vokietija

Rusija pirmadienį pranešė išsiunčianti du Vokietijos diplomatus, atsakydama į Berlyno reikalavimą išvykti dviem rusų diplomatams, pateiktą Vokietijos teismui nutarus, kad Maskva įsakė 2019 metais nužudyti Berlyne vieną buvusį čečėnų kovotojų vadą.

Vokietija išsiunčia du rusų diplomatus. Nepageidaujamais asmenimis jie paskelbti po to, kai Berlyno teismas nusprendė, kad čečėnų kovotojų vado žmogžudystę Vokietijoje užsakė Rusija. Berlynas tai vadina valstybiniu terorizmu, o Kremlius tikina, kad teismo sprendimas politiškai motyvuotas. 2019-ųjų rugpjūčio 23-ioji. Berlyno Tyrgarteno rajoną sudrebina žmogžudystė. Mirtini šūviai skrieja į buvusį čečėnų kovotojų vadą, Sakartvelo pilietį Tornikę Kavtarašvilį.

Vokietijoje ketvirtadienį nuteistas kalėti iki gyvos galvos vyras, pernai nukreipęs savo automobilį į karnavalo procesiją ir sužalojęs dešimtis žmonių, įskaitant vaikus. Kaselio regioninis teismas 31 metų Maurice'ą P. pripažino kaltu dėl to, kad 2020-ųjų vasarį važiuodamas dideliu greičiu nukreipė automobilį į minią, dalyvavusią tradiciniame „Rožių pirmadienio“ parade centriniame Folkmarzeno miestelyje.

Aršūs antivakseriai Vokietijoje galimai planavo pasikėsinimą į Saksonijos žemės premjerą. Vokietijos pareigūnai šiandien surengė reidus antivakserių namuose. Teisėsaugininkai skelbia pas skiepų ir suvaržymų priešininkus radę šaltųjų ginklų ir arbaletų.  Išties neįprasta diena Dresdene – rytinės Vokietijos Saksonijos žemės sostinėje. Policijos pareigūnai ir specialiosios pajėgos krečia iš karto kelis skirtingus butus mieste.

Vokietija išsiuntė du Rusijos diplomatus dėl buvusio čečėnų kovotojų vado nužudymo viename Berlyno parke, kurį, valdžios manymu, užsakė Maskva, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Šis nužudymas valstybės įsakymu, kaip šiandien nusprendė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – pareiškė A. Baerbock po to, kai už nusikaltimą vienas rusas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Vokietijos teismas trečiadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę rusui, 2019 metais viename Berlyno parkų nušovusiam buvusį čečėnų kovotojų vadą. Berlyno teismas pripažino Vadimą Krasikovą, kitaip – Vadimą Sokolovą, kaltu dėl 40 metų čečėnų kilmės Sakartvelo piliečio Tornikės Kavtarašvilio nužudymo Berlyno Tyrgarteno rajone 2019-ųjų rugpjūčio 23 dieną. Prokurorai teigia, kad šį nužudymą užsakė Maskva. Bylos nuosprendis tikriausiai dar labiau padidins įtampą tarp Rusijos ir Vokietijos.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vokietija ginsis nuo smurtą propaguojančios skiepų priešininkų mažumos, grasinančios valstybės pareigūnams. „Neleisime mažytei... ekstremistų mažumai bandyti primesti savo valią visai visuomenei“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Mirsiu, bet pasieksiu – regis, taip užsispyrę migrantai, atvykę per Baltarusiją bando žūtbūt pasiekti išsvajotą Vokietiją. Šiemet tą padaryti pavyko jau per 10 tūkstančių neteisėtų migrantų, o tūkstančiai, kurių kelionė baigėsi prie mūsų šalies sienų sako, kad bandys vėl. 2015 metais Europoje kilus migrantų krizei, Miuncheno traukinių stotyje vokiečiai plojimais sveikina plūstančius pabėgelius.

