Volodymyras Zelenskis

Į Lietuvą pirmadienį atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos vadovą skraidinęs valstybinis lėktuvas apie 10.38 val. nusileido Vilniaus oro uoste, pranešė vietoje esantis BNS fotografas. Kaip rašė BNS, Vilniuje jis dalyvaus Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių viršūnių susitikime. Susitikimas rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje, su Ukrainos lyderiu ketinama aptarti tolesnę paramą kariaujančiai šaliai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, jog NATO narėms keliamas siekis didinti finansavimą gynybai iki 5 proc. BVP kai kurioms šalims, net ir labai turtingoms, gali tapti rimtu iššūkiu. Pasak D. Matulionio, siekiant spręsti šį klausimą, ieškoma kompromisinių formuluočių.  „5 proc. tikslas yra labai ambicingas tikslas ir kelios šalys jau aiškiai yra įvardijusios, kad artimiausiu metu jos skirs ne mažiau 5 proc.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijos dronai atakavo Charkivą, rašo „Ukrainska Pravda“. Sprogimai griaudėjo bent dvejuose srities rajonuose. Sužeisti šeši žmonės, tarp jų du vaikai. Kaip sako Charkivo meras Igoris Terechovas, užfiksuotas gaisras. Pasak mero, dėl smūgių miestui buvo apgadintas civilinės įmonės pastatas, keletas privačių namų ir automobilių Nukentėjo šeši žmonės, tarp jų – bent du vaikai.

Per specialią operaciją „Voratinklis“ buvo panaudoti 117 dronai, kuriuos valdė tiek pat operatorių, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. „Galima drąsiai teigti, kad tai visiškai unikali operacija. Įdomiausia – ir tai jau galima viešai pasakyti – kad mūsų operacijos „biuras“ Rusijos teritorijoje buvo įsikūręs tiesiog šalia Rusijos FSB administracijos viename iš jų regionų“, – sako jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rusų pasiūlymą dviem ar trims dienoms nutraukti ugnį, kad šalys galėtų išsivežti žuvusių kariškių kūnus pavadino „idiotišku“....

Pirmadienį Valdovų rūmuose vyks prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai.  Susitikimo metu bus aptartas Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos delegacija pirmadienį bus Stambule planuojamoms tiesioginėms deryboms su Rusija. Ukrainos delegacijai vadovaus gynybos ministras Rustemas Umerovas, socialiniame tinkle X parašė V. Zelenskis, taip netiesiogiai patvirtindamas Ukrainos dalyvavimą derybose.

Kokios nuotaikos Ukrainoje ir kaip ten vertinamas Donaldo Trumpo tarpininkavimas, laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su neseniai iš Ukrainos grįžusiu politologu Alvydu Medalinsku.  Kokios dabar nuotaikos Ukrainoje?  Iš pradžių buvo ta viltis, kad karas gali sustoti, nutrūkti. Kažkuriuo metu buvo net mažiau raketų apšaudymų, dronų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Rusiją nepristatant žadėto sąlygų sąrašo, kuris, pasak jo, yra nepaprastai svarbus taikos deryboms, ir nepatvirtino, ar Ukraina išsiųs delegaciją į Stambulą, kuri dalyvautų kitą savaitę numatytose derybose. „Rusai nesugebėjo pristatyti vadinamojo „memorandumo“, kurį žadėjo parengti, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos lyderis. – Deja, Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas neduotų rezultatų.

Penktadienio rytą Ukrainos žvalgyba Rusijos Vladivostoke surengė sėkmingą operaciją, rašo „Kanal 24“. Šaltiniai teigia, kad Vladivostoke nugriaudėjo du galingi sprogimai. Nugriaudėjo du sprogimai Skelbiama, kad smogta rusų vadavietei, pėstininkų brigados dislokacijos vietai, kitam personalui, esantiems 47-ojo bataliono 155-osios atskirosios gvardijos jūrų pėstininkų brigados dislokacijos vietoje.

