vladimiro putino

Trys rusų žurnalistai, praėjusį mėnesį nužudyti rengdami reportažą Centrinės Afrikos Respublikoje, buvo užpulti iš pasalos, ketvirtadienį pareiškė juos rėmusi žiniasklaidos organizacija. Šis pareiškimas prieštarauja Kremliaus pateiktai jų nužudymo versijai, esą pirminiai įrodymai rodo, kad žurnalistai buvo nužudyti įnirtingai besipriešindami ginkluotiems vyrams, norėjusiems atimti iš jų filmavimo įrangą.

Praėjusį mėnesį įvykęs Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas Helsinkyje iš naujo iškėlė klausimą dėl Rusijos kišimosi į Suomijos politiką, kitaip vadinamo „finliandizacija“ – fenomeno, kuris buvo pradėtas dar Šaltojo karo laikais.   Šis susitikimas priminė ir tai, kad daugelis suomių – kartu su visomis baimėmis – dar turi ir silpnybę viskam, kas rusiška, rašo Anna Nemcova leidiniui „Foreign Policy“. Abiejų pusių atstovai JAV ir Rusijos lyderių derybų metu išėjo į gatves.

JAV ambasadoje Maskvoje dešimtmetį dirbo įtariama Rusijos šnipė, iš darbo atleista tik pernai, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida. Tą moterį, Rusijos pilietę, pasamdė JAV slaptoji tarnyba, o įtarimų dėl šios darbuotojos kilo Valstybės departamentui atlikus eilinį saugumo patikrinimą, šaltinius citavo dienraštis „The Guardian“ ir televizija CNN.

Rusijos parlamento žemieji rūmai (Valstybės Dūma) per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė šalies prezidento Vladimiro Putino pasiūlytą naują kovos su korupcija įstatymą. Naujasis įstatymas, kuriuo koreguojami bei pildomi keli Administracinio kodekso straipsniai, numato areštą turto šalyje veikiančių įmonių, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šalies ar užsienio valdininkų galimo papirkinėjimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad dar joks Amerikos vadovas nebuvo toks „griežtas“ Rusijai kaip jis. Tačiau jis tuo pat metu, regis, prieštaravo savo žvalgybos agentūrų išvadoms apie Maskvos kišimąsi į šalies vidaus reikalus.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas antradienį paryčiais vadovavo 100 tūkst. žmonių procesijai, organizuotai minint sosto atsisakiusio caro Nikolajaus II ir jo šeimos narių nužudymo 100-ąsias metines, pranešė vietos valdžia. Procesija su įtakingu Bažnyčios vadovu priešakyje ėjo nuo monarcho nužudymo vietos iki Ganina Jamos vienuolyno netoli Jekaterinburgo, į rytus nuo Uralo kalnų. Dar 20 tūkst.

JAV prezidentas šiuo metu vieši Didžiojoje Britanijoje, kur iš žurnalistų sulaukia daug klausimų apie pirmadienį vyksiantį jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Donaldas Trumpas noriai į juos atsakinėjo. Ukraina ir Krymas – tai Obamos nesėkmė JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra nusiteikęs aptarti su V. Putinu Ukrainos klausimus, bei tai, kad jei jis būtų valdžioje 2014-aisiais, Rusija nebūtų užgrobusi Krymo.

Suomija nuo penktadienio keturioms dienoms įves keliautojų iš Šengeno zonos šalių tikrinimo režimą pasienyje, ruošiantis Helsinkyje vyksiančiam JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimui. Tikrinimo režimas buvo atkurtas Helsinkio ir Turku jūrų uostuose, taip pat Helsinkio ir Turku oro uostuose. Ši tvarka galioja nuo penktadienio vidurdienio vietos (ir Lietuvos) laiku iki antradienio vidurdienio.

