Šv.

Rusijos siūlymą įšaldyti fronto Ukrainoje liniją ir kitas sąlygas taikai pasiekti premjeras Gintautas Paluckas vadina abejotinomis, mano, jog Kyjivas su jomis nesutiks. „Matome ir manome, jog pateiktas pasiūlymas yra labai abejotinas, tas abejones jau yra išreiškęs Ukrainos prezidentas ir net neabejoju, jog Ukrainos tauta taip pat su tokiomis sąlygomis nesutiks“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

Popiežius Pranciškus, miręs 2025 m. balandžio 21 d. sulaukęs 88 metų, paliko gilų dvasinį palikimą, pabrėždamas, kad mirtis nėra pabaiga, o naujos pradžios pradžia. Vos prieš du mėnesius iki mirties, vasario 7 d., jis parašė įžangą kardinolo Angelo Scola knygai „Naujos pradžios belaukiant. Svarstymai apie senatvę“. Knygoje jis rašė: „Mirtis nėra visko pabaiga, bet kažko pradžia.

Vyriausiasis prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas trečiadienį sakė, kad atvyko į Londoną kartu su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir pažadėjo siekti taikos, nepaisant to, kad paskutinę akimirką planuotos derybos buvo pažemintos iki žemesnio lygio.  „Atvykome į Londoną kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Kinijos ambasadorių, kad pareikštų rimtą susirūpinimą dėl įtarimų, jog Rusijos kariuomenėje tarnauja Kinijos kovotojai, o kinų bendrovės padeda Rusijai gaminti karinę įrangą, pranešė ministerija. Pekinas trečiadienį atkirto pavadindamas šiuos kaltinimus nepagrįstais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš naujas derybas Londone antradienį atmetė idėją, kad Ukraina pagal bet kokį galimą taikos susitarimą turėtų atiduoti teritorijų Rusijai. Anot su šiuo klausimu susipažinusio Europos pareigūno, per derybas praėjusią savaitę Paryžiuje JAV pareigūnai pateikė pasiūlymą, kuriame buvo numatyta, kad pagal susitarimą Rusijai būtų leista išlaikyti okupuotos Ukrainos teritorijos kontrolę.

Trečiadienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks naujas derybų raundas, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Europos šalys, JAV dedant pastangas nutraukti Rusijos karą Ukrainoje. Tuo metu JAV prezidento pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę lankysis Maskvoje, patvirtino Baltieji rūmai, ir tai bus jo ketvirtoji kelionė į Rusiją nuo tada, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas.

Donaldas Trumpas leis Vladimirui Putinui pasilikti beveik visą Ukrainos teritoriją, kurią Rusija užgrobė nuo karo pradžios, taip pat Krymą, rašo „The Telegraph“. Anot leidinio, šis sąlyga yra septynių punktų plano, kuriuo siekiama užbaigti karą, dalis. Ji bus aptarta trečiadienį Londone, kai JAV pareigūnai išklausys Kyjivo reakciją. 7 punktų planas Pasiūlyme numatyta, kad JAV siūlo oficialiai pripažinti Krymą Rusijai ir numato de facto pripažinti kitas okupuotas teritorijas.

Ukraina yra pasiruošusi surengti tiesiogines taikos derybas su Rusija, bet tik po to, kai bus sudarytos paliaubos, antradienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks jo komentaras nuskambėjo tuo metu, kai JAV daro naują spaudimą nutraukti trejus metus vykstantį karą. Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę turėtų vykti į Maskvą, o JAV pasiuntinys trečiadienį Londone turėtų dalyvauti naujose derybose su Europos pareigūnais.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, ko Rusija reikalauja iš Ukrainos, kad teroristai nutrauktų ugnį. Jis patikino, kad „Rusija pasieks savo tikslus taikiai arba karinėmis priemonėmis“. Taip pat pridūrė, jog Rusija neketina pulti Baltijos šalių.

Rusija bando išstumti Jungtines Valstijas iš taikos derybų, kad pademonstruotų savo lyderystę, įsitikinęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokią nuomonę prezidentas išsakė per spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. V. Zelenskis mano, kad Maskva nėra pasirengusi tam, kam pasirengusi Ukraina, o Kremlius įsitikinęs, kad Kyjivas nėra pasirengęs imtis greitų, teisingų ir tvirtų žingsnių.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų. „Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.  Jis taip pat teigė, kad Ukraina nesitarė su JAV dėl jokių naujų pagalbos paketų. „Dar neturėjome galimybės susitarti su JAV dėl naujos pagalbos ar aptarti detalių“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“. Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.

