vladimiras putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Natalija okupuotoje Ukrainos teritorijoje įkūrė slaptą klasę: rizikuodama gyvybe vaikus moko ukrainietiškai
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą Rusijai pavyko okupuoti trečdalį Ukrainos teritorijų. Ten yra įvesta nauja tvarka mokyklose – ukrainiečių vaikai verčiami mokytis rusų kalbos, jiems diegiama prorusiška ideologija. Tačiau mokytojai vykdo slaptas pamokas ukrainietiškai tam, kad vaikai neprarastų ukrainietiškų vertybių. Tiesa, tai gali kainuoti gyvybę ne vien vaikams, bet ir mokytojams.
Teroro išpuoliai ir daugybė nepaaiškintų mirčių – kas atvedė Vladimirą Putiną į valdžią
Nuo darbo KGB agentu sovietų Rytų Vokietijoje iki pačių Kremliaus viršūnių – Rusijos Federacijos istorija daugeliu atžvilgių neatsiejama nuo Vladimiro Putino istorijos. Kadangi jis „laimėjo“ dar vieną kadenciją 2024 m. rinkimuose, portalas „Sky News“ apžvelgia ilgą jo valdymą ir kai kuriuos įvykius, kurie kėlė grėsmę režimo lyderio valdžiai.
Vladimiras Vladimirovičius Putinas gimė 1952 m. spalio 7 d. sovietiniame Leningrade. Jis turėjo du brolius, kurie mirė dar iki jam gimstant.
Iškalbinga Kremliaus tyla Maskvos teroro akto klausimu – Rusijos elitas nusiteikęs kerštauti?
Pastarąjį mėnesį Rusiją aplankė vien negandos: opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtis, suklastoti rinkimai ir negailestingas prezidento Vladimiro Putino užsispyrimas tęsti karą Ukrainoje. Dabar dar vienas sukrėtimas – per teroro išpuolį koncertų salėje netoli Maskvos buvo nužudyti mažiausiai 143 žmonės. Atrodo, kad žiauriai reaguodama į išpuolį Rusija pasuko dar tamsesniu keliu.
Teroristų grupuotė ISIS prisiėmė atsakomybę už žudynes ir paskelbė siaubingą išpuolio vaizdo medžiagą.
Esminė Putino klaida – saugumo ekspertai paaiškino, kodėl Kremlius neužkirto kelio teroro išpuoliui Maskvoje
Pamaskvėje praėjusią savaitę netikėtai įvykus teroro aktui, kuris nusinešė 143 žmonių gyvybes, rusai pasipiktino, kodėl išpuolio nenumatė ir jam kelio neužkirto šalies specialiosios tarnybos. Pasak „The New York Times“ (NYT), tam įtakos turėjo rusų spec. tarnybų nepasitikėjimas užsienio žvalgyba, dėmesys Ukrainai ir politinės represijos šalies viduje.
Dažnėjantys Rusijos pralaimėjimai Ukrainoje – kiek dar amunicijos liko Kremliui?
Nepaisant daugybės nesėkmių Ukrainoje, Rusijos pajėgos įrodė, kad yra pajėgios tęsti operacijas. Portalas „Newsweek“ skelbia, kad, atrodo, jog šie metai Ukrainai bus sunkūs išgyvenimo metai. Neabejojama, kad Rusijos puolimai, kuriais pirmiausia siekiama užkariauti visą rytinį Donbaso regioną, bus tęsiami, nepaisant to, kad jie brangiai kainuoja gyvybėmis ir įranga.
Kremlius: Putinas neplanuoja aplankyti išpuolio Pamaskvėje aukų
Kremlius ketvirtadienį nedavė jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja aplankyti praėjusį penktadienį koncertų salėje Pamaskvėje įvykdyto išpuolio, per kurį žuvo 143 žmonės, šeimų narius.
Praėjusią savaitę Rusijos vadovas buvo pastebėtas uždegantis žvakutę už aukas vienoje Maskvos bažnyčioje, tačiau žudynių vietoje nesilankė ir su aukomis viešai nesusitiko.
