vladimiras putinas
Vladimiras Putinas
Vladimiras Vladimirovičius Putinas (gimė 1952 metais spalio 7 dieną) – Rusijos Federacijos prezidentas, 2024 metais į postą išrinktas 5-tą kartą. Tai Rusijos politinis lyderis, ilgametis šalies prezidentas ir ministras pirmininkas. Jis yra buvęs KGB pareigūnas, o jo politinė karjera prasidėjo Sankt Peterburge. Putinas yra žinomas dėl autoritarinio valdymo stiliaus, griežtos žiniasklaidos kontrolės ir opozicijos slopinimo. 2022 m. vasario mėnesį jis pradėjo karą prieš Ukrainą, kas sukėlė tarptautinę krizę, griežtus ekonominius sankcijas Rusijai ir padidėjusią įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių.
Zelenskis įvardijo penkias šalis, į kurias nusitaikė Putinas, tarp jų – ir Lietuva
Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.
FSB kankinimus išgyvenęs Denisas: „Jie uždėjo ant galvos plastikinį maišą ir ėmė mane mušti“
„Mane atvedė į menkai apšviestą kambarį, kuriame smarkiai dvokė“, – pasakojo 34 metų Denisas, kurį Rusijos pietuose suėmė Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai. Atsisakęs atrakinti telefoną vyras pateko į pareigūnų rankas, kur buvo kankinamas, laikomas kalėjime, šantažuojamas, tačiau galiausiai išleistas į laisvę.
Vyras buvo suimtas praėjusiais metais dėl įtarimų dalyvavimu su Ukrainos kariuomene kovojančios sukarintos antikremliškos grupuotės veikloje.
Julija Navalnaja: Putinas – nenuspėjamas
Kremliaus priešininkė Julija Navalnaja sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra nenuspėjamas – ir neatmeta, kad jis kada nors gali panaudoti branduolinį ginklą. „Mes nežinome, ko dar iš jo tikėtis“, – interviu agentūrai dpa sakė kalėjime mirusio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė ir pridūrė: „Jis tikriausiai galėtų tai padaryti“.
Anot J. Navalnajos, ji netikėjo, kad V. Putinas gali pulti Ukrainą, nes tarp abiejų šalių buvo tokie stiprūs ryšiai.
Tragišką teroro išpuolį Maskvoje vis dar gaubia paslaptis: FSB sprendimas kainavo 150 teatro lankytojų gyvybių
2002 m. spalio 23 d. po sunkios darbo dienos, kuri, atrodė, galėjo tęstis amžinai, rusai turėjo galimybę pasižiūrėti dramos kupiną istorinį miuziklą „Nord Ost“. Nuo lietaus lašų spindintis šaligatvis vedė meno mylėtojus tiesiai į Dubrovkos teatrą Rusijos sostinėje – Maskvoje. Įpusėjus graudžiai operai, žiūrovai įsikibę į kėdes laukė dramos kulminacijos. Tačiau vietoje dainuojančių aktorių, stebėtojai išvydo į sceną išbėgusių 40 kaukėtų ir ginkluotų vyrų.
Putiną šlovinusį amerikietį nužudė rusų kariai: įtarė, kad yra šnipas
Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną šlovinusį amerikietį Russellą Bentley, dar žinomo „Teksasas“ pravarde, nužudė rusų kariai po to, kai kilo įtarimų, kad jis yra amerikiečių šnipas.
„Reuters“ naujienų agentūra rašo, kad Rusijos kontroliuojamame Donecko mieste, kuris yra Ukrainoje, žuvo JAV pilietis R. Bentley. Būtent apie šio amerikiečio mirtį „Telegram“ socialiniame tinkle pranešė Kremliaus propagandos ruporė Margarita Simonian.
Prieš Putiną kovojantys rusai pažada – pasieks, kad Rusijai reiktų atidaryti antrą frontą
Kovo mėnesį „Rusijos savanorių korpuso“ kovotojai trečią kartą įžengė į Belgorodo sritį per Rusijos ir Ukrainos sieną. Šį kartą jie su savimi turėjo daugiau įrangos, todėl jiems pavyko pulti iš kelių krypčių vienu metu. Kariškiai „YouTube“ kanale „Ukrainian Witness“ (angl. „Ukrainos Liudininkas“) įvardijo pagrindinį tokių reidų tikslą.