Rusija kopijuoja Ukrainos pajėgų patirtį su dronais, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, rašo UNIAN. Anot jo, gegužės mėnesį, naudojant įvairių tipų dronus, buvo sunaikinta daugiau nei 89 tūkst. Rusijos taikinių. „Priešai kopijuoja Ukrainos gynybos pajėgų patirtį ir aktyviai plečia savo bepiločių pajėgų dalinius. Todėl turime išlaikyti plėtros tempą ir nuolat stiprinti pajėgumus, kad būtume žingsniu priekyje“, – sako jis.

Vilniuje pirmadienį vyksiančio viršūnių susitikimo metu sostinėje bus eismo ribojimų, pranešė vietos savivaldybė. Pirmadienį nuo 9 iki 18 val. transporto priemonių, išskyrus viešąjį transportą, eismas bus draudžiamas T. Kosciuškos, Arsenalo, T. Vrublevskio, Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėse, Trispalvės alėjoje. Tuo metu nuo sekmadienio 20 val. iki pirmadienio 18 val.

Masinių Rusijos oro atakų banga išvargino Ukrainos oro gynybos pajėgas ir sukėlė nerimą dėl Kyjivo priklausomybės nuo Vakarų sistemų, skirtų apsaugoti šalies oro erdvę, einant ketvirtiesiems Rusijos invazijos metams. Abiem pusėms pradėjus taikos derybas ir Kyjivui reikalaujant neatidėliotinų paliaubų, Maskva surengė didžiausią per visus karo metus ataką – per tris dienas praėjusį savaitgalį į Ukrainos teritoriją paleidusi daugiau nei 900 dronų ir 90 raketų. Ukraina numušė daugiau kaip 80 proc.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pasakė, kad Vašingtono laukia „patikimumo išbandymas“, kurio rezultatus lems jo reakcija į Rusijos veiksmus vilkinant paliaubas Ukrainoje. Nors diplomatinės pastangos užbaigti karą įgyja pagreitį, siūlymus nedelsiant paskelbti paliaubas Maskva atmeta ir toliau intensyviai bombarduoja Ukrainą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nusivylęs Rusijos neracionalumu“ derybose dėl taikos Ukrainoje, sako D. Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas. Apie tai jis kalbėjo „ABC News“, rašo UNIAN. Jis pabrėžia, kad Rusija iki šiol nepateikė Ukrainai pažadėto memorandumo, o tai kelia papildomą riziką derybų tęsimui.

Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi kitą savaitę Stambule surengti tolesnes derybas su Rusija, tačiau vėl pareikalavo, kad Maskva pateiktų dokumentą, kuriame būtų išdėstytos jos taikos sąlygos. Jungtinėms Tautoms (JT) pareiškus, kad viltis pasiekti taiką trejus metus trunkančiame kare „vis dar gyva, tačiau tik vos vos“, Jungtinės Valstijos vėl perspėjo, kad gali baigti savo tarpininkavimą ir įvesti sankcijas Rusijai.

Rusija kol kas nepateikė Ukrainai ir jos partnerėms memorandumo su pasiūlymais dėl paliaubų, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“. „Žodžiai su Maskva neveikia. Net tas vadinamasis memorandumas, kurį jie žadėjo ir, neva, daugiau nei savaitę ruošė, iki šiol niekam nebuvo parodytas“, – teigė Ukrainos prezidentas. Rusija netesėjo pažado „Ukrainai jo neperdavė. Mūsų partneriams taip pat neperdavė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jis su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu aptarė galimą „Taurus“ raketų tiekimą ir kad abu lyderiai susitarė tam tikrų temų neaptarinėti viešai. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis taip kalbėjo duodamas interviu vokiečių transliuotojui RTL. „Yra tam tikros temos, kurių susitarėme neaptarinėti viešai.