Praradęs tūkstančius tankų ir karių, Putinas giriasi ir toliau grasina: sunaikinsime Ukrainai perduotus F-16
Rusija, pasak prezidento Vladimiro Putino, rengiasi tam, kad Ukraina netrukus gali panaudoti pirmuosius amerikiečių gamybos naikintuvus F-16. Todėl jis įspėjo dėl scenarijaus, kuris esą net nėra diskutuotinas : jei naikintuvai pultų iš karinių bazių trečiosiose šalyse, šios bazės taptų teisėtais Rusijos kariuomenės taikiniais. Tai V. Putinas pareiškė lankydamasis karinių oro pajėgų mokymų centre Toržoko mieste, esančiame už 260 km nuo Maskvos, pranešė rusų naujienų agentūros.
Karas Ukrainoje. Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln. eurų
Rusijos karas Ukrainoje mokesčių mokėtojams kainuoja po 300 mln. dolerių kiekvieną dieną. Tokia milžiniška suma, kuomet vienos dienos karo išlaidos galėtų padengti 20-ies naujų mokyklų pastatymą ir įrengimą, skaudžiai atsiliepia Rusijos biudžetui. WSJ prognozuoja, kad V. Putinas ruošiasi skelbti ir „mokestinę mobilizaciją“, taip bandant išvengti ekonomikos griūties.
Svarbiausi įvykiai:
21:42 | Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln.
Bidenas viešai išvadino Putiną „skerdiku“, pasiūlė JAV kelti mokesčius, kad padėtų Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „skerdiku“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų geriau apsaugoti Ukrainą, jei apsvarstytų galimybę padidinti mokesčius milijardieriams.
Apie tai praneša „RBK-Ukraina“, remdamasis Baltųjų rūmų pareiškimu.
Ukrainai skirtų papildomas lėšas
Kalbėdamas Šiaurės Karolinos valstijos rinkėjams, J. Bidenas atkreipė dėmesį į iniciatyvą padidinti pajamų mokestį daug uždirbantiems asmenims nuo 8,2 iki 25 proc.
Hanojus: Putinas priėmė kvietimą apsilankyti Vietname
Vietnamas antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimą apsilankyti šioje šalyje, teigiama vyriausybės pranešime.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje ir turi nedaug sąjungininkų.
Panašų kvietimą Rusijos vadovas priėmė spalį Kinijoje susitikęs su tuometiniu Vietnamo prezidentu Vo Van Thuongu, tuomet pranešė Hanojus.
REKLAMA
REKLAMA
Netikėtai pasikeitė Putino retorika: naujausi jo teiginiai apie teroro išpuolį Maskvoje – gryna fantazija
Po kovo 22 d. teroro akto, per kurį Maskvoje žuvo mažiausiai 137 žmonės, Rusijos apžvalgininkai ir politikai užsiminė, kad užpuolikai buvo susiję su Ukraina. Tai mažai ką nustebino. Kremliui tapo įprasta kaltinti Ukrainą dėl Rusijos vidaus klaidų. Tačiau nors tai nėra pirmas kartas, kada Kremlius kaltina kitus, dėl negebėjimo užtikrinti rusų saugumo, panašu, jog Vladimiro Putino retorika pasikeitė – nuo dalinės tiesos jis perėjo prie įžūlaus ir akivaizdaus melo.
JAV atsargos generolas – apie negailestingą smūgį Putinui: tai bus pažeminimas
Krymo tilto sunaikinimas būtų pažeminimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir sukeltų rimtų problemų okupacinėms pajėgoms, įsitikinęs buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas.
Įvyks šiais metais?
Pasak B. Hodgeso, Krymo tilto sunaikinimas turėtų įvykti dar šiais metais.
„Žinoma, Kerčės (taip vadinamas Krymo tiltas, – red.) tilto sunaikinimas – vienaip ar kitaip turėtų įvykti šiais metais.
„Bloomberg“ šaltiniai: Kremliuje žinoma, kad Ukraina nesusijusi su išpuoliu Maskvoje – kodėl Putinas ją kaltina?
Keturi su Kremliumi glaudžiais ryšiais susiję šaltiniai teigia, kad Ukraina nėra įsitraukusi į teroro aktą Maskvoje, ir Kremlius tai žino.