Pasak kareivio šaukiniu „Mogila“, buvo nuspręsta vėl prasmukti į Rusijos regionus, kad reidas būtų dar didesnis.
Karas Ukrainoje. „Financial Times“: daugėja perspėjimų dėl Ukrainos likimo, kalbama apie teritorijos dalybas
Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, kuris riboja Ukrainos galimybes pažengti į priekį fronto linijoje, penktadienį virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo metu „Financial Times“ rašo, kad ukrainiečių nuotaikos, įskaitant ir šalies vadovybės, pasikeitė.
Putinui iškilo rimta grėsmė: Irano ir Izraelio konfliktas smarkiai apribos kariaujantį Kremlių
Irano įvykdytas Izraelio puolimas kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano mezgasi naujos konfliktų linijos. Platesnio masto konfliktas ne vien apribotų Kremliaus galimybes vykdyti savo „naftos ekonomiką“, bet ir galimai išplėstų Kinijos įtaką Rusijoje.
JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją.
„Financial Times“: Baltijos šalys yra ta vieta, kur drąsėjantis Putinas galėtų bandyti išbandyti NATO vienybę
Baltijos šalių regione auga nuogąstavimai, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas gali išbandyti NATO provokacijomis arba tiesioginiu puolimu, rašo „Financial Times“. Leidinio pašnekovai mano, kad vieta, kur tai galėtų įvykti, yra Baltijos šalys.
„Pastaraisiais mėnesiais pasipylė perspėjimai apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO per ateinantį dešimtmetį.
Ukrainos žvalgybos vadovas: karas tęsis, kol valdys Putinas
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas įsitikinęs, kad karas tęsis tol, kol Rusijos Federacijoje valdžioje išliks Vladimiro Putino režimas. Jis tai sakė interviu „The Washington Post“, pranešė „Ukrinform“.
„Jie perkaitino savo visuomenę (…) sakydami, kad yra galingiausi pasaulyje ir visagaliai (...) ir jis pats tuo įtikėjo“, – sakė K. Budanovas, turėdamas galvoje Rusijos prezidentą V. Putiną.
REKLAMA
REKLAMA
Ukraina pasaulį įspėja dėl Trečiojo pasaulinio karo: „Pinigų mums reikėjo dar vakar, ne rytoj, ne šiandien“
Ukrainos ministras pirmininkas BBC pareiškė, kad jei Ukraina pralaimės karą su Rusija, kils Trečiasis pasaulinis karas. Ministras pirmininkas paragino JAV Kongresą priimti ilgai stabdytą užsienio pagalbos įstatymą.
Denisas Šmyhalis išreiškė „atsargų optimizmą“, kad JAV įstatymų leidėjai patvirtins 57 mlrd. eurų paramos paketą Ukrainai. Šis paketas sukėlė nepaprastai daug priešiškų nuotaikų JAV kongrese.
Atstovų Rūmai dėl šio paketo turėtų balsuoti šį šeštadienį.
Prancūzija konfiskavo prabangią Putino buvusios žmonos vilą
Prancūzijos valdžios institucijos konfiskavo vilą „Suzanne“ (dar vadinamą Rêverie) netoli Biarritzo, priklausančią verslininkui Artūrui Očeretnui, buvusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmonos Liudmilos vyrui, rašo prancūzų leidinys „Challenges“.
450 kv. m ploto Art Deco stiliaus dvaras su 0,5 ha parku, baseinu ir golfo aikštynu yra Anglet mieste ant Biskajos įlankos kranto. Apskaičiuota jo vertė – 5,4 mln. eurų. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, turtas buvo apleistas.
Julija Navalnaja: „Putinas yra mano priešas“
Vladimiras Putinas nužudė Aleksejų Navalną, pareiškė Rusijos opozicionieriaus našlė Julija Navalnaja.
Apie tai ji kalbėjo išskirtiniame interviu „Time“. J. Navalnaja buvo įtraukta į leidinio 100 įtakingiausiųjų sąrašą.
Ukrainiečių dronas sunaikino „geriausią“ Putino tanką
Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN.
Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo.
Sunaikino tanką kurį Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“
„Business Insider“ pastebi, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip abiejų pusių kariai nepaprastai tiksliai valdo dronus.