Naujasis Vokietijos kancleris trečiadienį, darbo šiame poste pirmąją dieną, perspėjo Maskvą, jog Rusijos karinės invazijos į Ukrainą atveju galėtų kilti „pasekmių“ kontraversiškai vertinamam rusiškų dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“. Paklaustas televzijos „Welt“, ar galėtų įsivaizduoti, kad šis dujotiekis galėtų būti pasitelktas kaip spaudimo priemonė, O. Scholzas sakė, kad jo vyriausybė nori, jog „būtų gerbiamas sienų neliečiamumas“. Jis pridūrė, kad „visi supranta, jog kiltų pasekmių, j...

Po 16 metų trukusios Angelos Merkel eros Vokietija turi naują kanclerį. Parlamente priesiekė Merkel įpėdinis – 63-ejų Olafas Šolcas. Įtemptu laikotarpiu šalies valdymą perimantis socialdemokratas žada sukurti teisingesnę ir turtingesnę Vokietiją, būti griežtesnis Rusijai ir migrantams iš rytų. Pirmiausia, parlamentarų padėka net 16 metų Vokietiją valdžiusiai Angelai Merkel. O tuomet sveikinimai socialdemokratui Olafui Scholzui.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, trečiadienį buvo prisaikdinta per ceremoniją Bundestage, parlamento žemuosiuose rūmuose. Naujos centro kairiosios koalicijos, sudarytos iš Socialdemokratų (SPD), Žaliųjų ir liberalios Laisvosios demokratų (FDP) partijų, ministrai sudarys pirmąjį lyčių atžvilgiu subalansuotą kabinetą – jame dirbs aštuonios moterys ir aštuoni vyrai.

Ar jau papuošėte savo namus Kalėdų eglute? Jei ne, štai jums puikus įkvėpimas. Vokiečių pora namuose sukūrė tikrą Kalėdų karalystę. Juose net pusė tūkstančio kalėdinių eglučių. Vokiečiai sukūrė ne tik šventę sau ir kitiems, bet ir tapo pasaulio rekordininkais. „Sveiki, mano vardas Thomas Jerominas. Man 55-eri ir man priklauso pasaulio rekordas. Čia yra daugiausia papuoštų Kalėdų eglučių vienoje vietoje“, – pasakoja rekordininkas Thomas Jeromin.

Vokietijos žaliųjų partija pirmadienį pranešė, kad jos nariai patvirtino naujos valdančiosios koalicijos sutartį su kitom dviem partijomis, ir šis žingsnis atveria kelią parlamentui išrinkti kancleriu socialdemokratą Olafą Scholzą. Žaliųjų partijos narių balsavimas buvo paskutinė kartelė, kurią reikėjo įveikti tvirtinant praeitą mėnesį sudarytą koalicijos sutartį.

Buvusiam britų ambasados Berlyne darbuotojui, įtariamam šnipinėjimu Rusijai, gresia išsiuntimas į Jungtinę Karalystę, penktadienį pranešė pareigūnai. Apie tai, kad Brandenburgo prokuratūra nagrinėja JK vyriausybės ekstradicijos prašymą, pirmasis pranešė Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Įtariama, kad darbuotojas, kurį prokurorai įvardija kaip Davidą S., o vietos žiniasklaida – kaip Davidą Smithą, „perdavė dokumentus, kuriuos gavo vykdydamas savo profesinę veiklą, Rusijos žvalgybos atstovui“, ...

Vokietija skelbia naujus ribojimus žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję nuo COVID-19. Be jau galiojančių ribojimų vakcinos atsisakiusiems ir nepersirgusiems asmenims bus draudžiama lankytis daugelyje viešųjų vietų. Kanclerė Angela Merkel paskelbė, kad nevakcinuoti žmonės negalės lankytis daugelyje viešųjų vietų, įskaitant nebūtinomis prekėmis prekiaujančias parduotuves ar renginius, nebent jie būtų neseniai pasveikę nuo koronaviruso.