JAV senatoriai respublikonai antradienį, artėjant planuojamam prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimui, atvyko reto vizito į Maskvą, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. JAV delegacija viešės Rusijoje iki ketvirtadienio, artėjant liepos 16-ąją Helsinkyje turinčiam įvykti viršūnių susitikimui ir tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Beveik kas trečias 18-24 metų rusas nori išvykti iš savo šalies ir apsigyventi užsienyje, rodo pirmadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimų instituto VCIOM apklausos rezultatai. Iš visų apklaustų jaunų žmonių norą emigruoti išreiškė 31 procentas respondentų. Didžiausia dalis jų – 16 procentų – norėtų išvykti į Vokietiją. Septyni procentai rinktųsi Jungtines Valstijas, o šeši – Ispaniją. Rusija šiuo metu sulaukia didelio tarptautinio dėmesio, nes joje vyksta pasaulio futbolo čempionatas.

Baltarusijos prezidentas, vadinamas nepriklausomybės garantu, pribloškė visuomenę pareiškimu, kad šalis gali žlugti ir „patekti į kokios nors valstybės sudėtį“. Kai kurie komentatoriai susiejo šį skambų pareiškimą su neseniai vykusiu Vladimiro Putino vizitu Minske.

Rusija futbolo čempionate kol kas suteikia savo sirgaliams vilčių, bent jau pirmosiomis dienomis padovanotos pergalės iškėlė rusų emocijas iki padebesių. Tačiau ekonomistai perspėja, kad futbolo čempionatas šaliai atneš tik trumpalaikę ekonominę naudą, o vėliau laukia sudėtingi skaičiavimai, kaip išlaikyti brangią infrastruktūrą. Futbolo čempionato išlaidos jau ženkliai viršijo visus suplanuotus rėmus. Čempionato biudžetas iš pradžių sudarė 11 mlrd.

Supurtyti NATO ir sugriauti visos Europos saugumo pagrindus – ši Rusijos prezidento Vladimiro Putino užduotis gali būti įgyvendinta vos po kelių mėnesių. Taip mano Latvijos žurnalistas, rašytojas ir politikos ekspertas Otto Ozolas. Pasak žurnalisto, V. Putinas turi galimybes padaryti tai „elegantiškai, palyginus paprastai ir formaliai korektiškai“, rašoma „jaunagaita.net“. „Yra visi požymiai, kad Kremliaus strategai aktyviai dirba, kad pasiektų šį tikslą.

Rusijos lyderis turi auksinę galimybę susilpninti Vakarus, kai ateinantį mėnesį susitiks su Amerikos prezidentu. Vakarų šalių šnipai ir kriptoanalitikai stengiasi išsiaiškinti Vladimiro Putino planus, artėjant ateinantį mėnesį įvyksiančiam jo susitikimui su Donaldu Trumpu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas gali įvykti Helsinkyje, remdamasis informuotu šaltiniu Amerikoje antradienį pranešė laikraštis „The Politico“. „Galimo susitikimo planas dar derinamas, sakė šaltinis Baltuosiuose rūmuose. Tačiau šiuo metu kaip siūloma susitikimo vieta aptarinėjamas Helsinkis, Suomijos sostinė, sakė šaltinis, informuotas apie (susitikimo) organizavimą, – rašė JAV laikraštis. – Viskas rengiama taip, tarsi būtų kalbama apie Helsinkį.

Svarbiausia Rusijoje – ne jos armija, svarbiausias resursas – branduolinis ginklas, todėl šalimi ir valdo ne prezidentas, o vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Po ilgų Kremliaus identiteto paieškų buvo pasirinktas šalies militarizavimas, kur viskas skiriama karinėms reikmėms, rašoma „Carnegie“ centro eksperto Andrejaus Perceo straipsnyje. Kremliuje manoma, kad laikymasis apsiaustos pilies režimu palengvina vadovavimą visuomene.

Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka su vokiečių ir prancūzų kolegomis vėl bandyti išspręsti rusenančio pilietinio karo, Maskvai siekiant nusikratyti Vakarų sankcijų. Dėl kitų krizių ir savo nesutarimų Vakarų pusiau pamirštas Ukrainos konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, o prorusiškų ir ukrainiečių pajėgų susirėmimai tebevyksta kasdien.

Vokiečiams reikia daugiau realizmo ir griežtumo jų santykiuose su Putino režimu, kitaip rusai nepakeis savo pozicijos, rašoma leidinyje „Handelsblatt“. Nuo 2008-ųjų Vokietija palaiko Rusijos partnerystės ir modernizacijos tikslą. Pagrindinė idėja nėra paremta tik tuo, kad Rusijos ekonomika būtų modernizuota dėka aktyvaus Vokietijos pramonės dalyvavimo ir Rusijos priklausomybės nuo gamtinių žaliavų eksporto mažinimo, tačiau, visų pirma tuo, kad prisidėti prie Rusijos visuomenės liberalizavimo.

Disidentu tapęs buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo žlugimas įmanomas bet kuriuo metu.

Šią savaitę Sankt Peterburge vykstantis ekonomikos forumas – pirmasis naujosios Vladimiro Putino kadencijos metu – leidžia Rusijos lyderiui pademonstruoti savo geopolitinės įtakos apimtis, juk šįkart jis į sceną lipa kartu su Japonijos ir Prancūzijos lyderiais.

Rusijos prezidentas V. Putinas šių metų kreipimesi į Federacijų tarybą didelę jo dalį skyrė „revoliucinei“ rusų ginkluotei, ypač pažymėdamas sparnuotąją raketą su branduoliniu varikliu, kuri gali „nešti krovinį bet kokį atstumą“ ir „skraidyti paromis“. Tačiau JAV žiniasklaidos duomenimis, Rusijos mokslininkams teks labai pasistengti, kad šios raketos pradėtų veikti.

Anksčiau buvęs itin įtakingas Rusijos prezidento Vladimiro Putino komandos narys Sergejus Ivanovas, vienu metu netgi laikytas galimu jo įpėdiniu, o dabar – einantis VTB krepšinio lygos prezidento pareigas, pareiškė, jog CSKA pralaimėjimas „Žalgiriui“ ir visas pasirodymas „Eurolygos“ finalo varžybose yra „apgailėtinas ir gėdingas“. Po skaudaus pralaimėjimo – gandai apie norą įsigyti Šarą Rusijos superklubas iš „Finalo ketverto“ tikėjosi itin daug.

Buvusio CŽV karininko Michaelo J. Sulicko teigimu, vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslų yra Vakarų struktūrų silpninimas ir vertybių diskreditavimas, o taip pat NATO kompromitavimas, rašoma lenkų „Polityka“. Savo interviu jis pareiškė, kad dabar Rusijos karinė pergalė prieš Šiaurės Atlanto aljansą atrodo labai jau abejotina, todėl Maskva veiks tikslinėmis kryptimis, ir kita rusų diversija tariamai vyks Balkanuose, kur iki šiol likęs nestabilus regionas, nepaisant praė...

Verslo koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės „kova su menamais oligarchais“ kopijuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino veikimo modelį. Tai D. Mockus pareiškė reaguodamas į prezidentės pasisakymus, kad „MG Baltic“ veikla yra klasikinis oligarchinio veikimo pavyzdys. „Kova su menamais oligarchais kopijuoja ilgus metus Vladimiro Putino taikomą modelį. Lietuvos verslininkų siekiamybė – JAV politikos ir verslo santykio modelis.

Rusijai trečiadienį minint pergalės prieš nacistinę Vokietiją 73-ąsias metines Maskvos Raudonojoje aikštėje prasidėjo tradicinis karinis paradas, stebint anksčiau šią savaitę ketvirtai kadencijai prisaikdinto prezidento Vladimiro Putino, kuris prabilo apie „trapų pasaulį“. Netikėtas Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pasirodymas, tikėtina, irgi atspindi įtemptą pasaulinę situaciją, ypač po D. Trumpo paskelbto pasitraukimo iš susitarimo su Iranu, bei būtinybę derėtis dėl ateities Artimųjų Ryt...

