Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė vietoje, kur įvyko kraupus rusų smūgis Kryvyj Riho mieste. Ten raketa pražudė devynis vaikus ir vienuolika suaugusiųjų. Gėlėmis ir pliušiniais žaislais nuklota žaidimų aikštelė tapo skaudžiu šio nusikaltimo simboliu. V. Zelenskis prašo sąjungininkų daugiau oro gynybos sistemų, tačiau Vokietijos gynybos ministras sako, kad jų trūksta visur.

Balandžio 12-ąją, vykdydamas kovinę misiją F-16 lėktuvu, žuvo 26 metų pilotas Pavlo Ivanovas. Portalas UNIAN dalijasi žuvusio jaunuolio nuotraukomis. Pasak portalo, Ukrainos pilotas Pavelas Ivanovas, vykdydamas kovinę misiją, labai džiaugėsi sužinojęs, kad mokysis skraidyti amerikiečių naikintuvu F-16. Apie tai papasakojo žinomas fotografas Konstantinas Liberovas, pasidalijęs žuvusio lakūno nuotrauka. „Ramybės tau, drauge. Ačiū už apsaugą. Ačiū už dangų.

Rusijos kare prieš Ukrainą samdiniais kovoja maždaug 200 Kinijos piliečių, remdamasi su Amerikos žvalgybos duomenimis susipažinusių oficialių JAV asmenų ir vieno buvusio Vakarų žvalgybos pareigūno suteikta informacija pranešė „Reuters“. „Buvęs su šiuo klausimu susipažinęs Vakarų žvalgybos pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad už Rusiją kovoja maždaug 200 kinų samdinių, su kuriais Kinijos vyriausybė jokio ryšio neturi“, – teigiama straipsnyje.

Donaldo Trumpo pirmojo prezidentavimo kadencijos metu Johnas Boltonas buvo jo patarėjas JAV nacionalinio saugumo klausimais. Dienraščio „The Telegraph“ skiltyje jis pažymėjo, kad JAV prezidentas neturi jokio nacionalinio saugumo filosofijos ar strategijos. Vienintelis nekintantis ir svarbiausias dėmesio centras yra jis pats. D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad karas Ukrainoje niekada nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentas, taip kritikuodamas savo pirmtaką Joe Bideną.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas šeštadienį paskelbtame interviu laikraščiui „The Times“ pasiūlė, kad britų ir prancūzų pajėgos galėtų nustatyti kontrolės zonas karo draskomoje šalyje. K. Kelloggas pasiūlė, kad britai ir prancūzai galėtų turėti atsakomybės zonas į vakarus nuo Dnipro upės, kurios būtų „užtikrinimo pajėgų“ dalis, o nuo Rusijos okupuotų teritorijų rytuose jas skirtų demilitarizuota zona.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas stengiasi sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą ir jau „mato pažangą“. „Stengiamės sustabdyti šį karą. Kiekvieną savaitę žūsta 2500 ar daugiau jaunų žmonių. Tiek rusų, tiek ukrainiečių. Jie nėra amerikiečiai, bet jie yra žmonės. Mes stengiamės tai sustabdyti“, –  Amerikos vadovą cituoja UNIAN. D. Trumpas taip pat išreiškė viltį, kad greitai pavyks nutraukti ugnį Ukrainoje.

Praėjus savaitei po 19 gyvybių nusinešusios Rusijos raketų atakos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apsilankė  įvykio vietoje savo gimtajame Kryvyj Riho mieste. „Įprastas miesto rajonas. Aplink tik gyvenamieji namai, tik civiliniai pastatai“, – sakė jis. Anot V. Zelenskio, pasaulis neturi pamiršti, kad Rusija nevertina žmonių gyvybių. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas žaidimų aikštelėje padeda pliušinį meškiuką ir gėlių aukų pagerbimo vietoje netoli mokyklos.

Kyjivas ir Vašingtonas derasi dėl naudingųjų išteklių susitarimo, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiko būdu „susigrąžinti“ ankstesnę JAV pagalbą Ukrainai, rašoma „The New York Times“. Ukrainos delegacija penktadienį atvyko į Vašingtoną naujam derybų raundui dėl sandorio, pagal kurį JAV įgytų didelę Ukrainos gamtinių išteklių dalį.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkus daryti pažangą dėl galimo taikos pajėgų dislokavimo, kuris, sustabdžius kovas, galėtų būti atgrasomasis veiksnys nuo būsimų Rusijos atakų. „Turime aiškiai apibrėžti šio saugumo kontingento Ukrainoje dydį, struktūrą, dislokavimą, logistiką, palaikymą, įrangą ir ginkluotę“, – sakė V. Zelenskis.