Organizatoriai: į sąjungininkų išsilaipinimo metines kviečiama Rusija, bet ne Putinas
Į sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjimą šį birželį bus pakviesta Rusijos atstovų, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kviečiamas nebus, antradienį pranešė organizatoriai.
2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais.
Putinas įvarė Bideną į kampą: Ukraina negauna ginklų, nes JAV bijo branduolinio smūgio
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas vis dar baiminasi Rusijos grasinimų, kad ji panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai suteiks Ukrainai ginklų, kurie iš esmės pakeistų padėtį mūšio lauke. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
„Ne kas kita, o amerikiečių drovumas paaiškina, kodėl mes to nedarome (netiekiame mirtinų ginklų – red.
Naujas pavojus Ukrainai: Kremlius dislokuoja galingesnes raketas
Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi.
JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.
Pavojaus signalas Rusijai: Kinija nusitaikė į jos teritorijas
Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.
Nauja mada: gyventojai nuo karo statosi prabangius bunkerius ir už 7 mln. eurų
„Egzistencinis nerimas“ dėl pasaulinio konflikto grėsmės paskatino vis daugiau žmonių investuoti į prabangius „paskutinio teismo dienos bunkerius“. Ar prabangus bunkeris yra gera bent 7 mln. eurų investicija, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą 2024 m.? Atrodo, turtingieji mano, kad taip.
Kremliaus nužudyto Boriso Nemcovo dukra: „Putinas greičiausiai atsikratys visų“
Nužudyto rusų politiko Boriso Nemcovo dukra Žana Nemcova atviru laišku kreipėsi tiek į rusus, tiek į Vakarus. Ji pasakojo, kaip jos gyvenimas pasikeitė po tėvo mirties, ir ką galėtų padaryti Vakarai ir taiko siekiantys rusai.
„Mano tėvas Borisas Nemcovas 2007 m. išleido knygą „Maištininko išpažintis“, o jos įžangoje parašė manifestą, kuriame teigė, kad vėl dalyvaus Rusijos politikoje.
Stingdantis šaltis ir baisūs grasinimai: štai su kuo susiduria Putino oponentai, įkalinti Arkties gulage
Arkties gulage, į kurį Vladimiras Putinas siunčia mirti tokius savo oponentus kaip Aleksejus Navalnas, kaliniai priversti kęsti minusinę temperatūrą ir jiems net grasinama išprievartavimu, jei nesumokės kyšių sargybiniams. Vieną iš labiausiai sukrečiančių pasakojimų apie gyvenimą IK-6 kalėjimo kolonijoje Omsko mieste Rusijos užšalusiame Sibiro regione pateikia žurnalistas ir politinis kalinys Vladimiras Kara-Murza.
Olafas Scholzas: pokalbiai su Putinu šiuo metu neturi prasmės
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos šiuo metu neturi prasmės.
„Tokie pokalbiai prasmingi, kai jauti, kad gali ką nors pasiekti. Rusijos karo strategijai to šiuo metu nerodo“, – teigė O. Scholzas vokiečių leidiniui „wochentaz“.
Kancleris atkreipė dėmesį į tai, kai praeityje yra turėjęs keletą pokalbiu su V. Putinu, kurie kartais buvo vertinami kritiškai.
Dalia Grybauskaitė: artimiausi dveji, treji metai – pavojingiausi
Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė danų leidiniui „Borsen“ teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pulti ne tik Ukrainą, bet ir kitas šalis.
D. Grybauskaitės teigimu, pavojingiausias laikotarpis – artimiausi dveji, treji metai.
„Investuojame į gynybą NATO. Po penkerių ar šešerių metų būsime labiau pasiruošę ir būsime stipresni.
Lukašenka: Rusijai reikalinga tyli ir rami Baltarusija
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minsko sąjungininkei Rusijai šiuo metu reikalinga tyli ir rami Baltarusija.
Apie tai penktadienį pranešė nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai „Naša Niva“ ir „Zerkalo“.
A. Lukašenka kalbėjo, kad Baltarusijai nėra reikalo įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Kartu jis pažymėjo, kad „Baltarusija daro savo darbą“, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.
Lukašenka pasiskundė Putinui dėl Lenkijos ir Baltijos šalių; „Jie neišmoko pamokos“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai.
„Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje.
Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.
Putinas: smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus skirti šaliai demilitarizuoti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarojo meto oro smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus yra Kremliaus vykdomos kaimyninės šalies demilitarizacijos dalis.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Maskva ketvirtadienį prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje surengė oro atakas, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas.
Karas Ukrainoje. Rusija griebiasi represijų prieš Krymo totorius: okupantai slaptose vietose laiko dešimtis žmonių
Okupantai rusai griebiasi plataus masto represijų ir neteisėtai sulaiko Ukrainos piliečius okupuotame Kryme ir Chersono srities teritorijoje.
Svarbiausi įvykiai:
12:55 | Ukraina susigrąžino dar 99 žuvusių gynėjų palaikus
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar 99 žuvusių gynėjų palaikai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
77 iš šių gynėjų žuvo Luhansko srityje, 20 – Zaporižios srityje, du – Charkivo srityje.
JK užsienio reikalų sekretorius kaltina Kremlių nežmoniškomis Vladimiro Kara-Murzos kalinimo sąlygomis
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį apkaltino Kremlių, kad prieš dvejus metus suimtas dvigubą Rusijos ir Britanijos pilietybę turintis opozicionierius Vladimiras Kara-Murza kalinamas „žeminančiomis ir nežmoniškomis sąlygomis“.
Praėjusiais metais V. Kara-Murza, vienas aršiausių ir aktyviausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, buvo nuteistas kalėti 25 metus. Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.
Netikėtas smūgis Putinui – Rusiją vis labiau apleidžia sąjungininkės
Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.
Nei technikos, nei tankų: Rusijos karo nuostoliai muša dugną
Remiantis naujais skaičiavimais, bendra Rusijos patirtų didelės įrangos nuostolių Ukrainoje kaina artėja prie 50 mlrd. eurų, o varginančio karo pabaigos nematyti. Tikėtina, kad artėja Rusijos naujas vasaros puolimuas. Tačiau ekspertų vertinimais, panašu, kad Rusija pilnu pajėgumu geba pulti tik vieną fronto linijos dalį.
Ukrainos finansų portalo „Minfin“ skaičiavimais, per daugiau nei 25 mėnesius trunkantį karą Ukrainoje Rusija prarado įrangos už maždaug 54,88 mlrd.
„The Times“: Putinas save lygina su Jėzumi
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas save lygina su Jėzumi, neva kovodamas už „tradicijų puoselėjimą“. Todėl savo kalboje apie būtinybę mokyti Rusijos jaunimą „tradicinių“ vertybių jis pasitelkė biblinę istoriją. Apie tai savo straipsnyje „The Times“ rašo karinis ekspertas George‘as Grillas.
Autorius pastebi, kad V. Putinas dažnai prisistato kaip nepalaužiamas krikščionių tikėjimo gynėjas nuo „šėtoniškų“ Vakarų.
Yranti Rusijos strategija: kartoja seniai padarytas klaidas
Ukraina paskelbė, kad neseniai jai pavyko išvesti iš rikiuotės daugybę Rusijos tankų ir šarvuočių netoli okupuotos Ukrainos teritorijos Avdijivkos. Tai parodo, kad Rusijos strategijoje ir toliau kartojamos klaidos, kurios Maskvai brangiai kainavo pirmosiomis karo savaitėmis, nepaisant neseniai pasiektų teritorinių laimėjimų.
Švedijos kariškis: Rusija ryšis rizikuoti, jei laikys Vakarus silpnais
Švedijos armijos papulkininkis Joakimas Paasikivis pareiškė, kad jo šalis Rusijos keliamą grėsmę vertina rimčiau nei kitos Europos valstybės ne tik dėl savo geografinės padėties, bet ir dėl Rusijos ambicijų valdant diktatoriui Vladimirui Putinui, praneša UNIAN.
„Kremlius vis dažniau kalba apie „tradicines rusų žemes“. Suomija buvo Rusijos dalis nuo 1809 iki 1917 metų. Baltijos šalys buvo okupuotos po Antrojo pasaulinio karo. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje yra gana didelė rusakalbių mažuma.