Apie tai rašo naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Nigerio režimo vadas aptarė „saugumo bendradarbiavimą“ su Putinu
Nigerio karinio režimo vadas generolas Abdourahamane Tiani antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptarė „saugumo bendradarbiavimo stiprinimą“, teigiama oficialiame pranešime.
Abi šalys karinius ryšius stiprinti sutarė dar sausį, kai Nigerio ministro pirmininko Ali Lamine Zeine vadovaujama delegacija lankėsi Maskvoje.
Teroro išpuolis Maskvoje sukėlė įtarimų: keli ženklai gali rodyti, kad prie jo prisidėjo pats Kremlius
Po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius teroristinio išpuolio Rusijoje kilus spekuliacijų audrai, išryškėjo tam tikri faktai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jie rodo, kad Rusijos vaidmuo šiame išpuolyje galėjo būti didesnis, nei manyta.
Islamo ekspertas netiki, kad už išpuolio Maskvoje slypi tikri džihadistai: nenustebčiau, jei jie vogė arbūzus turguje
Maskvos priemiestyje esančiuose koncertų rūmuose „Crocus City Hall“ penktadienį vakare įvykdytas išpuolis, kurio metu nuo teroristų šūvių arba dėl gaisro mirė mažiausiai 139 žmonės, šimtai sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės atšaka, veikianti daugiausia Afganistane ir besivadinanti Islamo valstybe Chorasano provincijoje.
Putino teigimu, išpuolį Maskvoje įvykdė „radikalūs islamistai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasakė, kad už praėjusią savaitę Pamaskvio koncertų salėje įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo daugiau nei 130 žmonių, atsakingi „radikalūs islamistai“.
„Mes žinome, kad nusikaltimas įvykdytas radikalių islamistų, su kurių ideologija jau šimtmečiais kariauja pats Islamo pasaulis, rankomis“, – per televiziją transliuoto posėdžio metu kalbėjo V. Putinas.
Ukraina teigia užjaučianti teroristinio išpuolio Maskvoje aukas, bet ne Putino režimą
Ukraina užjaučia Maskvoje įvykdyto teroristinio išpuolio aukas, tačiau pabrėžia, kad negalima užjausti režimo, kuris leido, o gal net ir pats organizavo kruvinas žudynes.
Ukrainos gynybos ministerijos pažymoje, su kuria susipažino ELTA, teigiama, kad atsakomybė už teroristinį išpuolį Maskvoje tenka tik Vladimiro Putino režimui, ir primenama, kad Vakarų specialiosios tarnybos anksčiau įspėjo apie galimus teroristinius išpuolius, tačiau Rusijos valdžios institucijos šiuos įspėjimus viešai atmetė.
Putinas susitiks su saugumo pareigūnais, kad aptartų papildomas priemones po išpuolio
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja pirmadienį susitikti su savo saugumo pareigūnais, kad aptartų papildomas priemones, kurios bus taikomos po Maskvoje įvykdyto 137 žmonių gyvybes nusinešusio teroristinio išpuolio, cituodama Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius pranešė agentūra „Interfax“.
Susitikimo metu taip pat bus sprendžiama, kokią pagalbą būtų galima suteikti nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems.
Masinis gedulas Maskvoje, rusai ragina grąžinti mirties bausmę: „Kad ir kas tai įvykdė, jie nėra žmonės“
Šiandien Rusijoje regimas vis tas pats vaizdas: deganti žvakė ir rusiškas žodis „skorbim“ (rus. „gedime“). Rusija gedi žudynių koncertų salės „Crocus City Hall“ aukų. Galutinio žuvusiųjų skaičiaus nėra, tačiau jų – mažiausiai 137. Toliau ieškoma kūnų. Tačiau viso chaoso viduryje išlieka tas pats naratyvas – Kremlius eilinį kartą kaltina Ukrainą.
Visoje šalyje Rusijos trispalvė plevėsuoja iki pusės stiebo, pramogų ir sporto renginiai atšaukti, televizijos žinių vedėjai dėvi juodus drabužius.
Rusijos ekonomika stiprėja: kodėl Vakarų sankcijos nepasiteisino?