Jūrų pėstininkė Inha Čekinda tarnavo 1-ajame jūrų pėstininkų batalione, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Moteris pateko į nelaisvę gindama Mariupolį ir, praėjus trejiems metams, atvirai papasakojo, ką teko patirti Rusijos kalėjimuose. 2022 m. pradžioje Inhos vadas įsakė jai grįžti į užnugarį, tačiau ji prisijungė prie mūšio dėl Mariupolio. Miesto gynybos metu pėstininkė kartu su kitais gynėjais pateko į nelaisvę, kurioje išbuvo apie šešis mėnesius. „Slidstvo.

Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Steve‘as Witkoffas JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasakė, kad greičiausias būdas pasiekti susitarimą – Ukrainai padaryti nuolaidų dėl keturių regionų, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink ketina anksčiau laiko atsistatydinti iš pareigų, laikraščiui „Kyiv Independent“ pranešė Valstybės departamento atstovas spaudai. „Ambasadorė B. Brink atsistatydina po trejų metų darbo Ukrainoje“, – nurodė atstovas spaudai. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio iš pradžių atsisakė priimti B. Brink atsistatydinimo pareiškimą, kurį ji pateikė sausio mėn. vykdydama įprastą JAV administracijų kaitos procesą.

Ukrainos kariškio teigimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu derasi, tačiau ruošiasi naujam puolimui, todėl nėra prasmės planuoti, jog po mėnesio įsivyraus taika, rašoma „Unian“. Karas Ukrainoje tęsis dar visus 2025-uosius metus, o realios derybos dėl taikos prasidės ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys Kirilas Sazonovas. K. Sazonovas pažymėjo, kad nė vienas V. Putino užsibrėžtas tikslas Ukrainos atžvilgiu nėra pasiektas.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Johnas Healey kalbėjo Briuselyje vykstančiame 30 valstybių „norinčiųjų koalicijos“ susitikime, teigdamas, jog reikia daryti didesnį spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad šis nutrauktų karą, rašoma „Sky News“. „Kartu mes esame pasirengę užtikrinti Ukrainos ateitį po bet kokio taikos susitarimo“, – kalbėjo Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja sąjungininkes – Kinijos kariai kovoja Rusijos pusėje. Pirmą kartą Ukrainos kariai į nelaisvę paėmė agresorės pusėje kovojusius kinų karius. Oficialiai neutralitetą demonstruojantis Pekinas žada aiškintis atvejį. Tačiau menka paslaptis, kad Kinija yra didžiausia Rusijos rėmėja kare: padeda agresorei apeiti sankcijas ir tiekia karui tęsti būtinas prekes.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje. Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. „Partnerė, draugė ir bendražygė.

 Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.

Ukraina yra pasirengusi mokėti už būsimus JAV pagalbos paketus, įskaitant sistemas „Patriot“, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per pokalbį su žurnalistais jis sakė, kad Ukraina „nori ir yra pasirengusi“ pirkti papildomą paketą ir jau perdavė Amerikai, ką norėtų įsigyti. Pasak prezidento, tai Ukrainos reikalas nuspręsti, kokia forma už tai bus sumokėta. „Mes neprašėme būsimo paketo nemokamai“, - sakė V. Zelenskis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi įsigyti didelį JAV ginklų paketą. „Mes norime, esame pasirengę ir perdavėme amerikiečių pusei didelį paketą, kurį norime įsigyti“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V. Zelenskis.  „Mes buvome pasirengę rasti 30 ar 50 mlrd. (dolerių) šiam pirkiniui“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje 27–46 mlrd. eurų.

Kinijos kovotojų, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, suėmimas kol kas paliko daugiau klausimų nei atsakymų. UNIAN paklausė Ginkluotojų Ukrainos pajėgų bepiločių orlaivių būrio vado Igorio Lucenkos, dėl kokių priežasčių į karą galėjo įsitraukti Kinijos piliečiai. Vakar V. Zelenskis pranešė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. Tačiau pirmieji pranešimai apie kinų karių buvimą fronte pasirodė prieš metus.

Trečiadienį Ukrainos pajėgos parodė, kaip, nepaisant brangiai kainuojančios pasienio apsaugos – minų lauko, prieštankinio griovio ir „drakono dantų“ – Ukrainos kovotojams pavyko patekti į Rusijos teritoriją, rašo UNIAN. Ukrainos kariškiai parodė, kaip jie prasiveržė pro Rusijos Federacijos Belgorodo srities sieną. Žinoma, kad šios vietos gynybai priešas išleido daugiau kaip 10 mlrd. rublių (apie 105 tūkst.