Praėjo 73 metai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Rusijoje išlikusiųjų karo veteranų lieka vis mažiau, o mitų apie karą – vis daugiau, rašoma „Svenska Dagbladet“. Švedų leidinys pakalbino vieną iš tų įvykių liudininkių, Mariją Rochliną, kurios manymu, šiandien valdžia pavertė patriotizmą šou. Moteris gimė Berestove, Ukrainoje, jos motina buvo rusė, o tėvas – ukrainietis.

Lietuva į pirmadienį vyksiančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją siunčia ambasados Maskvoje laikinąjį reikalų patikėtinį Giedrių Galkauską. „Inauguracijoje dalyvaus Lietuvos ambasados Maskvoje laikinasis reikalų patikėtinis Giedrius Galkauskas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kremliuje pirmadienį prasidėjo iškilminga ceremonija, per kurią prezidentas Vladimiras Putinas bus prisaikdintas ketvirtai kadencijai ir galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. Rusijos prezidentas pažadėjo „padaryti viską, kad šiais sunkiais laikais Rusijai pavyktų tęsti savo unikalią politiką“. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Kremliaus didžiuosiuose rūmuose pirmadienio vidurdienį prasidės Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisaikdinimo 4-ai kadencijai ceremoniją, po kurios jis galės dirbti šiame poste dar šešerius metus. V. Putinui ši ceremonija bus puikiai pažįstama, nes jis Rusijos vadovu anksčiau buvo išrinktas 2000, 2004 ir 2012 metais.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Verslininkas Jevgenijus Prigožinas, žinomas žiniasklaidoje kaip asmeninis Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėjas, plėtoja ir finansuoja rusų politinių technologų veiklą Afrikoje. Pasak leidinio „Komersant“, darbas jau vykdomas keliose Afrikos šalys, kur artimiausiu metu vyks prezidento ar parlamento rinkimai. Taip pat yra skelbiama apie pirmosios rusų karinės bazės Somalilende įsteigimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterų Latvijos komercinių bankų klientų sąrašuose nėra, pranešė Latvijos bankų priežiūros institucija - Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK). „FKRK kontrolės departamentas patikrino, ar tokia informacija atitinka tikrovę, ir, remdamasis šalyje veikiančių bankų pateiktais duomenimis, konstatavo, jog jų klientų sąrašuose tokių asmenų nėra“, - sakė šios institucijos spaudos tarnybos vadovė Ieva Uplėja.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas valstybinio vizito Jungtinėse Valstijose išvakarėse perspėjo nerodyti jokio silpnumo Vladimiro Putino atžvilgiu, nors tvirtino, kad nori dirbti su Rusijos lyderiu. „Jis stiprus ir nuovokus. Tačiau nebūkite naivūs – jis užsibrėžęs kištis į mūsų demokratijas“, – televizijai „Fox News“ sekmadienį sakė E. Macronas, prieš išvykdamas į JAV, kur Rusija yra kaltinama kišimųsi į 2016 metų prezidento rinkimus.

Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pasisakė už atsakomybės, įskaitant ir baudžiamąją, įvedimą tiems, kurie laikysis prieš Rusiją nukreiptų JAV sankcijų. Pažymima, kad tokių priemonių žadama imtis taikant Rusijos „atsakomąsias“ sankcijas prieš JAV veiksmus, kurių buvo imtasi dėl Kremliaus veiklos Sirijoje ir Ukrainoje.