Atnaujinti ES ir JAV sankcijų paketai turėjo susilpninti Rusijos ekonomiką. Vietoj to ji prisitaikė ir išlieka stipri kaip tik tuo metu, kai Vladimiras Putinas buvo perrinktas ketvirtai prezidento kadencijai. Rusijos ekonomikos atsparumas neabejotinai yra pagrindinis prezidento V. Putino, kuris nuo 1999 m. nepertraukiamai vadovauja Rusijai kaip prezidentas arba ministras pirmininkas, privalumas.
Tačiau taip neturėjo būti.
Kaip gyvena žmonės okupuotose teritorijose? „Svarbiausia parodyti carui, kad gyventojai jį myli“
Keturi iš dalies okupuoti Ukrainos regionai, kuriuos Vladimiras Putinas 2022 m. paskelbė Rusijos teritorija, turėjo ypatingą vaidmenį rinkimuose. Deportacijos, vietos lyderių sulaikymas bei priverstiniai įkalinimai, tėra šių regionų kasdienybė, kurioje gyvena šimtai ukrainiečių.
Okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijos prezidento rinkimuose kareiviai su balsadėžėmis ėjo nuo namo prie namo.
Kremlius džiūgauja, neva pasiekęs vieną iš „tikslų“ Ukrainoje: pažadų rusams apie pergalę per 3 dienas nė neprisimena
Nuolatinis Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia pareiškė, kad Kremlius neva įgyvendino vieną iš plataus masto invazijos į Ukrainą „tikslų“.
JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusijos diplomatas tvirtino, kad šaliai agresorei beveik pavyko demilitarizuoti Ukrainą.
„Specialiosios operacijos tikslas demilitarizuoti Ukrainą beveik pasiektas – jie jau seniai nekovoja savo ginklais, o išgyvena iš NATO tiekiamų ginklų“, – citavo jį Rusijos propagandistai.
Žygimantas Pavilionis: nugalėjus Putino režimą Baltarusijos deokupacija bus esminė sąlyga
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad nugalėjus Kremliaus režimą, vienas iš pagrindinių reikalavimų bus Baltarusijos deokupacija ir tuomet ši valstybė galės žengti europinės integracijos keliu.
Taip jis kalbėjo penktadienį spaudos konferencijoje Seime, vykstant tarptautiniam Kalinausko forumui, kuriame daugiausiai dėmesio šiemet skiriama Baltarusijos europinei integracijai.
Rusija masiškai atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad rusai masiškai atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais, pataikyta į kelis miestus.
Kaip skelbia „Unian“, ketvirtadienį vakare Rusijos smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed“ buvo aptikti pietų Ukrainoje, vėliau dronų judėjimas išplito į kelis regionus ir juose buvo paskelbtas oro pavojus.
Kaip pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos, bepiločiai orlaiviai skraido ir daugelyje Ukrainos regionų. Ukraina atakas fiksuoja visą naktį.
Vengrijos ministras pirmininkas pasveikino Vladimirą Putiną su „perrinkimu”
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu, pranešė jo atstovas spaudai.
Kiek anksčiau ketvirtadienį Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova pranešė, kad galutiniai rezultatai parodė, jog V. Putinas surinko 87,28 proc. balsų. Rinkimus, kurių metu 24 metus trunkantis jo valdymas pratęsiamas dar šešeriais metais, ji pavadino istoriniais.
Rusija užtvirtino Vladimiro Putino „pergalę” prezidento rinkimuose, atmeta kritiką
Rusija ketvirtadienį užtvirtino prezidento Vladimiro Putino pergalę praėjusią savaitę vykusiuose rinkimuose, atmesdama Vakarų ir nepriklausomų stebėtojų kritiką, kad tai buvo labiausiai korumpuotas balsavimas posovietinėje šalies istorijoje.
Praėjusį savaitgalį per tris dienas trukusį balsavimą V. Putinas, nesusidūręs su jokia rimta opozicija, kadangi su visais reikšmingiausiais kritikais buvo susidorota, iškovojo lengvą pergalę, atvėrusią jam kelią į jau penktąją kadenciją Kremliuje.