Vokietija pristatė 5 milijardų eurų vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai, gegužės 28 d. paskelbtame pranešime pranešė Ukrainos gynybos ministerija po kanclerio Friedricho Merzo ir prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimo Berlyne, rašoma „Kyiv Independent“. Tačiau yra detalių, apie kurias šalių vadovai sutarė viešai nekalbėti. „Yra tam tikrų temų, apie kurias sutarėme nekalbėti viešai... Klausimą dėl „Taurus“ raketų aptarėme su kancleriu per du pokalbius. Dirbame šia kryptimi.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neatmeta galimybės perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Žinoma, kad ta įmanoma“, – sakė jis Vokietijos televizijos stoties ZDF laidai „heute journal“, atsakydamas į atitinkamą klausimą. Tačiau kartu F. Merzas pažymėjo, kad tam reikėtų kelių mėnesių karių apmokymų Ukrainoje. Jei sistema bus pristatyta po pusmečio ar metų, tai nepadės Ukrainai šiandien, akcentavo kancleris. Todėl esą karinė parama šaliai gerinama šiandien.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį spaudos konferencijos metu netikėtai sustabdė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Buvo susidurta su tam tikromis techninėmis bėdomis. Panašu, kad iš pradžių nepavyko suderinti V. Zelenskio kalbos vertimo. Merzas sustabdė Zelenskį F. Merzas uždėjo ranką ant V. Zelenskio ir paprašė trumpam sustoti. „Man atrodo, kad neveikia vertimas“, – sakė F. Merzas. „Vokiška technologija“, – juokavo jis. „Viskas gerai“, – nusijuokė V. Zelenskis.

Europos Komisijos pirmininkei ketvirtadienį Vokietijos Acheno mieste bus įteiktas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Europos Komisijos vadovė bus pagerbta už „svarbų vaidmenį užtikrinant nenutrūkstamą Europos vienybę, atsparumą ir veiksnumą“, – teigiama apdovanojimą skiriančios organizacijos pranešime. Apdovanojimo įteikimo ceremonija vyksta Acheno – senojo šalia sienos su Belgija ir Nyderlandais įsikūrusio miesto, siejamo su VIII–IX a. Europą valdžiusiu Karoliu Didžiuoju – rotušėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio tarptautinio spaudimo Rusijai, kad būtų nutrauktas karas prieš jo šalį. Jis kol kas nematąs, kad Vladimiras Putinas būtų tam pasirengęs, sakė V. Zelenskis vokiečių televizijos RTL laidai „RTL Direkt“. „Spaudimas nepakankamas“, – pažymėjo jis. Lyderiaujančios šalys, pasak V. Zelenskio, vis dar daro nepakankamai. „JAV daro, tačiau ne 100 proc.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Ukraina ir Rusija kitą savaitę surengs naują tiesioginių derybų raundą. Tai pareiškė spaudos konferencijos metu pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas susitiko su Vokietijos verslo atstovais, kad aptartų bendradarbiavimą su Ukraina. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Kartu su Friedrichu Merzu susitikome su Vokietijos verslo atstovais. Vokietijos įmonės jau yra gerai atstovaujamos Ukrainos rinkoje, o mes galime ir turime daryti daugiau, kad sustiprintume mūsų verslo ryšius.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Ukraina vis dar tikisi, kad Vokietija pristatys ilgojo nuotolio ginklus, trečiadienį Berlyne per bendrą su kancleriu Friedrichu Merzu spaudos konferenciją sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją vilkinant taikos derybas ir pareiškė, kad Maskva nenori nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančios invazijos. „Jie nuolat ieškos priežasčių, kodėl nenutraukti karo“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, kritikuodamas Rusiją už tai, kad ji dar nieko nepasakė dėl kito derybų raundo vietos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino NATO pakviesti Kyjivą į birželį vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą ir perspėjo, kad jo šalies neįtraukimas būtų Rusijos prezidento Vladimiro Putino pergalė. „Jei Ukraina nedalyvaus NATO viršūnių susitikime, tai bus Putino pergalė, bet ne prieš Ukrainą, o prieš NATO. Todėl sprendimą turi priimti mūsų partneriai“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu.

Po oficialios sutikimo ceremonijos Berlyne prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybos. Kaip praneša „Ukrinform“, prezidento spaudos tarnyba paskelbė atitinkamą vaizdo įrašą. Anksčiau jau skelbta, kad vizito metu numatyta bendra F. Merzo ir V. Zelenskio spaudos konferencija, po kurios dar vyks susitikimas su Vokietijos verslo atstovais.