Rusija slopina viltis dėl tiesioginių taikos derybų su Ukraina, praneša agentūra „Reuters“. Konkretūs pokalbiai šiuo metu neplanuojami, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jei Ukraina pašalins tam tikras kliūtis, jie esą galėtų įvykti. Kokios tai kliūtys, D. Peskovas nepasakė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs atviras tiesioginiams pokalbiams su Ukrainos vyriausybe.

ES vadovai Ursula von der Leyen ir Antonio Costa dalyvaus Romoje vyksiančiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, pirmadienį pranešė jų atstovai spaudai. Europos Komisijos ir Europos Tarybos vadovai prisijungs prie kitų pasaulio lyderių, į paskutinę kelionę išlydėsiančių amžinatilsį argentinietį pontifiką. Pranciškus pirmadienį mirė nuo insulto ir širdies darbo sutrikimo, jam buvo 88-eri.

Būdamas 88-erių metų amžiaus, pirmadienį Vatikane nuo insulto mirė popiežius Pranciškus. Pontifiko laidotuvės vyks šeštadienį, kuriose dalyvaus maldininkai ir garbingi asmenys, o vėliau bus šaukiama kardinolų konklava, kad būtų išrinktas jo įpėdinis. Štai ką žinome apie popiežiaus mirties aplinkybes ir kas laukia toliau. Mirtinas insultas Vasario 14 d. popiežius Pranciškus buvo paguldytas į Romos Gemelli ligoninę dėl bronchito, kuris vėliau virto abipusiu plaučių uždegimu ir vos jo nepražudė.

Ukrainos sąjungininkės Londone aptarti paliaubų susitiks trečiadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango pareigūnas iš Kyjivo. Anonimiškai kalbėjęs šaltinis nenurodė, kas iš Ukrainos dalyvaus šiame susitikime. JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos atstovai rengia naują susitikimą po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų, kuriose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio ir Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvaus popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse. „Prezidentas kartu su pirmąja ponia vyks į popiežiaus Pranciškaus laidotuves“, – BNS antradienį patvirtino prezidento atstovas Ridas Jasiulionis. Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Ieva Jovaišė BNS informavo, kad parlamento vadovas Saulius Skvernelis pontifiko laidotuvėse nedalyvaus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus pirmadienį mirusio popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis prezidentūroje. „Prezidento kanceliarija laukia, kada bus pranešta apie popiežiaus laidojimo datą bei rengiasi prezidento vizitui į Romą, kur jis galės atsisveikinti su pontifiku“, – paaiškino šaltinis. Pranciškus mirė nuo insulto ir širdies darbo sutrikimo, jam buvo 88-eri.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina dėl galimybės pratęsti atakų, nukreiptų prieš tam tikrus taikinius, moratoriumą. Rusija atkreipė dėmesį, kad Ukraina bando imtis iniciatyvos paliaubų klausimu, siekdama pratęsti terminą arba norėdama neleisti apšaudyti kitų taikinių, Rusijos žurnalistams sakė V. Putinas. „Turime apie tai pagalvoti“, – tvirtino jis.

Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija, kad būtų galima pasiekti taikos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Financial Times“. Šis pasiūlymas yra pirmas oficialus ženklas, kurį V. Putinas pateikė nuo pirmųjų karo mėnesių prieš trejus metus, kad Rusija galėtų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų nutraukti invaziją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija turi duoti aiškų atsakymą, ar sutiks su paliaubomis dėl smūgių civiliniams taikiniams. „Ukraina laikosi savo pasiūlymo nesmūgiuoti bent jau civilinei infrastruktūrai. Mes tikimės aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“, – vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis aplankė karius šiaurės rytinėje Sumų srityje ir su vadais aptarė padėtį regione. Generolas feisbuke rašė, kad Sumų pasienio teritorijose ir Rusijos teritorijoje tęsiasi intensyvūs mūšiai. „Vykdydami savo viršininkų įsakymus, rusų daliniai mėgina išstumti mus iš teritorijos Kurske ir užkariauti Sumų pasienio teritorijas“, – teigiama pranešime.

Ukrainos delegacija trečiadienį atvyks į Londoną į derybas dėl ugnies nutraukimo, Europos ir JAV pareigūnams spaudžiant sustabdyti Rusijos invaziją, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Derybos bus praėjusią savaitę Paryžiuje įvykusio susitikimo, kuriame JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pristatė Vašingtono planą, kaip užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą, tęsinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva išnagrinės Ukrainos pasiūlymą nutraukti smūgius prieš civilinę infrastruktūrą, tačiau apkaltino Kyjivą naudojant tokius objektus kariniais tikslais. „Viską išanalizuosime ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistams apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sekmadienį paskelbtą pasiūlymą sustabdyti dronų ir raketų atakas prieš civilinę infrastruktūrą.