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, „faktiškai“ pradėjo naują Sumų ir Charkivo sričių puolimą. „Jau beveik savaitę stebime kone padvigubėjusį priešo atakų skaičių visose pagrindinėse atkarpose“, – portalui „lb.ua“ sakė Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Rusų tikslas esą ir toliau yra kurti buferinę zoną palei Rusijos ir Ukrainos sieną Charkivo, Sumų ir Černihivo srityse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau ne kartą yra apie tai kalbėjęs.

Kinija atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teiginius, kad kinų kariai kovoja Ukrainoje Rusijos pusėje, pavadindamas juos neturinčiais pagrindo. „Ukraina turėtų teisingai vertinti Kinijos pastangas ir konstruktyvų vaidmenį, ieškant politinio sprendimo Ukrainos krizėje“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kinija esą šiuo metu vertina padėtį Ukrainoje.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

Ukraina turėtų būti pasirengusi galimybei, kad Rusijos kariai vėl gali įsiveržti į jos teritoriją iš Baltarusijos. Tai interviu portalui „lb.ua“ pareiškė Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, paklaustas apie rudenį rengiamas bendras Baltarusijos ir Rusijos pratybas „Zapad 2025“. „Visos pratybos turi tam tikrą tikslą. Ir vienas iš tokių tikslų yra paslėptas puolamųjų karinių grupuočių kūrimas.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešus, kad kariai į nelaisvę paėmė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos pajėgų pusėje, Kinijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį paragino savo piliečius vengti konflikto zonų ir dalyvauti karuose.

Jungtinės Valstijos  ir Rusija ketvirtadienį Stambule surengs derybas dėl galimybės atkurti kai kurią jų ambasadų veiklą, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo drastiškai apribota, pranešė JAV Valstybės departamentas. Šios derybos, kurios yra jau antrosios tokio pobūdžio, rengiamos po to, kai prasidėjus antrajai prezidento Donaldo Trumpo kadencijai jis inicijavo kontaktą su Rusija ir pasiūlė pagerinti santykius, jei ši nutrauks kovas Ukrainoje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja Kinijos piliečius kovoti Ukrainoje.  Jis teigė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo išsiųsti į frontą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai nerimą kelia tai, kad Rusija karui prieš Ukrainą į savo kariuomenę priima karius iš Šiaurės Korėjos ir Kinijos piliečius. Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce, kuri antradienį kalbėjo spaudos konferencijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Nerimą kelia tai, kad dalyvauja Šiaurės Korėja, nerimą kelia tai, jog į nelaisvę buvo paimti Kinijos kariai“, – pažymėjo T. Bruce.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukrainos kariai paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis, ir sakė, kad Kyjivas reikalaus Pekino pasiaiškinimo ir sąjungininkų reakcijos. „Mūsų kariuomenė paėmė į nelaisvę du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose. Tai įvyko Ukrainos teritorijoje – Donecko srityje.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paskelbė, kad Ukraina maksimaliai didina dronų gamybą. Vakaro kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad šalis didins visų tipų dronų – nuo „Mavic“ iki tolimojo nuotolio bepiločių – gamybą. „Taip pat plečiame savo vidaus pajėgumus gaminti antžemines robotines sistemas. Mums reikia kiekvienos būtinos bepiločio komponento mūsų pajėgoms dalies pastovaus, stabilaus gamybos ir tiekimo augimo.

Naujos oro gynybos sistemos „Patriot“ Ukrainai gali būti stipriausias JAV paramos ženklas, balandžio 8 d. pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praėjus vos kelioms dienoms nuo mirtinos Rusijos raketų atakos Kryvyj Rihe, praneša „Kyiv Independent“....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainos pajėgos veikia Rusijos Belgorodo srityje, kur Maskva kovą pranešė apie įvykdytus išpuolius. Belgorodo regionas yra nuolatinis Ukrainos oro pajėgų atakų taikinys, be to, jis yra netoli Rusijos Kursko srities, kur Ukrainos pajėgos nuo praėjusių metų, kai netikėtai įsiveržė į šalį, desperatiškai saugo įgytą teritoriją.

Ukrainoje gimusi JAV įstatymų leidėja Victoria Spartz pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti žemes Rusijai, o jos žmonės turėtų reikalauti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsistatydinimo, rašoma „Kyiv Independent“. Balandžio 7 d. paskelbtame interviu laikraščiui „The Telegraph“ V. Spartz teigė, kad Ukraina negali reikalauti grąžinti visų okupuotų teritorijų. „Jei jie laimėtų karą, būtų visai kitaip“, – pridūrė ji. V. Spartz gimė Černigovo srityje, o 2000 m. persikėlė į JAV.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino Rusiją liautis naudojus „vilkinimo taktiką“ bei priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje. „Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisakinėja priimti paliaubų pasiūlymą, bet ir pradėjo intensyviau bombarduoti civilius, o Ukraina vos prieš kelias dienas patyrė tragiškas tokio bombardavimo pasekmes“, – lankydamasis Kaire kalbėjo E. Macronas.