Baltarusija sumažins rugsėjį planuojamų karinių pratybų su Rusija mastą, sumažindama dalyvaujančių karių skaičių ir perkeldama juos toliau nuo vakarinių sienų, trečiadienį pranešė Minskas. Baltarusija yra svarbi Rusijos sąjungininkė, leidusi naudotis jos teritorija kaip baze Maskvos 2022 metų invazijai į Ukrainą. Kyjivas, taip pat Lenkija ir Baltijos valstybės, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl galimo karinio pajėgų telkimo šioje šalyje.

Norint pradėti gaminti ukrainietiškus ginklus visu pajėgumu, reikia papildomų 30 mlrd. dolerių. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pokalbyje su žurnalistais. „Norėčiau, kad gautume 30 mlrd. JAV dolerių ir galėtume visu tempu pradėti Ukrainos [ginklų] gamybą. [...] Techniškai mums trūksta maždaug tokios sumos. Nepakankamas finansavimas vienus metus. Turiu omenyje ir raketų programą, ir viską, ką esame pajėgūs pagaminti“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, ką kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu per jų trumpą susitikimą Vatikane. D. Trumpas ir V. Zelenskis trumpam buvo susitikę per popiežiaus Pranciškaus laidotuves. Kai kurie dvasininkai užsienio žiniasklaidai šį susitikimą vadino popiežiaus Pranciškaus stebuklu. Zelenskis atskleidė, ką kalbėjo su Trumpu Anot V. Zelenskio, abu prezidentai susitikimo metu aptarė du sankcijų Rusijai aspektus.

Rusijos, Ukrainos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino, Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas būtų įmanomas tik Kyjivui ir Maskvai pasiekus „konkrečius susitarimus“, trečiadienį pareiškė Kremlius, atsakydamas į ukrainiečių lyderio raginimą surengti tokį trišalį viršūnių susitikimą. „Toks susitikimas turėtų būti konkrečių susitarimų tarp (ukrainiečių ir rusų) delegacijų rezultatas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad gavo kvietimą į Didžiojo septyneto (G7) šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, o dėl dalyvavimo NATO viršūnių susitikime jis sakė, kad „Ukrainai labai svarbu suprasti, kokiu formatu ji gali būti atstovaujama“. Valstybės vadovas tai sakė per pokalbį su žurnalistais. „G7: mane pakvietė [Kanados] ministras pirmininkas [Markas] Carney. Jis šiuo metu pirmininkauja. Ir aš ten dalyvausiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad Rusija Ukrainą tūkstančiu nepilotuojamųjų orlaivių pulti galėtų tik tuo atveju, jei pakankamai jų prikauptų per tam tikrą laiką, o jo šalis nuo tokio antskrydžio gintųsi, be kita ko, pasitelkdama gaudomuosius dronus. „Jie rengiasi per dieną pagaminti po 300–350 dronų. Tokia yra tikra situacija. Jų užduotis buvo per dieną jų turėti po 500, bet aš nemanau, kad jie jų tiek turi.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Sumų srities šalies šiaurės rytuose puolimui sutelkė 50 000 karių. Tačiau vyriausybė Kyjive, anot jo, ėmėsi priemonių, kad sutrukdytų Rusijai ten vykdyti plataus masto operaciją, praneša agentūra „Reuters“. Sumai yra priešais Rusijos Kursko sritį, į kurią rugpjūčio pradžioje įžengė ukrainiečių daliniai. Praėjusį mėnesį, kaip pranešama, Maskvos pajėgos, padedamos Šiaurės Korėjos kareivių, išstūmė Ukrainos karius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, Ukrainos pajėgos neseniai surengė „įdomų smūgį“ prieš Rusiją, rašo „Ukrinform“. Jo teigimu, ukrainiečiai vienu metu panaudojo apie 400 dronų ir sunaikino daugiau nei 40 vienetų Rusijos technikos. „Neseniai mes surengėme įdomų smūgį prieš juos. Vienu metu mes smogėme 400 mažų dronų. Buvo sunaikinta daugiau nei 40 technikos vienetų vienu metu. Ir mes žengėme tokį žingsnį. Jis buvo panaudotas tik karinių pajėgų, tik mūšio lauke.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu, siekdamas priversti Maskvą nutraukti ilgiau kaip trejus metus trunkančią invaziją. „Jei Putinui nepatinka dvišalis susitikimas arba jei visi nori, kad tai būtų trišalis susitikimas, aš neprieštarauju. Esu pasirengęs bet kokiam formatui“, – sakė V. Zelenskis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Berlyne susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė vokiečių vyriausybės atstovas spaudai. V. Zelenskio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Vokietijos paramai Ukrainai ir pastangoms užtikrinti paliaubas“ su Rusija, kad būtų nutrauktas daugiau nei trejus metus trunkantis karas, pareiškime sakė atstovas spaudai Stefanas Kornelius.