Britų leidinys „Times“, remiantis savo šaltiniais skelbia, kad Londonas imsis sankcijų prieš V. Putino aplinkos žmones. Britų valdžia ruošia „finansines priemones“ prieš asmenis, artimus Rusijos prezidentui. Asmenys, kurie gali pakliūti į sankcijų sąrašus, anot „The Sunday Times“, Londone turi nemažai „neteisėtų aktyvų“. Sprendimas, šaltinių duomenimis, buvo priimtas pastarosiomis dienomis, iškart po to, kai paaiškėjo, kad Didžiosios Britanijos spec.

Rusija atsisakė savo šimtmečių senumo siekių integruotis į Vakarus ir rengiasi naujai „geopolitinės vienatvės“ erai, pirmadienį publikuotame žurnalo straipsnyje perspėjo prezidento Vladimiro Putino aukšto rango patarėjas. Vladislavas Surkovas žurnale „Russia in Global Affairs“ rašė, kad „Rusijos epinė kelionė Vakarų link“ baigėsi ir žymi pastaruosius keturis šimtmečius trukusių jos „kartotinių bergždžių bandymų tapti Vakarų civilizacijos dalimi“ pabaigą.

Dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje iš JAV išsiųsti rusų diplomatai sekmadienį grįžo į Maskvą, tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant didžiausiai po Šaltojo karo įtampai. Didėjanti Rusijos ir Vakarų santykių krizė pastarosiomis savaitėmis nulėmė itin didelę abipusio diplomatų išsiuntimo bangą. Tarp kitų įtampos ženklų buvo Rusijos šeštadienio perspėjimas savo piliečiams gerai pagalvoti prieš vykstant į Britaniją, kur vietos pareigūnai esą galėtų prie jų kabinėtis.

Didžioji Britanija antradienį pasveikino masinį įtariamų Rusijos šnipų išsiuntimą iš įvairių pasaulio šalių kaip „posūkio tašką“ Vakarų požiūryje į „beatodairišką“ Rusiją, Maskvai ruošiantis duoti savo atkirtį. Dvidešimt keturių pasaulio šalių vyriausybės pirmadienį nurodė išsiųsti mažiausiai 116 įtariamų agentų, dirbusių po diplomatine priedanga. Tai didžiausio masto įtariamų šnipų išsiuntimas.

Viena iš didžiausių vokiečių klaidų šiame dar tik beprasidedančiame amžiuje yra ta, kad jie laiko Rusiją europietiška valstybe, kuri nuo pat sovietinės imperijos griūties svajoja tik apie vieną: įvažiuoti, pagaliau, į europietiškus namus ir gyventi ten pagal bendras taisykles, puikiai sugyvenant su kaimynais. Dauguma vokiečių visa dar galvoja, kad tik Vakarų nesugebėjimas suprasti neleidžia Vladimirui Putinui parodyti savo europietiškos dvasios, rašoma „Die Welt“ Jacques Schusterio straipsnyje.

Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai neseniai pasirašius įstatymą dėl separatistų kontroliuojamų teritorijų reintegracijos, prie fronto linijos šalies rytuose ketvirtus metus gyvenantys žmonės tikisi pokyčių. Kol kas jie nuolat tebegirdi apšaudymus ir čia jiems net sunku pamatyti ukrainietiškas televizijos programas. „Mano 80-metė mama vieną kartą man skambina ir sako, kad ukrainiečiai atjungė komunikacijas. Aš klausiu – iš kur ištraukei, o ji sako, kad per televiziją taip aiškino.

Į Vilniuje rengiamą diskusiją vykęs Rusijos aktyvistas ketvirtadienį buvo sulaikytas Maskvos oro uoste. Rinkimus stebinčio judėjimo „Golos“ atstovas Davidas Kankija sulaikytas penkioms dienoms, BNS pranešė Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė. Šis institutas ketvirtadienio vakarą Vilniuje surengė diskusiją apie situaciją Rusijoje po prezidento Vladimiro Putino perrinkimo ketvirtajai diskusijai.