Vakarų ekspertai perspėja: Rusijos puolimas prieš NATO gali įvykti greičiau, nei buvo galvojama
Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikai savo šios savaitės ataskaitoje tvirtina, kad Rusijos NATO puolimas gali įvykti greičiau, nei teigė kai kurie Vakarų analitikai.
Portalas „Ukrainska Pravda“ skelbia, jog kovo 19 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Valstybės Dūmos frakcijų vadovais ir išdėstė savo penktosios prezidentinės kadencijos prioritetus.
NATO karinio komiteto pirmininkas: propaganda negali nuslėpti to, kad Putinas Ukrainoje strateginių tikslų nepasiekė
Rusija desperatiškai bando sukurti galingos valstybės įvaizdį, tačiau to, kad į Rusiją iš Ukrainos kariai grįžta karstuose, jokia propaganda nenuslėpsi, kalbėjo Kyjivo saugumo forume dalyvavęs NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.
„Rusijoje... pasirinkimo nėra, yra tik jėga. O teisinė valstybė – viso labo fasadas.
Putino pergalė prezidento rinkimuose – rusai pamažu jaučia nerimą
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas po tris dienas trukusio ir sekmadienį pasibaigusio surežisuoto prezidento balsavimo pareiškė, kad jo didžioji pergalė yra visuomenės mandatas veikti taip, kaip reikia, kariaujant Ukrainoje ir sprendžiant įvairius vidaus reikalus. Tokie pareiškimai didina rusų nerimą dėl to, kas bus toliau.
Putinas kalba apie tolesnį kariuomenės stiprinimą
Dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tolesnį kariuomenės ir saugumo institucijų stiprinimą.
„Žinoma, šiandien – ir ypač šiandien – ypatingai svarbu stiprinti Rusijos valstybės gynybinius pajėgumus ir saugumą“, – antradienį susitikime su parlamento frakcijų vadovais sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis Rusijos užpultą Ukrainą vėl vaizdavo kaip agresorę ir pareiškė, jog rusų tauta nesileis įbauginama.
Po Putino pareiškimo Danilovas pagrasino Rusijai „sanitarine zona“ per Maskvą
Ukrainos kariškiai suorganizuos „sanitarinę zoną“ Rusijos teritorijoje. Ji gali nusidriekti per Maskvą ar netgi toliau.
Tai antradienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Žinoma, „sanitarinę zoną“ sukurs, bet tikrai ne Putinas, o Ukrainos kariuomenė. Ir ne tik Ukrainos kariuomenė. Esu daugiau negu įsitikinęs, kad prie to prisidės ir kitos šalys.
Šaltiniai: Vladimiras Putinas gegužę lankysis Kinijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, anot šaltinių, gegužę vyks į Kiniją pokalbių su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Tiksli vizito data nežinoma, praneša agentūra „Reuters“
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šiuo metu rengiamos kelios V. Putino kelionės ir keli aukšto lygio pokalbiai. Detalesnė informacija esą bus pateikta artėjant vizitams.
Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas nereagavo į „Reuters“ prašymus dėl komentaro.
Vladimiras Putinas įsakė FST nubausti proukrainietiškus rusų kovotojus
Antradienį Vladimiras Putinas paragino Federalinę saugumo tarnybą (FST) identifikuoti ir nubausti proukrainietiškus Rusijos kovotojus, dalyvavusius rengiant vis daugiau mirtinų išpuolių Rusijos pasienio regionuose.
„Apie šiuos išdavikus (...) mes neturime pamiršti, kas jie yra, turime visus juos identifikuoti vardais ir pavardėmis. Mes juos bausime be senaties, kad ir kur jie būtų“, – sakė V. Putinas, „niekšais“ pavadinęs rusus, kovojančius su jo režimu.
Navalnaja paragino prieš Putiną nusiteikusius rusus „nepasiduoti“
Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja antradienį paragino rusus, kurie priešinasi prezidentui Vladimirui Putinui, „nepasiduoti“ ir atmetė Maskvos rinkimų rezultatus kaip „neturinčius jokios reikšmės“.