Vokiečių parlamentarai dar šiemet balsuos dėl privalomų skiepų nuo COVID-19, antradienį pareiškė būsimasis kancleris Olafas Scholzas, vis garsiau skambant raginimams imtis atitinkamų veiksmų. „Mano pasiūlymas yra toks, kad mes neveiktume kaip vyriausybė, nes tai yra sąžinės klausimas.

Vokietijos ambasada Jungtinėse Valstijose šalies Kongresui nusiuntė dokumentą, kuriame ragina neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“, skelbia JAV naujienų portalas „Axios“, remdamasis neoficialiu dokumentu, kuris pateko į žurnalistų rankas. „Vokietijos vyriausybė paragino Kongreso narius neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir teigia, kad tai „susilpnins“ pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis ir „galiausiai pakenks transatlantinei vienybei“, – skelbia portalas.

Vokietija šeštadienį patvirtino pirmuosius šalyje du užsikrėtimo naujo varianto pandeminiu koronavirusu atvejus – omikron atmainos infekcija diagnozuota keleiviams, kurie į Miuncheno oro uostą atvyko iš Pietų Afrikos, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Berlynas penktadienį nesutiko su Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimu, kad Vokietijai „nėra didelė našta“ priimti 2 tūkst. migrantų, įstrigusių jo šalies pasienyje. „Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją.

Vokietijos kompanijos iš anksto žinojo apie Rusijos planus apriboti dujų tiekimą į Europą, tuo siekiant „paspartinti“ „Gazprom“ valdomos dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorės sertifikavimo procesą, ir jos spėjo atkurti dujų atsargas, kad Vokietijos vartotojai nenukentėtų dėl tokių Kremliaus manipuliacijų, skelbia Lenkijos radijas, remdamasis Prancūzijos „Opinion Internationale“. Prancūzų leidinys pažymi, jog visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šiuo metu toli gražu n...

Vokietijoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 nusinešė jau daugiau kaip 100 000 gyvybių, ketvirtadienį paskelbė Roberto Kocho institutas (RKI). Europos didžiausioje ekonomikoje, besigrumiančioje su naujų užsikrėtimo atvejų šuoliu, per praėjusią parą užfiksuota 351 mirtis nuo koronaviruso. Bendras COVID-19 aukų skaičius išaugo iki 100 119, rodo RKI duomenys.

Praėjusią savaitę su Baltarusijos diktatoriumi telefonu du kartus kalbėjusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandien pirmininkavo savo jau, turbūt, paskutiniam vyriausybės posėdžiui. Vokietijoje išties istorinė diena, mat centro kairės partijos pasirašė koalicijos susitarimą, kuriame pirmą kartą per daugelį metų nelieka Angelos Merkel krikščionių demokratų. Nauja valdžia žada ne tik žalią kursą Vokietijai, bet ir viltį gauti Vokietijos pilietybę imigrantams.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, formuojama socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų, pasirengusi pradėti dialogą su Rusija, nurodoma trečiadienį paskelbtoje koalicinėje sutartyje. „Vokietijos ir Rusijos santykiai yra gilūs ir daugialypiai. Be to, Rusija yra svarbi tarptautinė veikėja. Žinome, kokie svarbūs yra stabilūs ir tvirti santykiai, todėl ir toliau jų siekiame. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui“, – nurodoma dokumente.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį paprašė Europos Sąjungos ministrų „susilaikyti nuo bet kokių kontaktų“ su Aliaksandru Lukašenka, o Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius autoritariniam Baltarusijos prezidentui pavadino „labai keistais“. Vakarai kaltina Baltarusiją apgaulingais pažadais viliojant tūkstančius migrantų – daugiausia Irako kurdus – prie sienos su Lenkija ir Lietuva, tokiu būdu keršijant Europos Sąjungai už sankcijas, paskelbtas Minsko režimu...

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Dauguma Vokietijos gyventojų po kelių mėnesių bus „pasiskiepiję, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) ir paragino daugiau gyventojų vakcinuotis.