Pirmadienį vyksiant Vilniaus viršūnių susitikimui, į Lietuvą atvyks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte, skelbia Prezidentūra. Susitikime dalyvaus „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai.  Susitikimo metu bus aptartas Aljanso rytinio flango saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, vadovaujantis Ukrainos delegacijai, kuri dalyvaus derybose dėl taikos Ukrainoje, perdavė Rusijos prezidento derybininkui Vladimirui Medinskiui dokumentą, kuriame išsakyta Ukrainos pozicija dėl ugnies nutraukimo.

Ukraina jau pateikė Jungtinėms Valstijoms ugnies nutraukimo sąlygų sąrašą, o dabar Amerika laukia atitinkamo memorandumo iš Rusijos. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ laidoje ir atskleidė, kur planuojamos trišalės prezidentų derybos. Pasak jo, kai tik JAV gaus tokį dokumentą iš Rusijos pusės, bus galima surengti Ukrainos ir Rusijos susitikimą dėl taikos derybų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai apie Vladimiro Putino „beprotybę“ buvo ignoruoti Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tačiau sukėlė aštrią Kremliaus šalininkų reakciją internete.

Jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažins Krymą Rusijos teritorija, jis rizikuoja sužlugdyti karo nusikaltimų bylas, sumenkinti teisę, rašo „Politico“. Tai būtų pavojingas signalas kitoms agresyvioms valstybėms. Balandžio mėnesį D. Trumpo administracija pateikė idėją teisiškai pripažinti Krymą Rusijos dalimi, kaip dalį susitarimo dėl karo Ukrainoje pabaigos.

Gynybos štabo viršininkas, generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas teigia – nėra indikacijų, kad artėjančios karinės „Zapad 2025“ pratybos keltų didesnę grėsmę nei įprastai.  „Turbūt tų blogų ir piktų Rusijos ir Baltarusijos ketinimų niekas negali paneigti, jie yra likę vietoje ir mes matome, kas vyksta. Tačiau šių metų „Zapad“ nėra (savo – ELTA) apimtimis didesnės ir grėsmingesnės negu buvo 2021 m.“, – antradienį Gynybos štabe žurnalistams tvirtino R. Baltrėnas.

NATO vadovas Markas Rutte baiminasi, kad viršūnių susitikimą Hagoje sujauks JAV prezidentas Donaldas Trumpas arba Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, NATO lyderis siekia išvengti dramos ir sutelkti dėmesį į naujus išlaidų tikslus, o ne nesutarimus dėl Ukrainos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją planuojant naują puolimą. Nėra ženklų, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir jo aplinka rengtųsi užbaigti karą ir rimtai svarstytų diplomatinį sprendimą, sakė jis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Priešingai, yra daug ženklų, kad jie rengia naujas puolamąsias operacijas“, – pažymėjo V. Zelenskis. Taip Rusijos vadovybė esą rodo savo panieką visiems tiems, kurie siekia taikos.

Rusija vėl grasina Vakarams Trečiuoju pasauliniu karu, jei šie nubaus Maskvą už plataus masto karą prieš Ukrainą....