V. Putinas laimėjo penktąją kadenciją po tris dienas trukusių rinkimų, kuriuose nebuvo opozicijos ir kuriuos nepriklausomi Rusijos rinkimų stebėtojai ir Vakarai pavadino korumpuočiausiais per visą posovietinę istoriją.
ISW: Putinas mėgina pasinaudoti rekordiniu rinkėjų aktyvumu karui Ukrainoje užtęsti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina pasinaudoti, kaip teigiama, rekordiniu rinkėjų aktyvumu ir jo kandidatūrai į prezidentus parodyta parama, kad sukurtų neformalias sąlygas užtęsti karą Ukrainoje, praneša Karo tyrimų institutas (ISW).
Kovo 18 d. Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, kad prezidento „rinkimus“ laimėjo V. Putinas, už kurį balsavo 87,28 procentų rinkėjų.
Erdoganas: Turkija pasirengusi bet kokiam vaidmeniui, kad padėtų Rusijai derėtis su Ukraina
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, telefonu kalbėdamas su Vladimiru Putinu sakė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti bet kokį tarpininko vaidmenį, kad tik Ukraina ir Rusija vėl sugrįžtų prie derybų stalo.
Apie tai Turkijos prezidentūros komunikacijos direkcija pranešė socialiniame tinkle „X“.
„Turkija yra pasirengusi padėti (Rusijai) grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – rašoma pranešime.
Putinas švęsdamas rinkimų pergalę viešai prakalbo apie Navalną: tikino, kad būtų jį paleidęs
Vladimiras Putinas penktą kartą pasiskelbė prezidentu. Tiesa, jo rinkimų komisija paskelbė, kad šįkart rinkėjų aktyvumas esą buvo rekordinis, didžiausias nuo sovietmečio. Ir jei rinkimų rezultatas nieko nenustebino, tai per Putino konferenciją sukluso daugelis.
Mat jis pirmą kartą viešai ištarė Navalno pavardę ir patvirtino gandus esą Navalną Kremlius ketino iškeisti.
Rusijoje užsidarius rinkimų apylinkėms – darbo imitacija.
Trumpas neatmeta, kad Putinas yra susijęs su Navalno mirtimi: „Įvyko kažkas neįprasto“
Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas tikriausiai yra susijęs su Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirtimi, rašo „Politico“.
„Nežinau, bet galbūt, turiu omenyje galbūt, galėčiau sakyti, kad tikriausiai, bet nežinau“, – interviu „Fox News“ burbtelėjo jis, paklaustas, ar V. Putinui tenka atsakomybė dėl A. Navalno mirties.
„Jis jaunas žmogus, todėl statistiškai jis dar ilgai būtų gyvas... taigi įvyko kažkas neįprasto“, – pridūrė D. Trumpas.
Politologas: Putinas Vilniuje liko antras, bet ir šis rezultatas suklastotas
Oficialūs rinkimų rezultatai rodo, kad dar vieną kadenciją Rusijos prezidento poste užsitikrinęs Vladimiras Putinas tarp balsavusiųjų Lietuvoje Rusijos piliečių liko antras, tačiau politologas sako, jog net ir tokie duomenys yra suklastoti.
Žiniasklaida: bent pusė balsų už Putiną buvo falsifikuota, tai naujas rekordas
Apie pusė balsų už Vladimirą Putiną savaitgalį vykusiuose Rusijos prezidento vadinamuosiuose rinkimuose buvo falsifikuoti, rodo „Novoja Gazeta Europe“ skaičiavimai.
Leidinys, naudodamasis matematiko Sergejaus Špilkino metodu, apskaičiavo netikrų balsų dalį praėjusiuose rinkimuose.
Sako, kad maždaug pusė balsų už Putiną buvo falsifikuoti
Neskaičiuojant elektroninio balsavimo duomenų, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V. Putiną.
Stebėtojai: rinkimai Rusijoje buvo labiausiai korumpuoti per visą istoriją
Savaitgalį įvykę vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, sako stebėsenos grupė „Golos“, rašo „Sky news“.
Anot stebėtojų, tokių suklastotų rinkimų dar nėra buvę.
Stebėtojai: tokių korumpuotų rinkimų Rusijoje dar nėra buvę
Grupė pabrėžia, kad rezultatai yra neteisėti, nes kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai negaliojo jokios politines teises ir laisves užtikrinančios normos.