Karybos ekspertas: Putino grasinimai veikia – Vakarai bijo stipriai remti Ukrainą
Vakarų parama Ukrainai pamažu silpsta ir tai atskleidžia liūdną situaciją Ukrainos fronto linijoje. Dėl to, Vladimiras Putinas ima jaustis drąsiau. Tačiau karybos analitikas Seanas Bellas portalui „SkyNews“ papasakojo, kaip galima naudą palenkti atgal į Ukrainos pusę. Svarbiausia yra tik suteikti daugiau paramos.
Praėjusį pavasarį nuotaikos Ukrainoje buvo optimistinės.
Politiniai šachmatai: kas yra Putino labiausiai trokštamas susigrąžinti kalinys žudikas Vadimas Krasikovas
Praėjo metai nuo tada, kai amerikiečių žurnalistas Evanas Gershkovichius buvo sulaikytas rengdamas reportažą Rusijoje. Didžiausia jo viltis būti išlaisvintam gali būti Vokietijos kalėjime sėdintis Vadimas Krasikovas, nuteistas už Kremliaus užsakytą egzekuciją.
Suomijos atsargos generolas užtikrintas Putino nesėkme: „Tai būtų rusiškos skerdynės“
Ore tvyrant Trečiojo pasaulinio karo grėsmei, Vakarai ruošiasi kaip įmanydami ir bijo galimo Kremliaus įsiveržimo į NATO teritoriją. Tačiau Suomija turi bene geriausias bazes bei karinius mokymus Aljanse, į kuriuos atvažiuoja net kariai iš JAV. Suomijos atsargos generolas Pekka Toveris net neabejoja – Rusija nesugebėtų atsilaikyti Suomijoje ir patirtų triuškinantį pralaimėjimą.
400 žmonių pražudęs teroro išpuolis Rusijoje, daugiau nei pusė aukų – vaikai: nuo ko viskas prasidėjo?
Prieš 20 metų vykusi Rusijos miesto Beslano apgultis paliko juodą dėmę Rusijos istorijoje. Čečėnų separatistai rugsėjo 1-osios šventę pavertė kraujo klanu, kuriame žuvo apie 400 žmonių, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Viskas prasidėjo nuo šventės, o baigėsi pasipylusiais kaltinimais Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Besibaigiant 2004 m. rugsėjo 1-osios šventei Beslane, Rusijos pietuose esančiame miestelyje, kilo sumaištis.
Kremliaus žvalgybos fiasko: kol tęsia karą Ukrainoje, Rusija rizikuoja sulaukti daugiau teroro išpuolių
Šokas po kovo 22 d. teroristinio išpuolio Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salėje pamažu atslūgsta, tačiau nepatogūs klausimai, keliami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms, išlieka. Panašu, kad Vladimiras Putinas bet kokius perspėjimus palaikė provokacija, o saugumo tarnybų dėmesys išlieka išskaidytas.
Rusijos sostinė ir visa šalis vis dar gedi dėl įvykusios tragedijos.
Buvęs britų kariuomenės vadas išsakė tai, apie ką Lietuvoje nekalbama: štai kodėl Vakarai nenori Kremliaus kolapso
Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.
Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.
Putinas pasiekė savo tikslą: po teroro akto masiškai išaugo kariauti norinčių rusų skaičius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė tikslą, kurio, analitikų teigimu, Rusijos saugumo tarnybos galėjo siekti surengdamos teroristinį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“ Pamaskvėje, teigiama naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Po teroristinio išpuolio Maskvos srityje, kur žuvo daugiau kaip 140 žmonių, Rusijos Federacijoje užfiksuotas kritiškai didelis piliečių aktyvumas prie karinės komplektacijos punktų.
Karas Ukrainoje. Stoltenbergas įvardijo 2 karo Ukrainoje eigos scenarijus: jei išsipildytų vienas, galime atsidurti dar pavojingesnėje padėtyje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo du karo Ukrainoje eigos scenarijus, rašo UNIAN. Anot J. Stoltenbergo, padėtis šiuo metu yra rimta.
Svarbiausi įvykiai:
23:49 | NATO pareigūnas: Ukrainos dronai sutrikdė 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūros
NATO apskaičiavo, kad dėl Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių sutriko bent 10 proc.