Pavojus iškyla tuomet, kai Rusijos lyderis daro klaidą savo skaičiavimuose planuodamas intervencijas, kas nulemia netikėtas ir nenorimas pasekmes, rašoma „The Financial Times“, Orvelio prizo laureato Gideono Rachmano straipsnyje. Kiek pavojinga yra Vladimiro Putino valdoma Rusija? Tai buvo tas klausimas, į kurį atsakymą bandė surasti Rexas Tillersonas – kaip tik likus porai valandų iki jo atleidimo.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija pradėjo tyrimą dėl galimų slaptų Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterų sąskaitų Latvijos bankuose, interviu Latvijos televizijai LNT antradienį sakė komisijos pirmininkas Peteris Putninis. Jo teigimu, toks tyrimas gali užtrukti kelias savaites. „Čia negalima pulti į kraštutinumus. Jeigu žmogui netaikomi jokie apribojimai, jis turi teisę atsidaryti sąskaitą Latvijos banke, įskaitant ir Rusijos prezidento dukteris, jeigu jų nėra sankcijų sąraše.

Baltijos šalių reakcija į Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimą išsiskyrė: Estijos prezidentė nusiuntė sveikinimo žinutę, o Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė nusprendė to nedaryti. „Kol Rusija nerodo pagarbos tarptautinės teisės principams ir pamina kitų šalių teises bei interesus, nuo sveikinimų susilaikome“, – BNS antradienį informavo prezidentės spaudos tarnyba. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sveikinimo laiške išsakė lūkestį dėl gerų kaimyninių santykių.

Vašingtonas pranešė, kad yra „susipažinę su Rusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatais“, tačiau sveikinti Vladimiro Putino su perrinkimu nesiruošiama. Apie tai pirmadienį agentūrai „Reuters“ paskelbė Baltųjų Rūmų administracijos atstovas Hoganas Gidley’us. „Rinkimų rezultatai mūsų nenustebino“, – pareiškė H. Gidley’us, pažymėjęs, kad JAV prezidento dienotvarkėje nėra suplanuota jokių sveikinamųjų skambučių V. Putinui.

Kremlius ketvirtadienį „absoliučiai neatsakingomis“ pavadino Didžiosios Britanijos baudžiamąsias priemones Rusijai dėl buvusio dvigubo agento apnuodijimo ir pareiškė, kad Maskvos atsako Londonui neteks ilgai laukti. Trečiadienį Britanija paskelbė, kad išsiųs 23 rusų diplomatus ir sustabdys kontaktus su Rusija aukštu lygiu, be to, pažadėjo tolesnes priemones.

Vladimiro Putino rėmėjai stengiasi paskatinti jaunuolius perrinkti dabartinį prezidentą, Vladimirą Putiną, pasitelkę keistas - ir šiek tiek kontraversiškas - reklamas. Vaizdo įrašuose rodomi provokuojantys merginų modelių kadrai, kuriuose jos vien su apatiniais ruošiasi fotosesijai, taip siekiama paskatinti vyrus balsuoti kitą mėnesį vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.

Rusijos pradėtas hibridinis karas pereina į tarptautinį lygį, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Šiandien mums nebelieka nieko kita, tik pripažinti, kad Rusijos pradėtas hibridinis karas tampa visaverčiu pasauliniu hibridiniu karu. Šis karas vyksta įvairiais lygiais, skirtinguose karo veiksmų teatruose ir skirtingu greičiu“, – P. Porošenka per diskusijas Vokietijos pietiniame Miuncheno mieste vykstančioje kasmetinėje saugumo konferencijoje.

JAV specialusis prokuroras, tiriantis Maskvos kišimąsi į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus, apkaltino 13 Rusijos piliečių vadovavus slaptai kampanijai, turėjusiai pakreipti balsavimo rezultatus Kremliui palankia linkme. Paskelbus šią žinią, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) pareiškė, kad šie kaltinimai paneigia pareiškimus, esą jo kampanija buvo susimokiusi su Maskva.