Rusija pirmadienį patvirtino atnaujinusi smūgius Ukrainai po 30 valandų trukusių velykinių paliaubų, o Ukraina teigė, kad dronai ir raketos apšaudė Dnipropetrovsko ir Mykolajivo regionus. „Pasibaigus paliauboms, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos tęsė specialiąją karinę operaciją“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime, vartojant savo terminą karui pavadinti.

Rusija atnaujino oro atakas prieš Rytų ir Pietų Ukrainą, pirmadienį pranešė regioniniai Ukrainos pareigūnai, kai Maskva ir Kyjivas apkaltino vienas kitą pažeidus Velykų paliaubas. „Rusijos kariuomenė paleido į regioną dronus“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis teigė, kad buvo apgadintas namas, o vienoje maitinimo įstaigoje kilo gaisras, tačiau apie sužeistuosius nepranešta. Apkaltino Rusiją įvykdžius daugiau kaip 2 tūkst.

Rusija ir Ukraina sekmadienį apkaltino viena kitą pažeidus Velykų paliaubas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai paskelbė, kad šalys šią savaitę galėtų sudaryti susitarimą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtos 30 valandų paliaubos buvo skirtos religinei šventei paminėti. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija surengė šimtus atakų fronto linijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Rusijai 30 dienų atsisakyti tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgių civilinei infrastruktūrai, rašo UNIAN. Pasiūlymas galiotų su galimybe minėtą laikotarpį pratęsti. V. Zelenskis sako, kad sekmadienio paliaubas Rusija pažeidė daugiau nei 2 000 kartų. Užfiksuoti 67 rusų puolimai, daugiausiai – Pokrovskio kryptimi. Rusija įvykdė 1 355 apšaudymus, iš jų 713 iš sunkiosios ginkluotės, ir 673 kartus panaudojo dronus.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos Velykų paliaubos yra diplomatiniai spąstai – tai tiesioginis atsakas į JAV pareiškimus apie tai, kad jos gali atsisakyti planų siekti taikos Ukrainoje, naujienų agentūra LETA pasakė Rygos Stradinso universiteto docentas ir Geopolitologijos centro direktorius Maris Andzansas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujausią informaciją apie padėtį fronte. Anot jo, sekmadienį dar kartą įrodyta, kad rusų žodžiai yra verti nieko. V. Zelenskiui informaciją apie padėtį fronte pateikė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Paliaubų Ukraina nemato Vladimiras Putinas buvo pasiūlęs paliaubas per Velykas, tačiau rusai kaip tik suintensyvino atakas. „Deja, tendencija, kad rusai vis dažniau naudoja sunkiąją ginkluotę, tęsiasi.

Rusija nesilaiko Vladimiro Putino pasiūlytų velykinių paliaubų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Nuo 10 val. ryto išpuolių padaugėjo, o per 12 valandų okupantai jau įvykdė 26 išpuolius. Anot V. Zelenskio, nuo 10:00 gerokai padaugėjo rusų atakų ir dronų antskrydžių. Vien dronų padaugėjo dvigubai. „Šį rytą Rusijos kariuomenė aktyviausiai vykdo operacijas Pokrovsko ir Siversko kryptimis.

Rusijos kariuomenė bando sudaryti paliaubų įspūdį, bet tuo pačiu metu tęsia bandymus prasiveržti fronte ir padaryti nuostolių Ukrainai, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė socialiniame tinkle „Telegram“. Šeštadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas paskelbė „Velykų paliaubas“ nuo šeštadienio 18 val. iki sekmadienio vidurnakčio. „Nuo vakar dienos 18 val.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Ukraina laikysis Velykų paliaubų, kurias prieš kelias valandas paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Anot V. Putino, paliaubos truks nuo šio vakaro iki sekmadienio vidurnakčio. „Jei Rusija dabar staiga bus pasirengusi iš tikrųjų įsitraukti į visiškos ir besąlygiškos tylos formatą, Ukraina elgsis atitinkamai – atspindėdama Rusijos veiksmus“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.