Bučos skerdikams artėja galas: pirmasis tyrimo etapas baigtas, liko tik įrodyti Putino kaltę
„Bučos žudikams“ atėjo galas, Ukraina ruošiasi pradėti tyrimą ir ketina prisikasti iki pat Kremliaus viršūnių. Prieš dvejus metus Rusijos pajėgos pabėgo iš Bučos miesto, palikdamos 458 civilių kūnus, išmėtytus gatvėse, paslėptus rūsiuose ar paskubomis iškastose masinėse kapavietėse. Per iki šiol didžiausias karo žudynes šaltakraujiškai nudobti mažiausiai 82 gyventojai, įskaitant devynis vaikus, o jų kūnai palikti pūti krūvose.
„Bloomberg“: Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir karą eskaluos
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“.
Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija.
Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.
Slapti Europos lyderių pokalbiai: Macronas ragina spjauti į „raudonąsias linijas“ prieš Putiną
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando įtikinti Europos Sąjungos vadovus nustoti save riboti veikiant pagal įsivaizduojamas „raudonąsias linijas“. Kadangi, jo teigimu, kol europiečiai ir JAV partneriai save riboja, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas veikia laisvai, užimdamas vis daugiau teritorijos Ukrainoje, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Verta prisiminti, kad pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis E. Macronas paskambino V. Putinui ir valandų valandas klausėsi j...
Blinkenas: Putinas niekada neužkariaus Ukrainos ir neužims Kyjivo
Rusija niekada nesugebės užkariauti Ukrainos ir užimti jos sostinės Kyjivo, nors prieš dvejus metus ir buvo baiminamasi, kad taip gali nutikti, antradienį kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos gali pažadėti, kad Ukrainos valstybė ir Kyjivas niekada nepateks į rusų rankas, A. Blinkenas atsakė: „Esu tikras, kad mes tą jau pažadėjome.
Buvęs NATO Europos pajėgų vadas nurodė kitą Rusijos taikinį Europoje
Per visą Rusijos istoriją jos carai ieškojo būdų, kaip dominuoti vadinamajame „artimajame užsienyje“, kurį jie vadino savo išsiplėtusios imperijos dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje karas Ukrainoje vyksta pagal šį strateginį principą, rašo „Bloomberg“ rašo JAV laivyno atsargos admirolas Jamesas Stavridis, anksčiau vadovavęs NATO pajėgoms Europoje.
Teroristai Maskvoje nukarūnavo Putiną: Rusijoje auga nepasitenkinimas Kremliumi ir baimė dėl ateities
Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti.
Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.
Teroro aktas Maskvoje kelia grėsmę Putinui – panašu, kad byra Rusijos aljansas
Po tragiško teroro išpuolio Maskvoje Rusija tapo dar labiau izoliuota pasaulyje. Apkartę santykiai tarp Kremliaus ir Tadžikistano leidžia tikėti, jog Rusijos sudaryti aljansai su Rytų valstybėmis pamažu ims byrėti.
Kovo 22 d. ginkluoti asmenys pradėjo šaudyti „Crocus City Hall“ koncertų salėje, žuvo 143 žmonės, dar mažiausiai 205 buvo sužeisti, pranešė Rusijos pareigūnai.
Putinas ne vienas toks – 10 valdžios ištroškusių veikėjų, siekusių 100 proc. palaikymo
Kovo pradžioje pasibaigus Rusijos prezidento rinkimams Vladimiras Putinas „iškovojo“ dar vieną pergalę su triuškinančiu rezultatu – 87 proc. Tačiau V. Putinas nėra vienintelis autokratas, kuris siekia įtvirtinti savo valdžią rinkimais – ši tradicija tęsiasi bent nuo 1950 m.
Josifas Stalinas
Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos valdytojų buvo Josifas Stalinas.
Putino istoriniai kliedesiai gali atsisukti prieš rusus: Kinija vis dar prisimena XIX a. atimtas Sibiro teritorijas
JAV ambasadorius Kinijoje Nicholas Burnsas neseniai Pekino paramą Maskvai pavadino „keliančia didelį nerimą“, o Kinijos tylą dėl egzistencinio Ukrainos suvereniteto ir nepriklausomybės – „kurčia“. Šis pareiškimas nestebina. Pekino ir Maskvos pareigūnai jau kelerius metus kalba apie abiejų šalių „beribę draugystę“. Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi netgi kalbėjo apie „tvirtus santykius“ po agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje.