Vokietijos pramonės produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu, pakilo 18,4 proc., pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Destatis“). Šio Vokietijos kainų indekso metinis prieaugis – solidžiausias nuo 1951-ųjų lapkričio. Analitikų prognozių vidurkis buvo kuklesnis – 16,2 proc., pažymi „Trading Economics“. Anot „Destatis“, šalies gamintojų kainų šuolį per metus nulėmė 48,2 proc. brangę energijos ištekliai, o vien tik gamtinės dujos – 81,4 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė norėjusi, kad iki jos darbo vyriausybės vadovės poste pabaigos būtų surengtas dar vienas Normandijos ketverto viršūnių susitikimas. „Tokie susitikimai visada turi savo dinamiką, todėl gera ir teisinga [juos rengti]. Apgailestauju, kad pastaruoju metu tokio susitikimo nebuvo“, – ketvirtadienį Berlyne žurnalistams sakė ji.

Vokietija įves naujus griežtus apribojimus, neleisiančius neskiepytiems gyventojams dalyvauti tam tikruose viešuosiuose renginiuose, siekdama suvaldyti didžiulį COVID-19 atvejų šuolį, ketvirtadienį po skubių derybų su regionų vadovais pareiškė kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, vadinamoji 2G taisyklė – leidžianti į patalpas įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones – bus taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės. „Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Vokietijos reguliavimo institucijai sustabdžius Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorės sertifikavimo procesą, „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo mėnesio, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais Vokietijos vyriausybėje. „Tikiuosi, kad „Nord Stream 2“ paleidimas gali būti atidėtas iki 2022 metų kovo“, – anonimiškai sakė vienas šaltinių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis riziką, kad po pokalbio su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ims save laikyti Vakarų pripažįstamu lyderiu. Jis pareiškė nematantis reikalo kalbėtis su A. Lukašenka, nes jis ir atsakingas už migracijos krizės pasienyje su Lenkija, Lietuva ir Latvija sukėlimą.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas ketvirtadienį pareiškė, kad atėjo metas imtis naujų Europos Sąjungos sankcijų prieš Baltarusiją dėl migrantų krizės Lenkijos pasienyje. „Esame situacijoje, kai (Minskas) pagaliau turi sulaukti tinkamų pasekmių. To norime mes kartu su mūsų Europos partneriais“, – sakė jis. H. Maasas kalbėjo dalyvaudamas parlamento diskusijose dėl masinio migrantų antplūdžio, kurį, anot ES, organizuoja autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Vokietija per praėjusią parą užregistravo rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų – 50 196, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Tai yra pirmas kartas nuo pandemijos pradžios, kai paros užsikrėtimo atvejų skaičius Vokietijoje perkopė 50 tūkst. žymą, pastarosiomis dienomis labai padaugėjus užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Berlynas ignoravo Varšuvos ir Vokietijos aplinkosaugininkų argumentus, sutikdama sertifikuoti Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą operatorę „Nord Stream 2 AG“, tvirtina Vokietijos leidinys „Der Spiegel“. Praėjusio mėnesio pabaigoje Vokietijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad „Nord Stream 2 AG“, kaip nepriklausomos operatorės, sertifikavimas „nesukels pavojaus dujų tiekimo Vokietijai ir Europos Sąjungai saugumui“. Tuo tarpu Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba savo ofi...

Vokietijos pietinėje Bavarijos žemėje mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti peiliu ginkluoto asmens per incidentą viename greitajame traukinyje, pranešė vietos žiniasklaida ir policija. Kaip rašo dienraštis „Bild“, incidentas įvyko „Intercity Express“ sistemos traukinyje tarp Rėgensburgo ir Niurnbergo. Leidinio duomenimis, dviejų sužeistųjų būklė sunki, bet pavojaus gyvybei nėra.