 Rusų kariuomenė, pasak Rusijos generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo, beveik visiškai išvijo Ukrainos pajėgas iš Rusijos Kursko srities. „Didžioji dalis teritorijos, į kurią buvo įsiveržta, dabar išvalyta, – pareiškė jis susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu, kurį transliavo televizija. – Tai 1 260 kvadratinių kilometrų, 99,5 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skeptiškai atsiliepė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino netikėtai paskelbtas vienašališkas paliaubas per Velykas. „Kalbant apie dar vieną Putino mėginimą žaisti žmonių gyvybėmis, tai kaip tik dabar daugelyje Ukrainos dalių aidi oro pavojaus sirenos“, – rašė jis tinkle „X“. 45 minutės prieš įsigaliojant ugnies nutraukimui, Ukrainos danguje pastebėti koviniai dronai. Ukrainos priešlėktuvinė gynyba esą jau pradėjo dirbti.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, kad taikos derybose padaryta pažanga, tačiau pridūrė, kad baigėsi vieno mėnesio laikotarpis, per kurį buvo uždrausti smūgiai energetikos infrastruktūrai, rašo „Kyiv Independent“. Jis nedetalizavo, ar Rusija planuoja atnaujinti atakas prieš Ukrainoe energetikos objektus, ar pratęsti draudimą.

Aukščiausi JAV pareigūnai penktadienį pažėrė nevienareikšmiškų ženklų dėl paliaubų Ukrainoje perspektyvų, pakurstydami neapibrėžtumą dėl taikos proceso tuo metu, kai Rusija atsisakė moratoriumo smūgiams prieš Ukrainos energetikos objektus. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įspėjo, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš taikos derybų, jei greitai nepamatys pažangos.

Nuo 2015 metų einanti pareigas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova supainiojo Gynybos ministerijos informaciją apie pastaruosius kruvinus Rusijos kariuomenės smūgius Ukrainos miestuose. Kalbėdama apie balandžio 13 d. balistinę ataką prieš Sumus, ji sakė, kad taikinys buvo AFU vadų susitikimas su „Vakarų instruktoriais“ restorane „Magellan“, tačiau tokio restorano Sumuose nėra.

JAV pateikė sąjungininkams pasiūlymus, kaip pasiekti taiką tarp Rusijos ir Ukrainos, įskaitant sąlygas, kuriomis būtų galima nutraukti kovos veiksmus ir sušvelninti sankcijas Maskvai, palikti rusams okupuotas Ukrainos teritorijas, rašo „Bloomberg“. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių Europos pareigūnų, ketvirtadienį per susitikimus Paryžiuje buvo pasidalinta JAV plano kontūrais. JAV siūlo karą faktiškai įšaldyti.

Rusijos dronas penktadienio rytą pataikė į velykinius pyragus gaminusią kepyklą Sumų mieste, praneša „Reuters“. Sukelto sprogimo metu žuvo vienas žmogus – tai vietinis verslininkas, kuris į kepyklą buvo atvykęs paimti užsakytų pyragų. Ukrainos pagalbos tarnybų išplatintuose vaizduose matyti padėklai su velykiniais pyragais, vadinamais „Paska“, kurie po sprogimo buvo nukloti pilkomis dulkėmis, o greta – išdužęs langas.

Kyjivas penktadienį paskelbė, kad buvo parvežti 909 per kovas su Rusija žuvusių ukrainiečių karių palaikai. Tai antras toks palaikų parvežimas per tris pastarąsias savaites. „Repatrijavimo darbai nulėmė, kad 909 kritusių Ukrainos gynėjų palaikai buvo sugrąžinti Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė vyriausybinis Koordinacinis štabas elgesio su karo belaisviais klausimams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl karo padėties ir mobilizacijos pratęsimo dar 90 dienų – iki rugpjūčio 7 d. Tai nurodoma parlamento tinklapyje. Ukrainos parlamentas įstatymui pritarė balandžio 16 d. Karo padėtis Ukrainoje įsigaliojo 2024 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Pradžioje ji galiojo iki 2024 m. kovo 26 d. Tą pačią dieną buvo paskelbta ir visuotinė mobilizacija. Nuo tada karo padėtis ir mobilizacija pratęsta 14 kartų.

Donaldo Trumpo spec. pasiuntinys Stevenas Witkoffas, palaikantis nuolatinį tiesioginį ryšį su Vladimiru Putinu, teigia, kad Rusija pretenduoja į okupuotas teritorijas, bet nebūtinai jas visas gautų susitarimo su Ukraina metu, o ukrainiečiams „mažiau rūpi rusakalbiai regionai“, rašoma „The Wall Street Journal“. JAV prezidento atstovas spaudai interviu leidiniui teigė, kad V. Putinas yra „prisirišęs“ prie okupuotų Ukrainos teritorijų.