Rusijoje paskelbtas galutinis rinkimų rezultatas: Putinas nesurinko 100 proc.
Oficialiai suskaičiavus visus balsus, Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad už Vladimirą Putiną balsavo 87,28 proc. rinkėjų. Antroje vietoje su 4,31 proc. balsų liko komunistas Nikolajus Charitonovas, pirmadienį pranešė rusų naujienų agentūros, remdamosi Rinkimų komisija Maskvoje.
Kandidatas Vladislavas Davankovas iš liberalios partijos „Naujieji žmonės“ surinko 3,85 proc. balsų, o ultranacionalistas Leonisas Sluckis – 3,2 proc.
Gitanas Nausėda: po Rusijoje įvykusių „sufalsifikuotų rinkimų“ saugumo situacija negerėja
Rusijoje skelbiant apie Vladimiro Putino pergalę prezidento rinkimuose, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai negerina saugumo situacijos regione, kadangi tai suteiks laisvės V. Putinui tęsti savo geopolitinius užmojus.
„Po šių rinkimų saugumo situacija negerėja, švelniai tariant, nes dabar įgyvendinęs šitą sufalsifikuotų rinkimų projektą, Vladimiras Putinas toliau mėgins įgyvendinti savo geopolitinius siekius“, – pirmadienį žurnalistams Zarasuose sakė G. Nausėda.
Borrellis: Putino pergalė pagrįsta represijomis ir bauginimu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimas naujai šešerių metų kadencijai nebuvo laisvas ir sąžiningas, nes su tikrąja opozicija buvo susidorota, o tarptautinių nepriklausomų rinkimų stebėtojų nebuvo, pirmadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas.
Putinas apie pasiūlymą dėl paliaubų per olimpiadą: atsižvelgsime į Rusijos interesus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė iš esmės esąs atviras pasiūlymui dėl paliaubų per vasaros olimpines žaidynes Paryžiuje. Tačiau jis kol kas negirdėjo apie atitinkamą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą, sakė V. Putinas sekmadienio vakarą po savo perrinkimo surengtoje spaudos konferencijoje.
„Bet kokiu atveju visuomet atsižvelgsime į Rusijos interesus ir padėtį mūšio lauke“, –kalbėjo jis.
Rusijos sąjungininkai sveikina Putiną, Vakarų šalių lyderiai rinkimus smerkia
Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugai ir sąjungininkai pirmadienį sveikino jį su pergale rinkimuose, tačiau Vakarų šalių lyderiai pasmerkė rinkimus kaip neteisėtus.
JK ministras: Putinas – „šių dienų Stalinas“, „pavogęs“ rinkimus Rusijoje
Rusijoje pasibaigus rinkimams, kuriuose, užgniaužus bet kokią opoziciją, Vladimirui Putinui pavyko dar labiau sustiprinti savo valdžią, Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Grantas Shappsas pasakė, kad V. Putinas elgiasi lyg „šių dienų Stalinas“.
Po to, kai sekmadienį paskelbti preliminarūs rezultatai parodė, kad už V. Putiną balsavo beveik 88 proc.
Putinas pagrasino susidoroti su rusais, kurie sugadino balsavimo biuletenius
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad teisėsauga imsis veiksmų prieš žmones, kurie per balsavimą sugadino biuletenius.
„Žmonės, kurie sugadino savo balsavimo biuletenius (...) su tokiais žmonėmis reikia susidoroti“, – sakė V. Putinas, kalbėjęs vėlai naktį, kai buvo paskelbta, kad jis laimėjo vadinamuosius rinkimus.
Vokietijos prezidentas pasakė Putino nesveikinsiąs
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino perrinkimo proga nesveikins, Berlyno dienraščiui „Tagesspiegel“ pranešė jo atstovė spaudai.
„Jokio laiško V. Putinui nebus“, – straipsnyje cituojami atstovės spaudai Cerstin Gammelin žodžiai.
„Šiandien galvoju apie žmones Rusijoje, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją ir kurie gyvena nuolatinės V. Putino režimo grėsmės šešėlyje.