Spalį iš Rusijos ambasados Berlyne viršutinio aukšto iškrito Rusijos diplomatas, jis žuvo, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“. Tai paaiškėjo tik dabar. Nors skelbiama, kad nelaimė nutiko spalio 19 d., apie jį paskelbta tik lapkričio 5 d. Nurodoma, kad kūną rado policininkas, saugantis ambasadą. Nėra žinoma, kad asmuo iškrito, jau būdamas negyvas, ar žuvo dėl smūgio.

Vokietijos teismas ketvirtadienį skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę moteriai, nužudžiusiai penkis iš šešių savo vaikų.  28 metų moteris, įvardyta kaip Christiane K. (Kristianė K.), buvo pripažinta kalta dėl savo vaikų paskandinimo arba uždusinimo vonioje 2020 metų rugsėjį. Vienerių, dvejų ir trejų metų amžiaus mergaičių bei 6-erių ir 8-erių metų berniukų kūnai, suvynioti į rankšluosčius, buvo rasti jų lovelėse šeimos bute vakariniame Zolingeno mieste.

Ar neteisėtai į Lietuvą patekę migrantai sugeba pasiekti Vokietiją? Iš Lietuvos pareigūnų girdime, kad ne. Kad daugiausiai jų iš Baltarusijos į Vokietiją patenka per Lenkiją. O šiuo metu vokiečiai stovyklose tokių migrantų glaudžia apie 6 tūkstančius, Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu. Kaip ši migracijos krizė atrodo iš Vokietijos pusės? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis.

Vokietijoje vartotojų kainos spalį kilo sparčiausiai nuo 1993 metų dėl išaugusių energijos kainų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis pirminiais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ skaičiavimais, metų infliacijos lygis spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį pasiekė 4,5 proc., tuo tarpu energijos kainos pakilo 18,6 procento. Rugsėjį kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, palyginti su 2014 metais, augo 4,1 proc. metine išraiška.

Vokietijos parlamentas nepratęs „nacionalinio masto epidemijos padėties“, kai šis režimas baigs galioti ateinantį mėnesį, tačiau ir toliau taikys tam tikras priemones COVID-19 plitimui kontroliuoti, trečiadienį pranešė įstatymų leidėjai. Pasak įtakingų Bundestago narių, nors pastaruoju metu vėl daugėja užsikrėtusiųjų koronavirusu, nėra pagrindo pratęsti „epidemijos padėties“. Pirmą kartą ji buvo paskelbta 2020 metų kovą ir vėliau buvo kelis kartus pratęsiama.

Vokietijos pietuose esančio Miuncheno teismas pirmadienį skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ prisijungusiai vokietei, pripažintai kalta dėl karo nusikaltimo už tai, kad paliko penkerių metų jazidę „vergę“ saulėje mirti iš troškulio. Nuosprendį Jennifer Wenisch paskelbė aukštesnės instancijos regioninio teismo Miunchene teisėjas Reinhold Baier, pirmininkavęs bylos nagrinėjimui.

Vokietijos vidaus reikalų ministras sekmadienį sakė, jog yra teisėta saugoti valstybės sienas, kelioms Europos Sąjungos šalims paprašius Briuselio sumokėti už fizinius barjerus, turinčius neleisti nelegaliems migrantams patekti į bloką. Tokio prašymo sulaukta anksčiau šį mėnesį, Lenkijai pasiūlius už 350 mln. eurų pastatyti tvorą prie savo sienos su Baltarusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį davė palaiminimą Vokietijos būsimai veikiausiai koalicinei vyriausybei pareiškusi, kad ją pakeitus socialdemokratui Olafui Scholzui ji turėtų „miegoti ramiai“.  A. Merkel atsisveikina su politika, valdžioje išbuvusi 16 metų, tuo metu jos konservatorių blokas CDU-CSU ruošiasi užimti opozicijos vietą po blogiausio savo visų laikų pasirodymo praėjusio mėnesio rinkimuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad palieka valdžią „tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“ dėl Europos Sąjungos, susiduriančios su virtine problemų. „Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo. Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.