Donaldui Trumpui pradėjus dar vieną Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento kadenciją, Europa su nerimu stebėjo (ir vis dar stebi) temperatūros kaitą geopolitikoje: iš pradžių pareiškimas, kad Europa turi susimokėti už savo saugumą, tuomet pokalbiai su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, galiausiai D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kivirčas Ovaliajame kabinete.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po savaitgalį Rusijos įvykdyto apšaudymo, kurio metu žuvo 20 žmonių, iš jų – net 9 vaikai –  sukritikavo JAV reakciją. Ambasadorė Kyjive Bridget Brink „X“ parašė esanti sukrėsta dėl to, kad „balistinė raketa pataikė į vaikų žaidimų aikštelę ir restoraną Kryvyj Rihe“, nenurodydama, jog tai yra Rusijos darbas. „Deja, Amerikos ambasados reakcija nemaloniai stebina: tokia stipri šalis, tokie stiprūs žmonės – ir tokia silpna reakcija.

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė greičiausiai taps vienu iš pagrindinių kliūčių taikos derybose, nes Ukraina negali sau leisti laikyti jos Rusijos rankose, o rusai jau paskelbė, kad užimtas objektas yra teisėtas jų grobis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atsisako sutikti su besąlygiškomis paliaubomis, jog išsaugotų galimybę inicijuoti raketų atakas prieš Ukrainą iš jūros. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pasakė savo vakariniame kreipimesi į tautą. Pasak Ukrainos lyderio, per naujausią Rusijos ataką buvo pasitelktos raketos, kurios buvo paleistos iš Juodosios jūros.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paragino imtis „griežtų veiksmų“, jei Rusija ir toliau vilkins taikos derybas, praėjus kelioms dienoms po to, kai ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste per rusų balistinės raketos smūgį žuvo devyni vaikai.  Nepaisant JAV ir Europos pastangų užtikrinti taiką Ukrainoje, Rusija toliau „žudo vaikus ir civilius gyventojus“, sakė E. Macronas.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepateikė jokio atsakymo po to, kai Rusija atmetė jos pasiūlymą dėl besąlygiškų paliaubų, su kuriuo Ukraina sutiko.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį papriekaištavo JAV ambasadai Ukrainoje dėl, jo žodžiais tariant, silpno pareiškimo, kuriame Rusija nekaltinama dėl raketos smūgio, per kurį žuvo 18 žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu siekia dalinių paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, kartu siekdamas atšildyti santykius su Maskva. Penktadienio vakarą Rusijos balistinė raketa pataikė į gyvenamąjį rajoną V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Riho mieste centrinėje Ukrainoje.

Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos kariuomenių vadai šią savaitę atvyko į Kyjivą aptarti Ukrainos kariuomenės stiprinimo ir paramos karo nualintai šaliai po to, kai baigsis karo veiksmai su Rusija, šeštadienį pranešė Prancūzijos kariuomenės vadas Thierry Burkhard'as.

Per Rusijos balistinės raketos smūgį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe, atnaujintais duomenimis, žuvo 18 žmonių, tarp jų devyni vaikai, pranešė pareigūnai. 61 žmogus buvo sužeistas, šeštadienį pranešė Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas po to, kai naktį buvo baigtos gelbėjimo operacijos. Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas teigė, kad penktadienį raketa nukrito netoli vaikų žaidimų aikštelės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo. Kaip praneša „Ukrinform“, D. Trumpas kalbėjosi su žurnalistais lėktuve „Air Force One“, skridusiame iš Vašingtono į Majamį. D. Trumpas nurodė, kad „neseniai“ kalbėjosi su V. Zelenskiu. „Manau, kad jis (V. Zelenskis) yra pasirengęs sudaryti susitarimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien susitiko su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kariniais pareigūnais ir teigia, kad netrukus gali būti susitarta dėl užsienio karių dislokavimo Ukrainoje, rašoma „Sky News“.  ...

Kyjivas penktadienį pranešė, kad per Rusijos dronų smūgius Ukrainos rytiniame Charkivo mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės ir daugiau nei 30 buvo sužeista. Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas net ir tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia šalis susitarti dėl paliaubų trejus metus trunkančiame kare.